Agresija yra sudėtingas reiškinys, kurį psichologijoje galima apibrėžti kaip fizinį ar žodinį elgesį, kuriuo siekiama pakenkti kitam asmeniui. Agresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant tiesioginę ir pasyvią agresiją. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime pasyviai agresijai - subtiliai agresijos formai, kuriai būdingas netiesioginis pykčio ir priešiškumo išreiškimas. Aptarsime, kas yra pasyvi agresija, kodėl žmonės tampa pasyviai agresyvūs, kaip atpažinti pasyvią agresiją ir kokios strategijos gali padėti ją valdyti.
Ką reiškia būti „pasyviai agresyviu“? (Narcisistinių santykių žodynėlis)
Pasyvi agresija: apibrėžimas ir esmė
Tyčinis, užmaskuotas neigiamų jausmų (dažniausiai pykčio) reiškimas veiksmais, kurie paslepia tikrąjį jausmą, yra vadinamas pasyviu agresyvumu. Pasyvi agresija - tai pykčio ar nepasitenkinimo reiškimas netiesioginiais būdais. Tai yra elgesio modelis, kuriam būdingas vengimas tiesiogiai išreikšti savo jausmus, nuomones ar poreikius. Pasyviai agresyvūs žmonės dažnai jaučia pyktį, bet bijo ar negali jo išreikšti tiesiogiai, todėl renkasi netiesioginius būdus, tokius kaip sarkazmas, atidėliojimas, užmaršumas ar kitų kaltinimas.
Pasyvi agresija gali būti suprantama kaip žmogaus negebėjimas aiškiai nusibrėžti savo ribų, pasakyti “ne”, iškomunikuoti savo jausmus ir tiesiog atvirai pykti. Vietoj to, pasyviai agresyvus žmogus ieško išorinių priežasčių savo nepasitenkinimui pateisinti. Pavyzdžiui, pavėluojama į darbą dėl tariamų automobilių spūsčių, nesidalijama informacija dėl jos gausos ar užmiršimo, nesilaikoma terminų, nes nemokama valdyti laiko. Tačiau tai tik tariamos priežastys, o tikrosios priežastys lieka neįvardytos, o jausmai slepiami.
Su pasyvia agresija susiduriame dažniau, nei manome. Tačiau ne visuomet pavyksta ją atpažinti ir apsisaugoti. Kas gi vis dėlto yra pasyvi agresija? Kodėl tampame pasyviai agresyvūs? Kaip atpažinti pasyvią agresiją? Ir kokiu elgesiu ji pasireiškia dažniausiai?
Pasyvios agresijos priežastys
Pasyvios agresijos priežastis išsamiai aiškina dauguma psichologijos teorijų ir jų kūrėjų. Klinikinės psichologijos profesorius dr. M. Smithas teigia, kad pasyviai agresyvaus elgesio formavimuisi reikšmingą įtaką padaro mums artima aplinka. Kai vaikas pradeda suprasti kalbą ir kalbėti, tėvai išmoko elgtis tam tikru būdu ir pradeda naudoti psichologines kontrolės (manipuliacijos) priemones. Tėvai išmoko vaikus elgesiui priskirti emociškai „įkrautus“ vertinimus, atsisakydami asmeninės atsakomybės (sako: „blogas, murzius, verksnė“, užuot sakę: „man patinka (nepatinka)“, „aš noriu“). Prasmė - esi mažas, bejėgis, neišmanėlis, neatitinki „teisingų“ taisyklių, standartų. Padariniai - vaikai jaučia kaltę, nerimą, gėdą ir daro viską, kad išvengtų šių jausmų.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Vaikystėje mus išmoko prieštaraujančių normų: „muštis - negražu, nes išauklėti vaikai taip nesielgia“, „bėgti - negalima, nes bėga tik bailiai“. Išeitis? Pasyvumas - likti padėtyje, kuri tau nepatinka. Tylime sukandę dantis ir ieškome netiesioginių būdų, kaip įgyvendinti keršto planus. Pasyviai agresyvus elgesys dažnai yra išmoktas elgesys. Tai, kaip vaiko tėvai išreiškia savo pyktį ar nepritarimą, kaip reaguoja į vaiko pyktį, gali būti susiję su tuo, kaip išmokstama reikšti nemalonias emocijas vyresniame amžiuje. Pasyvi agresija gali būti taikoma tam, kad neprašydamas tiesiogiai žmogus gautų tai, ko trokšta. Pavyzdžiui, stengiamasi manipuliuoti tokiomis frazėmis kaip: „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“ arba „Tu tiek daug keliauji, norėčiau ir aš sau tai leisti“.
