Rinkimai yra vienas seniausių žmonių bendruomenės institutų. Tam tikra rinkimų forma egzistavo dar giminės bendruomenėje. Graikijos ir Romos vergovinėje bendruomenėje rinkimai turėjo ypatingą reikšmę valstybingumui. Didžiausią reikšmę rinkimai įgavo besiformuojant kapitalistiniams visuomeniniams santykiams.
Seniausios žinios apie valdžios institucijų rinkimus Lietuvoje yra Horodlės akte (1413 m.), kuriame numatyta, jog po Vytauto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis turės būti renkamas. Nuo 1565 m. kiekvienos apskrities (22 pavietų) bajorai savo seimelyje rinko po 2 atstovus į Seimą. Po Liublino unijos (1569 m.) Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį rinko specialus rinkėjų seimas. Nuo 1581 m. šis seimeliuose rinko po 2 atstovus į Vyriausiąjį Lietuvos Tribunalą.
Tarpukario Lietuvoje Seimas buvo renkamas pagal 1919 m., 1922 m., 1936 m. Seimo rinkimų įstatymus. 1919 m. priimtuose Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose užfiksuota valstybės prezidento rinkimo tvarka ir kompetencija. Laisvi ir demokratiški rinkimai Lietuvoje vėl įsitvirtino tik kilus Nepriklausomybės judėjimui 1988-1990 m.
Siekdami atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, tautos valia sudarant valdžios institucijas gali būti išreikšta tik per demokratinius rinkimus. Rinkimai - tai savo esme demokratiškas valstybės valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytos procedūros būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus.
Pirma, 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Antra aplinkybė, paskatinusi pasirinkti šią darbo temą, buvo ta, kad per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį vyravo rinkėjų elgsenos analizė ekonominiu, politinės kultūros aspektu. Šis rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos teisinis reglamentavimas paprastai nagrinėjamas fragmentiškai aptariant tam tikras rinkimų organizavimo ir (ar) vykdymo problemas prieš arba po rinkimų.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Lietuvoje nusistovi tokia praktika, kai prieš rinkimus skubotai priimamos rinkimų įstatymų pataisos. Kadangi 2004 m. vyko treji rinkimai - rinkimai į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, tai šį teiginį galima pagrįsti tokiais faktais: 1) 2004 m. pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnis dėl eilinių Seimo rinkimų vykdymo; 2) dėl Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų bei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo 2004 m. buvo priimta 12 įstatymų, be to, 2004 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinės kampanijos finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
Šio darbo tikslas - atskleisti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos ypatumus. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai:
- Apibrėžti rinkimų teisės sampratą.
- Nustatyti rinkimų teisės šaltinius.
- Išanalizuoti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus laikantis rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos eiliškumo.
- Atskleisti atsakomybę už rinkimų įstatymų pažeidimus.
- Išanalizuoti politinės kampanijos finansavimo ypatumus.
Tyrimo dalykas - Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Pagrindiniai šio darbo tyrimo šaltiniai - Lietuvos Respublikos teisės aktai, mokslinės studijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisės aktams, reglamentuojantiems rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką Lietuvoje. Pažymėtina, kad mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjama rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka teisiniu, bet ne politiniu aspektu, nėra gausu.
Baigiamojo darbo tikslui pasiekti bei uždaviniams įgyvendinti naudojami keli metodai. Darbo turinio struktūra atitinka iškeltus uždavinius. Dėstomąją dalį sudaro penki skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama rinkimų teisės sąvoka, antrajame nurodomi rinkimų teisės šaltiniai, apibrėžiami rinkimų teisės principai. Trečiajame dėstomosios dalies skyriuje aptariama rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Poskyriuose aptariami rinkimų organizavimo ir vykdymo veiksmai pagal rinkimų organizavomo proceso veiksmų seką. Ketvirtajame darbo skyriuje atskleidžiama Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė už rinkimų įstatymų pažeidimus. Penktasis skyrius skirtas rinkimų politinės kampanijos finansavimo ypatumams aptarti.
