Socialinės įmonės statusas Lietuvoje suteikiamas juridiniams asmenims, siekiant skatinti tikslinių grupių asmenų integraciją į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį. Šiame straipsnyje aptariama socialinės įmonės statuso suteikimo tvarka, reikalavimai ir galimi iššūkiai.
Socialinių įmonių tikslai ir reikalavimai
Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant tam tikroms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Pagrindinis būdas pasiekti šį tikslą - įdarbinimas. Tačiau kyla klausimas, ar vien įdarbinimas pakankamai užtikrina socialinę integraciją ir atskirties mažinimą.
Socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kai darbuotojai, priklausantys Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.
Prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo tvarka
Juridiniai asmenys, norintys gauti socialinės įmonės statusą, turi pateikti prašymą teritorinei darbo biržai. Kartu su prašymu privaloma pateikti veiklos (verslo) planą, kuris turi būti sudarytas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Veiklos (verslo) planas turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą struktūrą, o jame pateikti duomenys turi leisti nuspręsti, ar juridinis asmuo atitinka nustatytus reikalavimus.
Pagal Socialinės įmonės statuso suteikimo tvarkos aprašą, pateiktų dokumentų vertinimą atlieka Socialinių įmonių reikalų komisija, kuriai dokumentus perduoda Lietuvos darbo birža, gavusi juos iš teritorinės darbo biržos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijai
Veiklos (verslo) planas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
- Plano atitiktį nustatytiems struktūros reikalavimams.
- Plano aiškumą ir realumą.
- Įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą.
- Planuojamą veiklos teritoriją ir sritis.
- Prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumą.
- Veiklos (verslo) rizikingumą.
- Planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių.
- Planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių.
- Tiesioginį ir netiesioginį poveikį regiono gyventojų užimtumui.
- Įmonės veiklos socialinę naudą.
- Juridinio asmens atitiktį socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.
Jei veiklos (verslo) planas neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, socialinės įmonės statusas pareiškėjui nėra suteikiamas.
Kriterijų trūkumai
Veiklos plano apraše nustatytų kriterijų formuluotės yra nekonkrečios, didžioji dalis kriterijų nėra išreikšti jokiais objektyviais, kiekybiškai ar kokybiškai pamatuojamais dydžiais, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinamas juridinio asmens veiklos (verslo) planas, jo atitiktis aptariamiems kriterijams.
Manoma, kad juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų neišsamus teisinis reglamentavimas suteikia per plačias diskrecijos galimybes priimant sprendimą (rekomendaciją) dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, galimai sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržos (teritorinių darbo biržų) darbuotojams elgtis neobjektyviai.
Socialinės įmonės statuso netekimas
Socialinė įmonė gali netekti statuso, jei daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitiko bent vienos Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos. Tačiau iš šios nuostatos neaišku, kas laikoma einamaisiais metais, todėl galimos įvairios interpretacijos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Statuso panaikinimas galimas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo statusu, vykdė nesąžiningą konkurenciją, netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas arba kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau piktnaudžiavimo ar nesąžiningos konkurencijos sąvokos nėra apibrėžtos teisės aktuose, todėl sprendimai gali būti priimami remiantis subjektyvia nuomone.
Minimalus darbo valandų skaičius
Socialinės įmonės statuso suteikimo apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyto socialinėse įmonėse dirbančių asmenų minimalaus darbo valandų skaičiaus. Išskyrus neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims, priklausantiems neįgaliųjų tikslinei grupei, toks minimalus darbo valandų skaičius yra nustatytas - ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį.
Nenustačius kitoms tikslinėms grupėms minimalaus privalomo išdirbti per mėnesį darbo valandų skaičiaus, gali būti sudaromos prielaidos įmonėms įdarbinti darbuotojus, priklausančius tikslinėms asmenų grupėms, siekiant ne tokioms įmonėms keliamų profesinės ar socialinės tikslinėms grupėms priklausančių asmenų integracijos uždavinių įgyvendinimo, o gauti teisės aktų nustatytą valstybės paramą ar lengvatas.
Reformos pokyčiai ir iššūkiai
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pataisos, pagal kurias ne mažiau kaip 75 procentai socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno turi būti skiriama socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu.
Pagrindiniai reformos pokyčiai:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- Pasibaigus ekstremaliai situacijai bus remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus socialinių įmonių darbuotojai.
- Anksčiau buvo remiami ir vyresni kaip 50 metų asmenys, pensininkai bei ilgalaikiai bedarbiai, kurie turi sudaryti bent 50 proc. visų darbuotojų (anksčiau buvo 40 proc.).
- Iš neremtinos veiklos įmonė galės gauti ne daugiau kaip 15 proc. pajamų (anksčiau buvo 20 proc.).
Praktikoje šie pokyčiai socialinėms įmonėms reiškia daugeliu atveju pabaigą. Pirma, Užimtumo tarnyba negali pasiūlyti reikiamo kiekio neįgaliųjų darbuotojų, net jei įmonė ir turi galimybę užtikrinti jiems darbo. Antra, pelno siekiančios įmonės nenori/negali uždirbto pelno skirti viešiesiems interesams tenkinti.
Dauguma socialinių įmonių statusą turinčių įmonių šiuo metu kelia sau klausimą, ar atsisakyti socialinės įmonės statuso patiems, ar laukti iki vadovaujantis įstatymo 11 str. 1 d. 6 d. socialinės įmonės statusas bus panaikintas automatiškai, kai įmonė daugiau kaip 2 mėn. iš eilės ar 2 mėn. per kalendorinių metų laikotarpį neatitinka neįgaliųjų darbuotojų reikalaujamo skaičiaus ir proporcijų bendrovėje.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, labai tikėtina, kad daugeliui įmonių antrasis 2020 metų pusmetis bus skirtas savanoriškam socialinės įmonės statuso atsisakymui arba jo netekimui įstatymo tvarka.
Statistika iki reformos
Lietuvoje veikė 177 socialinės įmonės, kuriose dirbo beveik 7 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės šios įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius | 177 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | 7000 |
| Parama iš valstybės | 30 mln. eurų |
| Panaudota atlyginimams | 97% |
tags: #socialines #imones #statuso #suteikimo #juridiniams #asmenims