Žmogaus gyvenimas keičiasi labai greit, su kiekviena diena, valanda ir minute. Bet visais laikais žmonėms buvo svarbios vienos ar kitos gyvenimo vertybinės orientacijos. Kaip ir gyvenimas, vertybinės orientacijos keitėsi, priklausomai nuo laiko ar įvykių, bet vertybinių orientacijų sistema atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomenės sąmonės prizmę, visada buvo vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų.
Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimo sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema.
Pagal V. A. Jadovą, gyvenimo pozicija, interesų kryptingumas, vertybinė orientacija, socialinė nuostata, subjektyvus požiūris, dominuojanti motyvacija - visa tai yra sinonimai, apibūdinantys asmenybės dispozicijas.
Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybinėmis orientacijomis sritis: pinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas.
Kiekviename gyvenimo periode vertybinės orientacijos yra skirtingos, pirmiausia priklausomai nuo amžiaus. Pasak daugelio psichologų paauglystės tarpsnio raidos uždaviniai yra brandesnių santykių su aplinkiniais kūrimas.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Socialinės vertybinės orientacijos gali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį individas gali reaguoti, sudaryti požiūrį. Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas.
Vertybinės orientacijos įvairiems asmenims yra nevienodai svarbios, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybines orientacijas, nes bet kokios grupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis.
Vyresniųjų klasių mokiniai ruošiasi sudėtingam ir atsakingam suaugusiojo gyvenimui. Kaip taisyklė šis periodas tenka vėlyvosios paauglystės periodui. Šis laikotarpis gana dažnai yra vadinamas sunkiu, pereinamuoju, problemišku, konfliktiškų audrų ir stresų laikotarpiu, paaugliams tenka apsispręsti kas jam yra svarbu, tenka dažnai keisti požiūrį į kai kuriuos dalykus, atitinkamai keičiasi ir jų vertybės ir vertybinės orientacijos.
Paauglystėje žmogus yra ypač jautrus permainoms, kitų žmonių įtakoms bei kitiems aplinkos faktoriams, nes šiame raidos etape yra labai svarbus ego identiškumas, nepriklausomybė ir savarankiškumas. Ypač paauglystėje iššūkis ar grėsmė vertybinei orientacijai reiškia grėsmę asmenybės ego. Dėl šios priežasties vertybinės orientacijos yra ginamos. Pažeidimas ar nepaisymas sukelia giluminę nesaugią būseną.
Vertybinė orientacija jiems yra atramos taškas gyvenime, kuris įprasmina veiklą. Atramos taško netekimas gali iškreipti paauglių veiklą, požiūrį į gyvenimą, kas gali turėti neigiamų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Jauno žmogaus vertybių sistemoje, per paskutinius dešimtmečius, įvyko labai žymūs pokyčiai. Visų pirma socialinio gyvenimo sferoje: sumažėjo šeimos įtaka, išaugo skyrybų skaičius. Masinių informacijos priemonių vystymasis sumažino bendravimą šeimoje, skatina žmones orientuotis į naujas vertybes, keičia įprasto, tradicinio elgesio modelį. Padidėjęs mobilumas, nauji įgūdžiai gali sąlygoti vertybinių orientacijų formavimąsi.
Sociologijos požiūriu vertybinė orientacija - tai vidinė asmens charakteristika. Vertybinės orientacijos tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga, mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius - požiūrius, vertybes, įtakojančias asmens elgesio kryptį.
Psichologai teigia, kad vertybinė orientacija - tai individo dorovinių, socialinių, politinių, estetinių, socialinių politinių, estetinių nuostatų sistema. Tai pastovi asmenybės savybė, susijusi su siekiamu idealu. Vertybinė orientacija - programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausią žmogaus veiklą, lemia elgesio kryptį, vieną ar kitą poelgį ar net atskirą veiksmą. Atspindi visuomenės, kuriai individas priklauso, ideologiją ir kultūrą.
