Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
Kas Moka VSD Įmokas?
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
VSD Tarifai
Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
VSD įmokos apima:
- Darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą.
- Ligos socialinį draudimą.
- Motinystės socialinį draudimą.
- Privalomąjį sveikatos draudimą.
Socialinio Draudimo Išmokos
Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Draudimas. Kaip tai veikia?
Socialinio Draudimo Raida
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje). Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
| Draudimo rūšis | Moka | Išmokos |
|---|---|---|
| Pensijų socialinis draudimas | Darbuotojas ir darbdavys | Senatvės ir netekto darbingumo pensija |
| Ligos socialinis draudimas | Darbuotojas ir darbdavys | Ligos išmokos |
| Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas | Darbuotojas ir darbdavys | Motinystės (tėvystės) pašalpos |
| Privalomasis sveikatos draudimas | Darbuotojas ir darbdavys | Sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų kompensavimas |
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
tags: #nedarbo #socialinis #draudimo #imokas #moka