Dėl pensijų reformos vis neapsisprendžiantys valdantieji ją ruošia remdamiesi prielaida, kad vidutinis šalies gyventojas pensijoje išgyvena 13 metų. Su tokia prognoze nesutinka mokslininkas-demografas Domantas Jasilionis. Anot jo, Europiečių gyvenimo trukmę tiriantys demografai yra šiek tiek optimistiškesni ir daro prielaidą, jog lietuviai pensijoje turėtų praleisti bent 17 metų. Tokie neatitikimai trikdo VDU Demografinių tyrimų centro ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininką-demografą D. Jasilionį.
Jis pabrėžia, jog tokio tipo prognozės yra labai slidžios ir problematiškos, mat ateitis turi savybę kisti. Tiesa, Lietuva turi ir unikalią problemą: egzistuoja didžiulė praraja tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. Vyriausybės prognozė tinka nebent vyrams, kurie pensijoje paprastai nugyvena 14,5 metų. Tarp moterų šis skaičius siekia 20 metų. Kitaip nei išsivysčiusiose šalyse, labai didelė dalis Lietuvos gyventojų nešgyvena iki 65 metų t. y. nesulaukia pensinio amžiaus. Ši problema itin ryški būtent tarp vyrų.
„Maža to, vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo įvairių lėtinių ligų. Kitaip tariant, jiems būtinos gerokai didesnės sveikatos apsaugos išlaidos. Išgyvenamumo duomenys labai skiriasi ir priklausomai nuo socialinių faktorių: gyvenamosios vietos, išsilavinimo. Lietuvos demografija yra labai diferencijuota. Taigi tie 13 metų yra be galo netikslus vidurkis. Vienoje socialinėje grupėje toji trukmė bus gerokai trumpesnė, o kitoje - ilgesnė.
Anot sociologo, tokios klaidingos prielaidos šaliai gali padaryti daug žalos. Lietuva ir taip kenčia nuo labai rimtos demografinės krizės, kuri artimiausiais metais dar garsiau praneš apie save. Šalis šiuo metu laikosi ant pakankamai gausių aštuntojo ir devintojo dešimtmečio kartų kūrybinio potencialo vaisių. Tačiau šie demografiniai dividendai yra laikini. Netolimoje ateityje mažas gimstamumas ir emigracija ims kelti rimtas problemas darbo rinkoje.
„Mes jau imame jausti šių procesų pradžią. Jie bus vis spartesni ir skausmingesni. Nuo jų akivaizdžiausiai kenčia mokyklos ir aukštasis mokslas. Lyginant 2008 m. ir 2018 m., matome, kad turime maždaug dvigubai mažiau aštuoniolikmečių. Jeigu apie 1990 m. mes kasmet turėdavome apie 60 tūkst. gimusiųjų, tai apie 2000 m. šis skaičius sumažėjo perpus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais į darbo rinką įsilies gerokai mažiau jaunų žmonių. Kitaip tariant, pirmąjį rimtą smūgį darbo rinkai mes pajusime jau po kelių metų“, - prognozuoja D.
Taip pat skaitykite: Teisiniai mokslininko pensijos aspektai
Vyriausybės daromos prielaidos dėl pensininkų gyvenimo trukmės trikdo ir Gyvybės draudimo įmonių asociacijos narius. „Kyla klausimas, kodėl Vyriausybė mano, kad gyventojai Lietuvoje gyvens trumpiau, nei prognozuoja „Eurostat“? Kas bus, jei vis tik gyvenimo trukmė bus ilgesnė? Kas šiems pensininkams mokės jiems paskirtus anuitetus, kai jų sukaupti pinigai jau bus pasibaigę?
Antradienį Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas jau pateikė pasiūlymą atstatyti esamą išmokų teikimo tvarką, o kaip ją tobulinti spręsti tada, kai bus aiški kaupimo dalies tvarka ir dalyvavimo mastai. Specialistai pasveikino tokį sprendimą, bet tuo pačiu perspėja, jog vien patys svarstymai pensijų anuitetus patikėti tik „Sodrai“ buvo labai pavojingi. Jų skaičiavimais, jei antrosios pakopos pensijų fonde gyventojas sukaupė 20 000 eurų, lyginant anuiteto dydį, paskaičiuotą su 17 metų tikėtina gyvenimo trukme, su anuiteto dydžiu, kuris paskaičiuotas prognozuojant 13,5 metų tikėtiną gyvenimo trukmę, pastarasis būtų apie 20 proc.
„Nepasitvirtinus per daug pesimistiškai gyvenimo trukmės prognozei, kuomet numatoma, kad išėjęs į pensiją anuiteto gavėjas gyvens trumpiau nei vidutiniškai, yra užprogramuojamas apie 20 proc. nuostolis“, - skaičiuoja A. Pasak Gyvybės draudimo įmonių asociacijos, prognozuojama, kad jau 2020 m. Lietuvos gyventojai, kurie sulauks pensinio amžiaus ir galės pirkti anuitetą, bus sukaupę apie 43 mln. eurų. Jeigu už šią sumą bus įsigyti anuitetai, kuriuos apskaičiuojant bus prognozuojama 20-30 proc. trumpesnė nei tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė, reikės prognozuoti ir būsimus nuostolius, kurie sudarytų atitinkamai 9-13 mln. eurų.
Politinių partijų siūlymai pensijų klausimais
Artėjant rinkimams, įvairios politinės partijos pateikia savo siūlymus dėl ekonominės ir socialinės politikos, įskaitant ir pensijų sistemą. Štai keletas iš jų:
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS): Žada sukurti vaiko pinigų indeksavimo mechanizmą ir įvesti 13-ąją pensiją.
- Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD): Žada užtikrinti pensijų sistemos stabilumą ir augančias senatvės socialinio draudimo pensijas, peržiūrėjus jų struktūrą ir užtikrinus, kad bazinė pensija kuo labiau priartėtų prie minimalių vartojimo poreikių.
- Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP): Žada antrąją pensijų pakopą transformuoti į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus, ir įdiegti universalią nacionalinę senatvės pensiją.
- Darbo partija: Žada pensiją susieti su vidutine alga Lietuvoje - ji turėtų siekti ne mažiau kaip 60 proc. nuo VDU į rankas.
- Liberalų sąjūdis: Ketina pasiekti, kad vidutinė pensija siektų 540 eurų.
- „Laisvė ir teisingumas“: Ketina nustatyti, kad MMA turi sudaryti pusę vidutinio darbo užmokesčio.
- Lietuvos socialdemokratų darbo partija: Ketina siekti, kad vidutinė senatvės pensija siektų 60 proc. vidutinės algos.
- Laisvės partija: Žada atsisakyti valstybinių pensijų ir keisti jas piniginėmis padėkomis už nuopelnus, taip pat žada keisti senatvės pensijų sistemą taip, kad ji neįtrauktų būsimų mokesčių mokėtojų ir taptų orientuota į kaupimą.
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: Siūlo tryliktąją pensiją ir 200 eurų dydžio kelialapį kiekvienam pensininkui kasmet.
Šie siūlymai atspindi skirtingus partijų požiūrius į pensijų sistemos iššūkius ir galimus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti mokslininko pensiją
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
tags: #mokslininko #pensija #ir #dividendai