Apšvietos (fotometrijos) ir apšvitos (radiacijos, jonizuojančiosios spinduliuotės) sąvokos dažnai painiojamos, nors jos apibrėžia skirtingus fizinius reiškinius ir turi skirtingas pritaikymo sritis. Visų pirma radiometriniai dydžiai apibūdina optinės spinduliuotės kiekybę, neatsižvelgiant į bangos ilgį, tuo tarpu fotometrijoje matavimai atliekami atsižvelgiant į savitą žmogaus akies reakciją į elektromagnetines bangas, t. y. atsižvelgiant į akies jautrį elektromagnetiniame spektre.
Pagrindinės sąvokos: apšvita, apšvita (dozė) ir spinduliuotė
Paviršiaus apšvieta E (fotometrijoje) yra viena iš pagrindinių charakteristikų, apibūdinančių, kiek regimą šviesą gauna tam tikras paviršius. Šviesos srautas Φ matuojamas liumenais (lm), o šviesos stipris charakterizuojamas kaip šviesos šaltinio intensyvumas tam tikra kryptimi.
Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės - elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų - pavidalu. Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairiose medžiagose vyksta skirtingai.
Apšvitos dozė ir jos matavimas
Pagrindinis parametras vertinant jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamų pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu.
Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gauta efektinė apšvitos dozė gali svyruoti nuo 1 iki 20 mSv. Tokią dozę žmogus gauna iš gamtinio fono per 1-8 metus. Pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos dubens tyrimo metu gaunama iki 10 mSv efektinė dozė, tai atitinka 500 krūtinės ląstos rentgenodiagnostinių tyrimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Fotometrijos ir radiometrijos ryšys ir skirtumai
Visi optinių matavimų būdai ir parametrai gali būti skirstomi į dvi sritis: radiometriją ir fotometriją. Radiometrija nagrinėja parametrus, kurie nusako energijos kiekį per laiką, o fotometrijoje matavimai atliekami atsižvelgiant į akies jautrį. Tuo atveju, kai norima nusakyti ne tik visą tam tikro parametro dydį, o ir šviesos energijos pasiskirstymą spektre, naudojami atitinkami spektriniai parametrai.
Iš energinio spinduliavimo apibrėžimo seka, kad (diferencialinis) energinis šviesis dMe, išspinduliuotas ar atspindėtas nuo paviršiaus į erdvinį kampą dΩ, proporcingas energinio skaisčio ir erdvinio kampo sandaugai. Energinis šviesos šaltinio stipris Ie apibrėžiamas kaip šaltinio energinis srautas išspinduliuotas tam tikra kryptimi, į erdvinį kampą. Šviesos srauto matavimo vienetas - liumenas (lm).
Praktinis skirtumas: regėjimas prieš sveikatą
Nors fotometrija vertina, kaip kažkas atrodo akiai (šviesos stiprumas, apšvieta), radiacijos (apšvitos) sąvoka yra susijusi su energija, galinčia pažeisti audinius. Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti - net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus.
Medicininė apšvita: nauda, rizika ir gairės
Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicinoje įskaitant PET ir SPECT yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai.
D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Radiacinės saugos centro specialistė Dovilė Šerėnaitė atkreipia dėmesį, kad dauguma rentgenodiagnostinių tyrimų akivaizdaus neigiamo poveikio organizmui nesukelia. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos ar galūnių rentgeno tyrimus, paciento gaunama apšvita panaši į per kelias dienas gautą iš gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Branduolinė medicina ir intervencinė radiologija
Atliekant branduolinės medicinos procedūrą pacientams suleidžiami specialūs radiofarmaciniai vaistiniai preparatai, kurie tam tikrą laiką išlieka organizme. Diagnostinių procedūrų metu gaunamos efektinės dozės svyruoja nuo 2 iki 8,6 mSv, gerokai daugiau nei rentgenografinių tyrimų metu. „Vienos didžiausių apšvitos dozių gaunamos atliekant intervencinės radiologijos gydomąsias procedūras. Tai lemia gana ilgas jų atlikimo laikas. Jų metu rentgeno aparatu stebimas įleisto į paciento kraujagysles kateterio judėjimas, todėl operacija gali užtrukti iki kelių valandų. Tačiau būtina pabrėžti, kad, rentgeno įrangą naudojant intervencinėms radiologinėms procedūroms, išvengiama itin sudėtingų ir gresiančių komplikacijomis operacijų bei ligonių mirčių“.
Spindulinės terapijos procedūrų metu siekiama sunaikinti vėžines ląsteles, todėl apšvitos dozės gali būti gerokai didesnės nei darant rentgeno diagnostinius tyrimus. Suaugusiesiems tikimybė susirgti vėžiu dėl gydymo spinduline terapija yra labai maža. Ji didesnė vaikams, nes jie jautresni jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, be to, jų gyvenimo laikotarpis ilgesnis.