Socialiniai psichologai tiria socialinių grupių vertybines orientacijas, kurios susidaro bendroje reikšmingoje veikloje ir lemia grupės narių požiūrį į įvairius socialinius reiškinius.
Vertybių klasifikacija
Vertybinės orientacijos bandomos klasifikuoti įvairiai, nelygu koks klasifikavimo kriterijus. Vertybės yra skirstomos į pagrindines ir nepagrindines, aukštesnes ir žemesnes, tikrąsias ir įsivaizduojamas. Pagrindinėmis laikomos gyvenimo, estetinės, dorovinės, politinės, pažintinės, religinės vertybės.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Filosofo N. Hartmann požiūriu, dvasinių vertybių pasaulį sudaro etinės, estetinės, pažinimo vertybės. Jo bendraamžis M. Scheler skyrė hedonistines, gyvenimo, dvasios ir šventybės vertybės, dorovinių neberasdamas. Kiekviena bendroji vertybių kategorija gali būti skaidoma į specialesnes vertybės. Gyvenimo vertybių kategorijoje randa vietą ir laimė.
Amerikiečių psichologas E. Fromm aprašo keletą neproduktyvių vertybinių orientacijų. Imlioji vertybinė orientacija - šios orientacijos žmogui būdingas įsitikinimas, kad visko, kas yra gera, šaltinis gludi išoriniame pasaulyje. Kaupimo vertybinė orientacija - žmonėms su tokia vertybine orientacija svarbus daiktų kaupimas, laikymas. Jis net nenori kažko įgyti naujo savu gyvenime. Rinkos vertybinė orientacija - šios vertybinės orientacijos skiriamasis bruožas - savęs traktavimas, kaip objekto, kaip prekės. Produktyvioji vertybinė orientacija - tai ir orientacija ir idealas. Produktyvumas suprantamas kaip gebėjimas panaudoti savąsias kūrybines jėgas, savyje glūdinčias galimybes.
Vertybinės orientacijos yra įskiepijamos nuo mažens, tačiau vertybinių orientacijų formavimasis - tai ilgas ir sudėtingas procesas. Vertybinės orientacijos gali formuotis šeimos, bendraamžių, mokyklos įtakoje. Tai yra sudėtingas, kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas.
Taigi, tėvai, tiksliau šeima yra esminiai vertybinių orientacijų kūrėjai ir orientyrai jauno žmogaus pasaulėžiūroje. Šeima yra pati brangiausia žmonių grupė, pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Jo gyvenimas prasideda ir baigiasi šeimoje, o joje įgyta patirtis atsiliepia visa gyvenimą. Taigi neginčijamai pirmoji institucija, kuri formuoja vertybines orientacijas yra šeima.
Net neabejojama, kad individas, jaunas žmogus, o vėliau ir subrendęs pilietis vertybes atsineša iš tėvų. Jaunimo vertybinė orientacija didžiaja dalimi priklauso nuo patirties šeimoje. O jau kokios vertybės deklaruojamos, priklauso nuo pačios šeimos. Šeima atlieka empirinę funkciją - vaikas joje susikuria savotišką šeimos modelį, kuriuo daugiau mažiau remiasi ateityje. Ir galutinė ankstyvosios aplinkos įtaka, tėvų auklėjimo sekmė ar nesekmė pasirodo daugiau mažiau po dešimties ar net dvidešimties metų.
Ganėtinai įdomus yra V.Legkausko pastebėjimas, kad elgesys ir vertybinės orientacijos turėtų būti formuojamos skatinant, nes vaikai linkę kartoti tėvų elgesį. Norint vaikui įdiegti pagrindines ir svarbiausiais vertybines orientacijas, reikia nuolatos skatinti elgtis gerai. Tačiau taip pat svarbus tinkamo autoriteto buvimas ir patrauklių šaltinių, pavyzdžių ir net galų gale tinkamos socialinės, bei kultūrinės aplinkos įtakos.