Išgirdę tokius komentarus galime pasijausti kalti dėl geresnės savo padėties, gali kilti noras kitą „gelbėti“, jam padėti, o pasyviai agresyvus žmogus siekia būtent to.
Kaip atpažinti pasyvią agresiją?
Atpažinti pasyvią agresiją gali būti sudėtinga, nes ji dažnai pasireiškia subtiliais ir dviprasmiškais būdais. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti šį elgesį:
- Po komplimentais paslėpti įžeidinėjimai: Žmogus jums kažką pasako, tarsi pokštą, tačiau jūs suprantate, kad tai, ką dabar girdėjote, iš tikrųjų yra ne komplimentas, o įžeidimas.
- Konfrontaciją keliantys klausimai: Jūs pasakote kokią nors idėją, o pasyviai agresyvus žmogus atšauna, jog negali patikėti, kad iš tiesų taip pasakėte.
- Piktinimasis kitų žmonių prašymais ar reikalavimais: Žmogus, kuris negali pasakyti „ne“, pradeda skųstis, jog jam užkrovė dar daugiau darbo.
- Priešiškumas: Pasyviai agresyvūs žmonės yra apskritai priešiški, ypač tiems, iš kurių jie nenori susilaukti prašymų, reikalavimų, su kuriais jie nenori bendradarbiauti.
- Nuolatinis skundimasis: Pasyviai agresyvūs žmonės dažniausiai labai daug skundžiasi tuo, kas jų gyvenime vyksta blogai.
- Niūri nuotaika: Jiems sunku būti su savo emocijomis, jiems sunku apie jas kalbėti su kitais žmonėmis ir kalbėti apie jas atvirai ir nuoširdžiai.
- Baudimas tyla: Susipykote su pasyviai agresyviu žmogumi ir jei staiga to konflikto sprendimas nėra jo naudai, jus gali nubausti. Nubausti tiesiog su jumis nekalbant - dieną, dvi, savaitę, kartais ir mėnesį.
Pasyvios agresijos formos
Pasyvi agresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Dviprasmiški komplimentai: Toks komentaras, kaip: „O, kokia įdomi apranga! Kaip gerai, kad tau nerūpi kitų nuomonė“ gali skambėti kaip komplimentas, tačiau po juo slepiasi noras „įkąsti“ ir netiesiogiai sukritikuoti jūsų aprangos pasirinkimą.
- Sarkazmas: Naudojamas siekiant pašiepti ar įžeisti kitą asmenį.
- Manipuliacijos: Stengiamasi manipuliuoti tokiomis frazėmis kaip: „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“ arba „Tu tiek daug keliauji, norėčiau ir aš sau tai leisti“.
- Atidėliojimas ir laiko vilkinimas: Pastebite, kad bendradarbis nuolat vėluoja arba atidėlioja pavestas užduotis, nors pradžioje iškart sutiko jas atlikti ir tikino, kad viską padarys.
- Apkalbos: Kadangi pasyviai agresyvūs žmonės vengia konfliktinių situacijų, savo nepasitenkinimą jie išreiškia apkalbinėdami ar skleisdami gandus apie kitą asmenį.
- Užmaršumas, atidėliojimas, klaidos, išsisukinėjimas, pažadų nesilaikymas.
- Nuolatinis pasitikslinimas, detalizavimas, nesupratimas, ignoravimas, atsiribojimas, žinučių ar laiškų neatsakymas.