Rinkimų Teisės Samprata
Konstitucinės teisės doktrina rinkimų teisę apibūdina kaip vieną iš svarbiausių konstitucinės teisės institutų. Konstitucinės teisės normos ir teisės institutai jungiami atsižvelgiant į jų reguliuojamus tam tikrus, tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius. Pažymėtina tai, kad rinkimų teisės instituto normos įtvirtina renkamos viešosios valdžios institucijų formavimo tvarką, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką: rinkimų skyrimą, rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardas ir apylinkes, rinkimų komisijų sudarymą, kandidatų iškėlimą ir agitaciją už juos, balsavimą, rinkimų rezultatų nustatymą. Taigi rinkimai vyksta pagal teisės normose nustatytas taisykles.
Rinkimų teisė - tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Šis teisės normų visuma ir sudaro rinkimų teisę. Konstitucinės teisės doktrinoje sąvoka „rinkimų teisė“ suprantama dviem prasmėmis: objektyviąja ir subjektyviąja. Anot profesoriaus A. Vaišvilos, objektyviąja prasme rinkimų teisė yra teisės normų, reguliuojančių rinkimų santykius, visuma. Šios rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos.
Subjektinę teisę prof. A. Vaišvila apibrėžia kaip asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio, ginamo valstybės prievarta, rūšį ir mastą. Tai reiškia, kad rinkimų teisė subjektyviąja prasme - tai asmens teisė dalyvauti rinkimuose. Pažymėtina, kad subjektyvioji rinkimų teisė dar skirstoma į aktyviąją ir pasyviąją. Aktyvioji rinkimų teisė reiškia teisę rinkti: asmuo privalo būti įtrauktas į rinkėjų sąrašus, jam turi būti išduodamas rinkėjo pažymėjimas, balsavimo metu turi būti išduodamas balsavimo biuletenis, asmuo balsuoja už kandidatą, kandidatų sąrašą, kitaip tariant, tai visuma teisių, susijusių su asmens galimybe realizuoti savo rinkimų teisę. Būti išrinktam, t. y. daryti įtaką rinkimų rezultatus - tai jau pasyviosios rinkimų teisės turinys.
LR Konstitucijos 51 straipsnyje teigiama, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.
Rinkimų Teisės Šaltiniai
Teisės šaltiniai dažniausiai suprantami kaip teisės forma, t. y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma. Rinkimų teisės šaltiniai - teisiniai aktai, kurie nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Pagrindiniu ir svarbiausiu rinkimų teisės šaltiniu yra Konstitucija, kurioje įtvirtinti rinkimų organizavimo principai ir sąlygos. Konstitucijos 55 straipsnyje įtvirtinti Seimo rinkimų principai, 57 straipsnyje - Seimo rinkimų vykdymo laikas, 58 straipsnyje - pirmalaikių Seimo rinkimų rengimas. Respublikos Prezidento rinkimų principai išvardyti Konstitucijos 78 straipsnyje, rinkimų vykdymo laikas - 80 straipsnyje. Savivaldybių tarybų rinkimų principus reglamentuoja Konstitucijos 119 straipsnis. Pažymėtina Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimas, remdamasis Konstitucinio teismo išvadomis dėl rinkimų įstatymų pažeidimų, priima galutinį sprendimą šiuo klausimu. Prašyti Konstitucinio teismo išvados gali Seimas, dėl Seimo rinkimų - Respublikos Prezidentas.
Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys šalies teisinėje sistemoje inkorporuojamos į ją įstatyme. Taigi remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, ratifikuotos tarptautinės sutartys yra vidaus teisinės sistemos sudedamoji dalis, o šioms sutartims pripažįstama įstatymo galia. Ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurią Seimas ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. Konvencija buvo priimta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. paskelbtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
Rinkimų įstatymai detalizuoja bendrąsias rinkimų teisės nuostatas, įtvirtintas Konstitucijoje. Todėl kita ne mažiau svarbi teisės šaltinių sistemos dalis yra įstatymai. Kandidatų kėlimo, registravimo, agitacijos, balsavimo ir rezultatų nustatymo tvarka, rezultatų paskelbimo, apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme.
