Šiame straipsnyje nagrinėjama motinystės išmokų tema, remiantis mamų forumų diskusijomis ir atsižvelgiant į teisinius aspektus, kurie reglamentuoja šias išmokas Lietuvoje. Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip teisės aktų pakeitimai paveikė motinų finansinę padėtį, taip pat apžvelgiami dažniausiai mamų forumuose užduodami klausimai ir pateikiami atsakymai.
Istoriniai motinystės išmokų pokyčiai ir jų įtaka
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų skaičiavimo tvarka ekonominio sunkmečio laikotarpiu jau buvo pakeista tris kartus iki šio įstatymo priėmimo. Nesibaigiantys motinystės išmokas reglamentuojančių teisės aktų kaitaliojimai ir chaotiškas papildomų taupymo būdų ieškojimas motinystės (tėvystės) išmokų sąskaita rodo, kad Vyriausybės bei Seimo darbas nėra adekvatus jų siekiams - efektyviam krizės įveikimo plano sukūrimui ir įgyvendinimui.
Tokiais veiksmais nepaisoma teisinio apibrėžtumo principo, keliama nuolatinė įtampa visuose visuomenės sluoksniuose, mažinamas pasitikėjimas Valstybe ir jos teisine sistema. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsniu, atsižvelgiant į 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinta Vyriausybės teisė leidžiant teisės aktus keisti minimalias ir maksimalias socialinio draudimo išmokų ribas, atitinkamai pačius išmokų dydžius asmenims jau po to, kai jie įgyja teisę į atitinkamo dydžio išmokas.
Iki Įstatymo priėmimo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio pasikeitimas įtakodavo tik naujai skiriamų pašalpų dydį. Paskirtų ir mokamų socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas kiekvieną kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį neatitinka teisinio apibrėžtumo principo reikalavimų, kadangi pašalpų gavėjai nėra apsaugomi nuo tolimesnio pakartotinio šių išmokų mažėjimo, jiems nesudaroma galimybė tinkamai jam pasirengti.
Be to, tokiu teisiniu reguliavimu Vyriausybei suteikiama teisė savo sprendimu, be įstatymų leidėjo įsikišimo, riboti konstitucines nuosavybės teises. Nustačius tokį teisinį reguliavimą maksimalių motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų gaunamos pašalpos, tikėtina, bus mažinamos keletą kartų per motinystės (tėvystės) atostogų laikotarpį, netenkant gan žymios jau paskirtos pašalpos dalies (jau nuo 2010 m. sausio 1 d. pakeitus draudžiamųjų pajamų dydį maksimalių motinystės( tėvystės) pašalpų gavėjų gaunamos pašalpos sumažėtų apytiksliai 22 procentais, o jei draudžiamosios pajamos būtų mažinamos pakartotinai nepasibaigus motinystės (tėvystės) atostogoms, būtent šios asmenų grupės pašalpos vėl būtų mažinamos didžiausiu procentu, ir galėtų pasiekti ir 40 - 50 procentų ribą), tuo pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
Kita vertus, mažiausių pašalpų gavėjų interesai Įstatymu taip pat nėra apsaugoti, kadangi tiek paties ribinio dydžio nustatymas, tiek jo keitimo galimybė Įstatymu palikta visiškai priklausoma nuo Vyriausybės valios. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis taikoma ir motinystės išmokoms, avansu išmokamoms už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Šių atostogų metu sumažėjus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, susidarys permokos motinoms už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų pasikeitimo iki jų nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kurias reikės grąžinti.
Įstatymo 10 straipsnio 1-3 dalimi įteisintas ne tik naujai skiriamų, bet ir jau paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimas nuo 2010 m. liepos 1 d. Šis mažinimas, atsižvelgiant į keičiamą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, sieks iki 37 % pirmaisiais ir iki 48 % antraisiais vaiko priežiūros metais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybei tenka pareiga vykdyti tuos turtinio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė įstatymu nustatydama tokį reguliavimą, pagal kurį asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą [išmoką].