Pasyvios agresijos poveikis tarpusavio santykiams
Pasyvi agresija gali turėti neigiamą poveikį tarpusavio santykiams. Pirmiausiai, tai trukdo spręsti problemą, nes problema yra tiesiog neaiški, ją vengiama įvardinti. Taip pat, nuolat susiduriant su pasyviai agresyviu asmeniu, kuris vengia tiesioginės akistatos, gali būti sunku juo pasitikėti, kurti tvirtus bendradarbiavimu grįstus santykius. Kai viena pusė nuolat vengia konflikto, nepasitenkinimas ir nesusipratimai gali tiesiog augti. Ilgainiui gali būti sunku atsekti konflikto priežastis ir perdėtai jautriai sureaguoti iš pažiūros nesudėtingoje situacijoje. Laikui bėgant emocinis artumas santykyje gali išblėsti, o pats ryšys nutrūkti, todėl pasyviai agresyvaus elgesio problemos sprendimas santykiuose yra labai svarbus sveikam bendravimui, abipusei pagarbai ir palaikančiai aplinkai puoselėti.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Kaip reaguoti į pasyvią agresiją ir save apsaugoti
Susidūrus su pasyviai agresyviu žmogumi gali kilti daug neigiamų emocijų. Geriausias būdas reaguoti į pasyvią agresiją yra inicijuoti pokalbį ir atvirai pasidalinti savo jausmais. Bandykite taktiškai, nepuolant, pasiteirauti kito apie jį ar ją kamuojančias problemas ir pasiūlykite kartu ieškoti sprendimo būdų. Neretai pasyvią agresiją kitas naudoja nesąmoningai, nes atvirai reikšti savo emocijas jam yra sudėtinga. Svarbu brėžti ribas, atspindėti tai, ką girdite ar pastebite ir kviesti pagarbiam, atviram dialogui. Svarbiausia, neatsakykite į pasyviai agresyvų elgesį tuo pačiu, tokiu būdu tikrai nieko nelaimėsite. Verčiau koncentruokitės į atviro ir saugaus santykio kūrimą.
Jei jaučiate pyktį, bejėgiškumą, kaltę, į pasyvią agresiją atsakykite aktyviu veiksmu ir pabandykite pradėti pokalbį. Įvardinkite savo jausmus, taip pat išsakykite prielaidas apie savo partnerio savijautą. „Suprantu, kad tu nesikalbi, nes pyksti ant manęs, bet tada aš jaučiuosi visiškai bejėgis ir neįsivaizduoju, kaip pakeisti šitą situaciją“.
Kaip sau padėti, jei pastebite pasyvią agresiją savyje
Pačiam atpažinti nuosavą pasyviai agresyvų elgesį yra labai sunku. Tačiau jei šalia jūsų vis atsiranda žmonių, kuriais jūs nuoširdžiai piktinatės, jei pastebite, kad jūs nuolat nusileidžiate kitiems, retai kada išreiškiate savo poziciją, nuolat atidėliojate ar užmirštate - pabandykite savo pyktį ir nepasitenkinimą išreikšti tiesiogiai. Gebėjimas laiku atpažinti ir tinkamai išreikšti pyktį suteikia vidinę laisvę, atveria galimybes dar tikslesniam susikalbėjimui ir augimui.
Jei pastebėjote, kad elgiatės pasyviai agresyviai, galite sau padėti:
- Apmąstykite savo elgesį ir jo poveikį: Nustatykite situacijas, kuriose esate linkę elgtis pasyviai agresyviai ir pabandykite suprasti, kas skatina tokį elgesį. Tai gali būti stresas, jausmas, kad tavęs neišklauso, arba konfrontacijos baimė.
- Pažinkite savo emocinį pasaulį: Apskritai, savo emocinio pasaulio pažinimas yra tai, nuo ko verta pradėti. Tiesa, vienam tai padaryti gali būti nelengva, todėl pagalbos visada galima kreiptis į psichologą.
- Mokykitės tiesiai, bet pagarbiai reikšti savo jausmus ir mintis: Nebijokite aiškiai įvardinti savo poreikių. Poreikiai nebūtinai bus patenkinti, tačiau aplinkiniai supras, ko jums reikia.
- Būkite atviri, skatinkite nuoširdžius pokalbius su asmenimis, kuriais pasitikite: Priimkite grįžtamąją informaciją apie savo elgesį ir būkite pasirengę keistis.