Rinkimų teisei yra svarbūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai bei išvados dėl Respublikos Prezidento, Seimo paklausimo, ar nebuvo pažeistas Prezidento ar Seimo rinkimų įstatymai. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados yra nevienodos teisinės galios ir reikšmės.
Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 23 d. bei 2004 m. birželio 5 d. išvados dėl Respublikos prezidento paklausimo, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas rinkimų teisei reikšmingos tuo, kad jose Konstitucinis Teismas pažymi, kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos apibrėžtos nepakankamai aiškiai, kurios nuostatos keistinos.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos sąjungos valstybe nare ir 2004 m. liepos 13 d. papildžius Konstituciją konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ Europos Sąjungos teisės normos tapo sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Šios, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. 2004 m. gegužės 13 d.
Europos Parlamento rinkimų procedūrinius klausimus nustato skirtingi Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas buvo parengtas vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 19, 189, 190, 191 straipsniais bei Europos Sąjungos teisės aktais, priimtais siekiant suvienodinti visų Europos Sąjungos valstybių narių procedūras renkant savo atstovus į bendrą visos Europos Sąjungos instituciją - Europos Parlamentą: 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentu, 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, 1993 m. gruodžio 6 d. direktyva 93/109/EB, nustatančia išsamų tvarkos, pagal kurią Bendrijos pilietis, gyvenantis valstybėje narėje, kurios pilietis jis nėra, gali naudotis balsavimo teise ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus, 1998 m. liepos 15 d. direktyva 98/599/EB dėl bendrųjų atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principų, 2002 m. gegužės 30 d. Tarybos Aktu dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. patikslintu prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB Euratomas pridėtu Aktu dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.
Taip pat paminėtina, kad 2003 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 straipsnių pakeitimo ir 89 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo priedu įstatymas, kurio vienas iš tikslų - suderinti savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teise. Šiuo įstatymu buvo įgyvendinta 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamų tvarkos, pagal kurią Bendrijos pilietis, gyvenantis valstybėje narėje, kurios pilietis jis nėra, gali naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais savivaldybių rinkimuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prie rinkimų teisės šaltinių priskirtini ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Rinkimų Teisės Konstituciniai Principai
Žodis „principas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „principium“ ir reiškia pradžią, pagrindą, pagrindinę kurios nors teorijos, mokslinės sistemos, požiūrio, koncepcijos idėją. Rinkimus vadinti demokratiškais, o jų rezultatus legitimiais leidžia laikyti šie principai:
- Visuotinės rinkimų teisės;
- Lygios rinkimų teisės;
- Tiesioginiai rinkimai;
- Slapto balsavimo.
Šiuos pagrindinius rinkimų teisės principus įtvirtina įstatymai.
Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, svarbu užtikrinti, kad rinkimų sistema būtų pritaikyta prie naujų sąlygų, tačiau išlaikytų savo pagrindinius principus ir užtikrintų piliečių teisę dalyvauti valstybės valdyme.
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“ politikų sesija
Artėjant gegužės 12-ąją vyksiančiam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, viešojoje erdvėje netyla aistros dėl rinkimų biuletenyje suformuluoto referendumo klausimo. Iš tiesų, nors viešojoje erdvėje referendumas dažnai vadinamas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, oficialiai jis rengiamas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, o jį priėmus Seimui atsivertų galimybė priimti konstitucinį įstatymą, kuris įteisintų dvigubą pilietybę.
Tačiau rinkėjai balsalapyje negaus klausimo, ar jie pritaria galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę. Biuletenyje klausiama, ar rinkėjai pritaria siūlomai naujai Konstitucijos 12-ojo straipsnio formuluotei, kuri skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Dabartinė Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
VRK savo internetiniame puslapyje yra paskelbusi, kaip atrodys šių metų gegužės 12 d.vyksiančio referendumo dėl dvigubos pilietybės biuliotenis. „Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas: 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas.“
Referendumo iniciatyvinės grupės narė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė naujienų portalui tv3.lt atsakė, kodėl referendumo klausimas suformuluotas būtent taip, o ne kitaip. „Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, - aiškino D. Asanavičiūtė.
