Vaiko globos namų vidaus aplinkos poveikis Lietuvoje

Vaikų globos namai yra svarbi grandis užtikrinant vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime vidaus aplinkos poveikį vaikams, gyvenantiems globos namuose, smurto prevencijos procedūras, veiksnius, galinčius išprovokuoti smurtą, bei teisinį reglamentavimą.

Smurto prevencijos procedūros

Fizinis ir psichologinis smurtas yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Globos namuose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta: gyventojų prieš gyventojus; darbuotojų prieš gyventojus; gyventojų prieš darbuotojus; darbuotojų prieš kitus darbuotojus.

Gyventojų elgesio normos įtvirtintos Globos namų gyventojų etikos kodekse, o darbuotojų - Globos namų darbuotojo etikos kodekse, profesinės etikos kodeksais, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašymuose.

Visais įtariamų ir realių patyčių, nepriežiūros ar smurto atvejais, kiekvienas darbuotojas nedelsiant reaguoja atlikdamas šiuos procedūrinius veiksmus:

1. Reagavimas: Asmens panaudojusio smurtą sustabdymas, atskyrimas. Pirmosios pagalbos suteikimas (jeigu reikia). Esant būtinybei, kreipiasi pagalbos į kitas institucijas (policija, greitoji pagalba ir kt.). Raštu fiksuoja įvykusio smurto požymius ir aplinkybes.
2. Informavimas: Informuojamas tiesioginis vadovas. Informuojama administracija. Informuojami šeimos nariai.
3. Sprendimas: Skiriamas atsakingas asmuo. Skiriama komisija. Smurto atvejo ištyrimas. Pagalbos priemonių numatymas. Drausminių priemonių numatymas. Prevencijos priemonių numatymas.
4. Grįžtamasis ryšys: Pagalbos smurto aukai teikimas. Pagalbos smurtautojui teikimas. Prevencinių priemonių globos namuose taikymas.

Fizinio ir psichologinio smurto, patyčių prevencijos procedūros apima globos namų darbuotojų ir gyventojų švietimą, emocioniškai saugios aplinkos kūrimą, darbuotojų kompetencijų didinimą bei organizacijos kultūros, pagrįstos pagarba, atidumu ir atvirumu, ugdymą.

Taip pat skaitykite: Globos namų valdymo sritys

Smurto apibrėžimas ir formos

Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtu laikoma visa, kas daro asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę/emocinę žalą ir sukelia kančią, grasinimai, bandymai apriboti asmens laisvę bei nepriežiūra.

• Fizinio smurto formos: Asmens mušimas ranka ar įvairiais daiktais, stumdymas, purtymas, žnaibymas, fizinio suvaržymo priemonių taikymas.
• Psichologinio smurto formos: Žodinis agresyvus elgesys, vertimas jaustis kaltu, tyčiojimasis, grasinimas, gąsdinimas, atstūmimas, kalbėjimas pakeltu tonu, kalbėjimas asmens orumą žeminančiu tonu, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti.
• Finansinis smurtas arba kitoks materialinis išnaudojimas: Tai disponavimas turtu be įgaliojimų, įtikinėjimas arba vertimas dovanoti pinigus, pinigų arba daiktų pasisavinimas, neteisėtas gyventojų finansinių lėšų panaudojimas.

Veiksniai, galintys išprovokuoti smurtą

Yra įvairių veiksnių, galinčių išprovokuoti smurtą globos namuose:

• Psichologiniai veiksniai: nedarnūs tarpusavio santykiai, bendravimo įgūdžių stoka, savikontrolės stoka, stresas, nuolatinis nuovargis, neįvardinti ir ilgainiui neišsprendžiami konfliktai, didelis darbo krūvis, nuovargis, teisingumo jausmo nebuvimas ir kt.
• Ekonominiai veiksniai: žemas pajamų lygis, skurdas ir socialinių garantijų stoka, ribotos savirealizacijos galimybės, atlyginimas neatitinkantis darbuotojų lūkesčiu ir kt.
• Socialiniai veiksniai: socialinė paslaugų gavėjų nelygybė (diskriminacija, dėl amžiaus; sveikatos sutrikimai ir kt.), atskirtis, priklausomybės, stereotipai visuomenėje, agresija siekiant išsaugoti savo orumą, nedarnūs santykiai kolektyve ir kt.
• Profesinis perdegimas.

Svarbu paminėti veiksnius, kurie padeda užkirsti kelią smurtui:

• Psichosocialinės aplinkos gerinimas.
• Reagavimas nedelsiant į bet kokios formos smurtą.
• Globos namų darbuotojų informavimas ir komunikavimas apie įvykusį smurto atvejį.
• Triukšmo, intrigų, apkalbų vengimas, draudimas skleisti asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją.
• Dalykinės ir darbinės darbo atmosferos užtikrinimas, gerų tarpusavio santykių skatinimas, darbuotojų ir gyventojų bei kitų suinteresuotų asmenų tarpusavio pagarba.
• Vertybių puoselėjimas: tolerancija, taktiškumas, orumas, bendruomeniškumas, mandagumas, paslaugumas, rūpinimasis kitais, tarpusavio pasitikėjimas, solidarumas, lygiateisiškumas ir kitos vertybės.
• Darnių bendravimo įgūdžių, savikontrolės, pykčio, streso valdymo ugdymas.
• Pagalbos teikimas sprendžiant kasdienes problemas.
• Paslaugų gavėjų užimtumo skatinimas.

Teisinis reglamentavimas

Valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant ir pripažįstant asmens teises į privatumą. Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.

Globos paslaugos teikiamos vadovaujantis šiais principais:

1. Asmens teisių užtikrinimo.
2. Dalyvavimo ir bendradarbiavimo su šeimos nariais bei kompetentingų institucijų atstovais.
3. Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo.
4. Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos.
5. Nediskriminavimo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtintame ,,Socialinio darbuotojo kvalifikacinis reikalavims apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip ,,profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmogaus ir jo aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jo bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

tags: #vaiku #globos #namu #vidine #aplink