2026 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
Atsižvelgiant į asmeninius poreikius, vienas iš esminių negalios reformos tikslų - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse - ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Todėl vertinant negalią nuo 2024 metų sausio 1 d., bus atsižvelgiama ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius.
Iki šiol žmogui su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja - dalyvumo lygio - sąvoka. Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys - negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą.
Pagal dabartinį negalios vertinimo modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensijos, darbingumo lygį keisdavo specialieji poreikiai ir jų lygis. Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau - senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.
Naujas vertinimas nuo 2024 m. sausio bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros - slaugos ar priežiūros (pagalbos) - terminai yra pasibaigęs. Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas neįgalumo lygis vaikams, darbingumo lygis darbingo amžiaus žmonėms arba specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms galios iki nustatyto termino pabaigos.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui. Tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį. Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.
Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams. Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią - ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau. Juk žmonės yra skirtingi, todėl jiems, net ir turint tokias pačias medicinines diagnozes, reikia jų poreikius atliepiančios pagalbos.
Bendrą negalios vertinimo rezultatą sudarys dvi dalys: gydytojo pateiktų duomenų apie sveikatą įvertinimas ir klausimynas, kurį pildant kartu su žmogumi bus vertinamas pagalbos poreikis pagal skirtingas jo veiklos sritis. Atsakant į klausimyno klausimus, bus galima išsiaiškinti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt. Medicininės dalies vertinimas bus bendras visoms tikslinėms grupėms - vaikams, darbingo amžiaus suaugusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms. Svarbu tai, kad turintiems tam tikras numatytas medicinines diagnozes, įtrauktas į ypač sunkių asmens sveikatos būklių sąrašą, papildomai pildyti klausimyno nebereikės - jiems iš karto bus nustatomas sunkiausias dalyvumo lygis arba pirmojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.
Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ji apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis. Norėdamas gauti siuntimą dėl negalios vertinimo, pirmiausia žmogus turės kreiptis į savo šeimos arba jį gydantį gydytoją, o jau tuomet į Agentūrą, kuri veiks „vieno langelio“ principu. Tai reiškia, kad Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys pagalbos planą bei koordinuos šio plano įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas. Svarbu tai, kad pačiam žmogui ieškoti pagalbos skirtingose institucijose nereikės - už paslaugų teikimą atsakingų institucijų bei įstaigų atstovai patys susisieks su negalią turinčiu žmogumi, o Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas nuolat su jais kontaktuos ir stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti. Jei asmuo dėl sunkių organizmo funkcijų sutrikimų negalės pats atvykti į Agentūrą, numatoma galimybė pasitelkti mobilią komandą, kuri pati atvyks į asmens buvimo vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį įvairiose asmens gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Ligos ir sutrikimai, galintys lemti 75% invalidumą
Žemiau pateikiamas ligų ir sutrikimų sąrašas, kurie gali lemti 75% invalidumą, atsižvelgiant į funkcinį sutrikimą ir kitus faktorius:
Psichikos ir elgesio sutrikimai
- Demencijos (F00-F03). Vertinant atsižvelgiama į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, gydymo efektyvumą, pasiektą remisiją ar jos nebuvimą, liekamuosius simptomus, vaistų šalutinį poveikį. (35-90%)
- Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78), vertinant pagal intelekto koeficientą (IQ).