Jaunimas turi augti dvasingas, jautrus, sąžiningas, teisingas, gailestingas. Turi būti išugdytas supratimas apie gėrį ir blogį, kad jaunas žmogus, tapdamas savarankišku, galėtų atsirinkti ką vertinti teigiamai ir ką smerkti.
Tėvai, mano nuomone, netgi turėtų užsibrėžti tikslą išauginti tobulą žmogų. O tobulas žmogus bus tas, kuris žinos daug įvairiausių vertybių (arba pačias esmines, svarbiausias), mokės jas atskirti vieną nuo kitos ir savyje ir kitame, taip pat mokės tobulai jas taikyti, naudoti. Atliekant konkrečias užduotis žmogui reikės panaudoti vienas vertybines orientacijas, nuslopinant kitas. Nuslopinamos vertybės pagal aktualumą nuleidžiamos žemyn, o reikalingos - iškeliamos į viršų. Tobulas žmogus mokės įvertinti pačias vertybes, atrinkti esmines. Esminės vertybinės orientacijos tai tos, kurios dalyvauja beveik visur.
Tačiau yra ir keletas kitų veiksnių, savo svarba gal ir nepretenduojančių lygintis su šeima, tačiau taip pat svarbūs. Veiksniai, įtakojantys formavimąsi - labai reikšmingi. Antrąją vietą po šeimos, reikšmingumo skalėje užima socialinės aplinkos įtaka. Tai formalių (mokykla) ir neformalių (bendraminčiai) grupių įtaka, draugų, visuomenės, masinės informavimo sistemos, kultūros įtaka.
Sociologijos žodyne ši aplinka apibrėžiama kaip socialinis pasaulis, visuomenės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Jaunas žmogus formuoja nuosavą vertybių sistemą. Labai svarbu, kad ir mokykla, kaip institucija ir nukreiptų jaunuolį tinkama linkme, neleistų, kad jam darytų blogą įtaka bendraminčiai, draugai ar kitos grupės. Tai itin stengiasi daryti mokykla, kitur dar vadinama antraisiais namais.
Be abejo yra atveju ir kai bendraamžiai nukreipdavo savo bendraamžius tinkama linkme, įdiegdami nauju, teigiamesnių vertybių. Bet ne visada vertybinės orientacijos formuojasi įvairių veiksnių įtakoje. Vertybinės orientacijos formuojasi ir asmeninės patirties keliu, suprantant savo poreikius ir lyginant juos su aplinkos objektais.
Vertybinės orientacijos yra sudėtingos nuostatos, jos yra nutolusios nuo poreikių, nes su jais jos siejasi per vertybines mintis ir vaizdinius. Atskirų asmenų ar grupių vertybinės orientacijos dažniausiai perimamos iš tos kultūros visuomenės, kuriai individai ar grupė priklauso. Ne mažiau svarbus ir šalies, kurioje gyvena asmenybė ar egzistuoja grupė, mentalitetas, bei kiti aplinkos faktoriai.
Tačiau atskirų individų vertybinių orientacijų sistemos turi skirtumų, priklausančių nuo grupių, kuriuose jie veikia, tai yra nuo šeimos, mokyklos, organizacijos, bendruomenės. Vertybinių orientacijų skirtumai priklauso ir nuo amžiaus.
Tyrimai apie vertybines orientacijas
Siekiant susipažinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybinėmis orientacijomis, jų vertinimu, pokyčiais yra būtina paanalizuoti anksčiau atliktus tyrimus.
1997 metų birželio mėnesį Baltijos Tyrimų kompanija, pagal G. Moterų vertybinės orientacijos išsidėstė taip: Šeima, Darbas, Religija, Draugai, Laisvalaikis, Politika. Pagal šio tyrimo rezultatus buvo išsiaiškinta, kad šeima yra svarbiausia visų amžiaus grupių moterims, antroje vietoje darbas. Draugai, pažįstami ir laisvalaikis svarbesnį už darbą tik 15 - 19 metų moterims, o religija įgyja didesnę svarbą tik vyriausioms ir vyresnėms nei 60 metų moterims.