- Būkite kantrūs ir nuosekliai praktikuokite sveikesnius bendravimo metodus: Žinoma, norint pakeisti elgesį, reikia nemažai laiko ir pastangų.
Pasyvi agresija darbo vietoje
Darbo vietoje iškilus problemai, kai kurie žmonės bijo ar nenori tiesiogiai konfrontuoti, todėl priverčia kitus pykti už juos. Tai - pasyvi agresija, kai vietoj tiesiogiai reiškiamo nepasitenkinimo ieškoma išorinių priežasčių. Pasyviai agresyvų elgesį organizacijoje gali skatinti tam tikros elgesio normos, kultūra. Organizacinėje psichologijoje yra net specialus terminas „kaltinimo kultūra“ (angl. Culture of blame), kuriai būdinga paskolos ir gandai (užuot aptarus problemas tiesiogiai, jos ignoruojamos), atsakomybės vengimas, klaidų slėpimas ir kaltųjų paieška, t. y. siekis kaltę primesti kažkam kitam. Tokia kultūra sukuria puikią terpę pasyviai agresyviam elgesiui.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka Lietuvoje
Pavyzdžiui, jei susirinkime ignoruojama darbuotojo iškelta problema, tikėtina, kad tas darbuotojas bandys įrodyti ją egzistuojant kitais, netiesioginiais būdais. Nesaugi aplinka taip pat skatina pasyviai agresyvų elgesį.
Kadangi pasyviai agresyvaus elgesio giluminė priežastis - pažeista savivertė, pasitikėjimas, tai svarbiausia - juos stiprinti. Pripažinti savo stipriąsias savybes, tiesiog vertinti tai, kas ir koks aš esu, įsisąmoninti, kad aš esu tiek pat vertingas, kaip kiti, leisti sau pasirūpinti savimi ir suteikti sau teisę tenkinti savo poreikius ne paskutinėje vietoje.
Pasyvios agresijos skalė
Žurnale „Behavioral Sciences“ paskelbtame tyrime siūloma geriau suprasti neaiškų psichologinį pasyvios agresijos bruožą. Pasak tyrėjų, vadovaujamų psichologų Young-Ok Lim ir Kyung-Hyun Suh iš Sahmyook universiteto Korėjoje, pasyvią agresiją sudaro trys skirtingos, bet persidengiančios tendencijos:
- Polinkis skatinti kritikuoti nemėgstamą asmenį.
- Polinkis vengti nemėgstamo asmens arba jį ignoruoti.
- Tendencija manipuliuoti nemėgstamu asmeniu, dažnai klastingais būdais.
Siekiant sukurti pasyvios agresijos skalę, Limas ir Suh pasitelkė ekspertus (žmones, turinčius psichologijos, žmogaus elgesio ar konsultavimo išsilavinimą), kad šie atsakytų į keletą atvirų klausimų apie pasyvią agresiją. Remdamiesi šiais atsakymais, tyrėjai galėjo sudaryti teiginių, apibūdinančių įvairius pasyvaus agresyvaus elgesio aspektus, seriją. Tada jie įdarbino didesnę dalyvių imtį, kad šie atsakytų į šiuos teiginius ir užpildytų kitus susijusius klausimynus, siekdami nustatyti, kurie teiginiai labiausiai susiję su pasyvios agresijos patirtimi.
Taikydami pažangius statistinio grupavimo metodus, jie sudarė galutinį 21 klausimo sąrašą, pagal kurį nustatė bendrą pasyvios agresijos lygį, taip pat kritikos skatinimo, vengimo ir (arba) ignoravimo bei manipuliavimo subkomponentus.
| Pasyvios agresijos komponentai | Aprašymas |
|---|---|
| Kritikos skatinimas | Polinkis kritikuoti nemėgstamą asmenį. |
| Vengimas ir ignoravimas | Polinkis vengti nemėgstamo asmens arba jį ignoruoti. |
| Manipuliavimas | Tendencija manipuliuoti nemėgstamu asmeniu, dažnai klastingais būdais. |