- F71 - IQ 35-49. Pastaba: Taip pat būtina atsižvelgti į profesinius ir veiklos pobūdžio apribojimus (pvz., medicininės kontraindikacijos). (45%)
- Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84). Diagnozę nustato specialistas. Pastaba: Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. pagal Amerikos krūtinės sąjungos (ATS) ir Europos respiratologų sąjungos (ERS) 2005 m. tiriamas ir difuzijos pajėgumas (DLCO). D, E - dekompensuota (20-45%)
Virškinimo sistemos ligos
- Skrandžio neturėjimas, pašalinimas:
- visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo (70%)
- visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas:
- esant mitybos nepakankamumo požymiams (svorio mažėjimas) (60%)
- esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4-17,4) (50%)
- Išmatų nelaikymas:
- lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui) (70%)
- vidutinio sunkumo (50%)
- Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė (50%)
- Dirbtinė išangė (40%)
- Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos):
- lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas) (80%)
- vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai):
- nesant mitybos nepakankamumui (KMI 18,5-24,9) (60%)
- esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4-17,5) (50%)
- Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys):
- lengvas funkcinis sutrikimas (80%)
- vidutinis funkcinis sutrikimas:
- nesant mitybos nepakankamumui (KMI 18,5-24,9) (60%)
- esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4-17,5) (50%)
- Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) (90%)
Kitos ligos ir būklės
- Transplantuotos kepenys/kasa:
- daugiau kaip vienus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas (40%)
- Inkstų ligos:
- Lėtinės inkstų funkcijos nepakankamumas. Gydymui pakanka dietos, režimo ir medikamentų. Ligonių diabeto kontrolė pakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ≤ 6,5 %). Stebimi pradiniai organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) angiopatija, netrukdantys kasdieninei veiklai (90%)
- vidutinės funkcijos sutrikimas:
- gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai (politerapija). Ligonių diabeto kontrolė nepakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ≥ 7 %). Stebimi didesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema ir (ar) nefropatija, esant I-II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, nesant skausmo ir opų apatinėse galūnėse, ir (ar) I-II stadijos angiopatija (70%)
- esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams (55%)
- Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kiti vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų:
- vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas, kasdieninę veiklą atlieka lėčiau) (70%)
- sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trukdo kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba) (50%)
- esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams (40%)
- Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40 (80%)
- Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64):
- nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5-24,9) (60%)
- esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4-17,5) (50%)
- Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos/dermatito ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) (90%)
- Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, nes būklė blogėja) (70%)
- Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) (50%)
Finansinė parama ir išmokos
Susirgus onkologine liga, pacientas gali gauti specialią išmoką. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją.
Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės. Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Senatvės pensija asmeniui su negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.
Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo. Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais). Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:
- slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.
Socialinė nedarbo išmoka
Pažymėtina, kad socialinei nedarbo išmokai gauti reikia turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. UŽT gavusi užpildytą prašymą socialinei nedarbo išmokai suteikti persiunčia jį SODRA, kuri per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką ir jos dydžiui nustatyti, gavimo dienos priima sprendimą dėl išmokos skyrimo.
Finansinė parama studentams su negalia
Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba.
- jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
- po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų:
- pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;
- pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
- pagal profesinių studijų programą;
- pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;
Lengvatos turint negalią
Mėnesio neapmokėstinamų pajamų dydis (1005 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (935 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Antros pensijų pakopos lėšų atsiėmimas dėl ligos
Nuo 2026 metų įsigalioja antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.
Galimybę pasitraukti per 2026-2027 m. langą turi visi ikipensijinio amžiaus asmenys. Dalis asmenų, t.y. tie, kuriems taikomos lengvatinės pasitraukimo dėl sudėtingos sveikatos būklės sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, tokią galimybę turės visada. Pasitraukiant dėl sveikatos būklės suteikta teisė atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų. Taip pat šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų.
Prašymus dėl pasitraukimo iš antros pakopos galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pensijų kaupimo bendrovė prašymus nagrinėja PAGAL KETVIRČIUS. Sprendimas priimamas per 90 dienų nuo prašymo gavimo.
Lentelė: Netekto dalyvumo lygio daugikliai
| Netekto dalyvumo lygis procentais | Daugiklis |
|---|---|
| 45 | 0,550 |
| 50 | 0,625 |
| 55 | 0,7 |
| 60 | 0,875 |
| 65 | 1 |
| 70 | 1,071 |
| 75 | 1,143 |
| 80 | 1,214 |
| 85 | 1,286 |
| 90 | 1,357 |
| 95 | 1,429 |
| 100 | 1,5 |
tags: #kokios #ligos #su #75 #procentais #nedarbingumo