Vyrų vertybinių orientacijų išsidėstymas toks: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba beveik vienoda visose vyrų amžiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30 - 39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50 - 59 metų amžiaus grupei. Politika nėra labai svarbi nė vienos amžiaus grupės vyrams, tuo labiau moterims. Labai svarbi politika tik dešimtadaliui vyriausių, daugiau kaip 60 metų vyrų.
Autorė daro išvada, kad tiek moterims, tiek vyrams svarbiausią vietą gyvenime užima šeima ir darbas.
Lietuvos vyrai, lyginant su moterimis dažniau yra linkę skirti pirmaeiliškumą geram uždarbiui - atitinkamai 54 ir 39 procentai, galimybei iškilti 11 ir 4.5 procento. Moterims, dažniau negu vyrams yra labai svarbu galimybė daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai - atitinkamai 29 ir 15 procento, galimybei bendrauti su žmonėmis 19 ir 14 procentų, galimybei padėti kitiems - 14 ir 9 procentų.
Čia paminėtų vertybinių orientacijų svarbos eiliškumas tarp vyrų ir moterų yra labai panašus, tik mažiausias procentas vyrų yra linkęs padėti kitiems - 9 procentai, o mažiausias procentas moterų (4.5 proc.) pabrėžia galimybę iškilti.
1990 - 1993 metų Vilniaus Universiteto Sociologijos laboratorija ir kompanija Baltijos Tyrimai savo tyrimus palygino su 1993 metų Europos vertybinių orientacijų tyrimais. Lietuvoje yra daugiau moterų negu vyrų, kurioms labai svarbi šeima ir religija. Palyginus Lietuvos gyventojų ir Didžiosios Britanijos vertinimai beveik nesiskiria. Lietuvos ir D. Britanijos vyrams ir moterims šeima yra svarbiausia vertybė. D. Britanijos gyventojams svarbesni yra draugai, pažįstami ir laisvalaikis.
Vida Kanopienė, aiškindama G. vertybių hierarchijoje, tai paaiškina tradicijų tvirtumu Lietuvoje. Tai pat pažymi, kad svarbus nepriklausomumo faktorius, įtakojantis moterų vertybines orientacijas, yra išsilavinimo lygis: kuo jis aukštesnis, tuo labiau yra vertinamas profesinis darbas.
1999 metais pavasarį buvo atliktas rytų Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių tyrimas. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto tyrimų laboratorija. Nors tyrimų išvadas galima taikyti tik Rytų Lietuvos jaunimui, bet kita vertus šia medžiaga leidžia mąstyti ir apie visos Lietuvos jaunimo vertybes, nes, kaip rodo kitų tyrimų duomenys, regioniniai Lietuvos moksleivių vertybinių orientacijų skirtumai yra nedideli.
Todėl tyrimo duomenis hipotetiškai buvo palyginti su 1996 metais Lietuvos moksleivių tyrimo, atlikto pagal tą pačią metodiką ir reprezentuojančio visos Lietuvos moksleivių nuomones, duomenimis. Apklausoje moksleiviai išreiškė savo požiūrį į šias vertybes: asmeninio gyvenimo (šeimos, asmeninių interesų ir pomėgių), prestižo, visuomeninės veiklos, dvasinio tobulėjimo, materialinės gerovės.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti vyrų ir moterų vertybines orientacijas pagal Baltijos Tyrimų kompanijos 1997 m. tyrimą:
| Vertybinė orientacija | Moterys | Vyrai |
|---|---|---|
| Šeima | Svarbiausia visoms amžiaus grupėms | Svarbi visoms amžiaus grupėms |
| Darbas | Antroje vietoje | Svarbus visoms amžiaus grupėms |
| Religija | Svarbesnė vyresnėms nei 60 m. | Mažiau svarbi |
| Draugai, laisvalaikis | Svarbesni 15-19 m. | Svarbūs |
| Politika | Nesvarbi | Svarbi tik vyriausiems (virš 60 m.) |