Rizikos vertinimas ir pacientų apsauga
Prieš skirdamas tyrimą, kurio metu bus naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, gydytojas privalo įvertinti, kokią jis atneš naudą ir kokia jo rizika, esamą paciento būklę, galimybes tyrimus atlikti nenaudojant jonizuojančiosios spinduliuotės ir gauti tą patį diagnostinį rezultatą. Kai kuriais atvejais diagnozei nustatyti pakanka įprasto rentgenografijos tyrimo, kompiuterinės tomografijos tyrimą gali pakeisti ir magnetinio rezonanso ar ultragarso tyrimai.
Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta vėžio rizika maža, bet jeigu atliekami pakartotiniai tyrimai, ji didėja. Todėl rekomenduojama vengti procedūrų, kurios tik patvirtina prieš tai atliktų išvadas, bet nesuteikia vertingos diagnostinės informacijos. Pacientas turi teisę siūlomos procedūros ar tyrimo atsisakyti.
Specialios grupės: vaikai ir nėščiosios
„Jautriausi spinduliuotės poveikiui kūdikiai ir vaikai, todėl siekiama užtikrinti, kad visos procedūros panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę jiems būtų atliekamos pagrįstai, turėtų aiškią klinikinę motyvaciją ir teiktų didesnę naudą nei žalą. Atliekant rentgenodiagnostikos tyrimus kūdikiams ir vaikams vadovaujamasi taisykle: jonizuojančiosios spinduliuotės dozė turi būti tokia maža, kad jos pakaktų diagnozei nustatyti ir ji kuo mažiau apšvitintų pacientus“, - pažymi D. Šerėnaitė.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Todėl parenkami optimalūs parametrai ir naudojamos specialios apsauginės priemonės (prijuostės, kepurėlės ar apykaklės). Lietuvoje yra nustatyti vaikams rekomenduojami rentgenodiagnostikos procedūrų apšvitos lygiai. Bet kokia procedūra kūdikiui ar vaikui gali būti atliekama tik su tėvų (globėjų ar kt.) sutikimu.
Prieš joms skiriant radiologinius tyrimus, gydytojas pirmiausia apsvarsto galimybę šiuos tyrimus pakeisti kitais. Esant būtinybei, patartina radiologinius tyrimus besilaukiančioms moterims atlikti po 25 nėštumo savaitės. Apšvitos dozė vaisiui turi būti minimali, todėl naudojamos apsauginės priemonės, pilvo sritis dengiama specialia švinine prijuoste. Po branduolinės medicinos procedūrų moterims tam tikrą laiką rekomenduojama vengti nėštumo.
Registrai ir stebėsena
Siekdami užtikrinti ilgalaikę individualaus paciento gaunamos medicininės apšvitos ir Lietuvos gyventojų gaunamos medicininės apšvitos stebėseną, Radiacinės saugos centras inicijavo nacionalinį projektą. Įgyvendinus jį E.sveikatos sistemoje įdiegta galimybė gydytojams matyti duomenis apie pacientams atliktų procedūrų skaičių ir gautas apšvitos dozes.
Paciento pareiga yra ne tik atsiminti, kada ir kokie rentgenodiagnostiniai tyrimai jam buvo atlikti, bet ir pasakyti apie juos savo gydytojui, o jam paprašius - pateikti nuotraukas ar tyrimų išvadas. Jei jų pacientas neturi, reikėtų kreiptis į medicinos įstaigą, kurioje tyrimai buvo atlikti.
Praktiniai patarimai pacientams
- Tik gydytojas sprendžia, reikia ar nereikia tyrimą atlikti; verta įsiklausyti į gydytojo argumentus.
- Pakartotinis tyrimas laikomas pagrįstu tuo atveju, jei be jo negalima apsieiti ir jis suteikia daugiau naudos nei žalos.
- Pacientas turi teisę atsisakyti siūlomos procedūros.
- Informuokite gydytoją apie ankstesnius rentgenodiagnostinius tyrimus, nėštumą ar žindymą.
Santrumpa: pagrindiniai faktai
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Apšvieta (E) | Paviršiaus apšvieta fotometrijoje, matuojama kaip regima šviesa (lx) |
| Apšvita (dozė) | Sugertoji jonizuojančiosios spinduliuotės dozė, matuojama sivertais (Sv) |
| Fotometrija | Matavimai, atsižvelgiant į žmogaus akies jautrį |
| Radiometrija | Optinės spinduliuotės energetiniai parametrų matavimai, neatsižvelgiant į akį |
tags: #apsvietos #ir #apsvitos #priklausomybe