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino referendumo klausimo formuluotę. „Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Esant tokiai formuluotei, kokia yra nurodyta referendumo biuletenyje, piliečiai bus tikri, kad būtent toks tekstas, už kurį jie balsuos, ir bus Konstitucijoje, jeigu referendumas įvyktų ir jo nuostata būtų priimta“, - teigė I. Ramanavičienė.
Referendumo esmė yra ta, kad patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Dėl šios priežasties ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
„Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP - pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę. Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta balsavimo biuletenyje“, - paaiškino VRK atstovė.
Kaip teigia referendumo iniciatoriai, išsaugoti pilietybę galės tik tie, kurie įgijo Lietuvai draugiškų valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, Europos ekonominės erdvės susitarimui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijai (EBPO), pilietybes.
Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo rengiamas ne pirmą kartą. 2019-aisiais vykusiame referendume pakeitimas nebuvo priimtas, nes pritrūko pritarimo. Jame dalyvavo 53,16 procento rinkėjų, tačiau „už“ pasisakė 73,92 procento dalyvavusiųjų - mažiau nei pusė visų piliečių.
Kad referendumu svarstomas klausimas būtų priimtas, jame „už“ turi pasisakyti bent pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teisę balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turi 2 mln. 385 tūkst.
Referendumas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimo kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais vyks gegužės 12 dieną.
Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime išrinktais laikomi asmenys, gavę daugiausiai balsų, bet ne mažiau kaip 2/3 balsavime dalyvaujančių ir daugiau kaip 1/2 į rinkėjų sąrašą įrašytų rinkėjų balsų.
Mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime nė vienam kandidatui negavus reikiamos balsų daugumos, organizuojamas antras, o reikalui esant - trečias balsavimo ratas. Kandidatai, surinkę mažiau nei pusę reikalingo balsų skaičiaus, į kitų balsavimo ratų biuletenius neįrašomi.
Balsus skaičiuoja Balsų skaičiavimo komisija, kuri renkama iš balsuojančių Akademijos narių.
Balsų skaičiavimo komisijų protokolai tvirtinami Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime arba mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.
Užsienio nariai renkami slaptu balsavimu Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos rinkimų komisijai.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami pagal rinkimų apygardas (vienmandatės ir daugiamandatės), po to - į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta apygardos rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba esant ginčui tarp komisijos narių dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu.
Laikoma, kad sprendimas svarstomu klausimu priimtas, jei daugiau kaip 1/2 visų patalpų savininkų balsavo vienodai.
Organizuojant name, kur veikia DNSB, balsavimą, visiems gyventojams dėl kaupiamųjų lėšų tarifo keitimo, pagal gyventojų pageidavimą buvo išskirti 3 variantai. Norėčiau sužinoti, ar bus teisėta paskelbti laimėtoju tą variantą, už kurį balsuos paprasta dauguma iš tų, kurie dalyvaus balsavime (pvz., jei iš 50 galimų balsų variantas 1 surinks 18 balsų, variantas 2 - 14 balsų, o variantas 3 - 11 balsų, kitus biuletenius pripažinus negaliojančiais? )
Jei ne, prašyčiau paaiškinti, kokios turi būti sąlygos, kad laimėtų vienas iš 3 variantų (pvz., jei ne mažiau nei pusė visų balsavusių tą variantą balsavo). O gal, kai yra 3 variantai, visada būtinas antras balsavimo etapas, pirmame etape išrenkant tik 2 daugiausiai balsų surinkusius pasiūlymus?
Juolab, organizuojant balsavimą raštu, balsavimo organizatorius pats suformuluoja balsavimui pasiūlytą sprendimą arba sprendimus, balsavimo organizatorius pasirenka, kiek klausimų bus keliama, parengia balsavimo biuletenius. Jeigu savininkai nenori pritarti pasiūlytam sprendimui, jie gali taip ir parašyti balsavimo biuletenyje: "nepritariu", taip jie pareikš savo valią. Nesurinkus pakankamo savininkų balsų skaičiaus "už", siūlytas sprendimas nebus priimtas, tai irgi bus savininkų valia.
tags: #balsavimas #esant #nedarbingume