Taigi asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas [išmokai] gauti ir kuriam ši [išmoka] paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t.y. teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti saugoma ir ginama. Atsižvelgiant į motinystės išmokų gavėjų (ypač gaunančių didžiausias išmokas) skaičių, tai, kad motinystės išmokos yra laikino pobūdžio ir biudžeto taupymas šioje konkrečioje situacijoje labai nedidelis, jau paskirtų motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimas Įstatymu nebuvo būtinas, o atsižvelgiant į jau paskirtų išmokų mažėjimo procentą - ir neproporcingas.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau, jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tokios socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas.“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Motinystės (tėvystės) išmokos, priešingai nei kitos išmokos, nėra tęstinės. Šių išmokų dalies praradimo neįmanoma kompensuoti per jų mokėjimo laikotarpį, didinant bazinius dydžius, kaip kad yra ir nedarbingumo ar ligos išmokų atveju.
Keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (75 procentų keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) ribos taikymas visų motinystės (tėvystės) išmokų atžvilgiu nėra suderinamas su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia apdraustojo teisę dviejų ir daugiau vaikų gimimo atveju gauti padidintą pašalpą (pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių: gimus dvynukams - 2 kartus, gimus trynukams - 3 kartus ir t.t.). Pagal Įstatymo 10 straipsnio nuostatas tokioms padidintoms (padvigubintoms, patrigubintoms ir t.t.) pašalpoms taikoma ta pati keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (75 procentų keturių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) riba kaip ir vieno vaiko susilaukusio ir jo priežiūros atostogose esančio tėvo (motinos) pašalpai.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais
Tokiu būdu Įstatymo 10 straipsnio nuostatomis apskritai paneigiama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta (ir iki Įstatymo įsigaliojimo įgyta) apdraustojo teisė į dvigubo, trigubo ir t.t. dydžio pašalpą. Dėl įstatymų tarpusavio nesuderinamumo, tėvai, kurie teisę į motinystės (tėvystės) išmokas, mokamas dvynukų ar trynukų priežiūros atostogose esantiems asmenims, įgis nuo 2010 m. , atsidurs nepalankioje padėtyje.
Kolektyvinis skundas dėl sumažėjusių išmokų
Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) nepalieka netesėtų pažadų ir tęsia kovas dėl Valstybės įsipareigojimų vykdymo. Tiek priimant Socialinių išmokų mažinimo Laikinąjį Įstatymą, tiek formuojant ateityje numatomą šeimos politikos įgyvendinimo strategiją, NAMS aktyviai dalyvavo ir dalyvaus siekiant STABILIOS ir ILGALAIKĖS šeimos politikos modelio.
Tarp visų kitų šeimos politikos formavimo veiklų NAMS taip pat gina ir šeimų, praradusių dalį pajamų dėl Valstybės įsipareigojimų netesėjimo, interesus. Primename, kad vienintelė Konstitucijoje numatyta galimybė mažinti jau paskirtas socialines išmokas yra prievolė numatyti kompensavimo mechanizmą. Šių veiksmų nebuvo numatyta, tačiau vis dar lieka viltis, jog Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs motinystės/tėvystės išmokų mažinimo be numatyto kompensavimo mechanizmo įteisinimą, įgyvendins Konstitucinius principus.
Tačiau reikėtų įsivertinti, kad teisminiai procesai užtruks ilgą laiką. Motinystės/tėvystės išmokos buvo mažinamos keliais tarpsniais: mažinant einamąsias draudžiamąsias pajamas (toliau - EDP) jau paskirtoms išmokoms nuo sausio 1 d. (ko ankstesniuose įstatymuose nebuvo numatyta) ir procentaliai visas bei maksimalią išmoką mažinant nuo liepos 1d. Nuo šių metų pradžios vaikus auginantiems tėvams maksimali išmoka sumažėjo penktadaliu ( dabar yra 5850 Lt įskaitant mokesčius), nes sumažintos EDP.
Pirmojo mažinimų etapo metu nukentėjusios šeimos, iki 2010 01 01 jau gavę maksimalias išmokas ir kuriems nuo šių metų pradžios dėl perskaičiuoto EDP sumažėjo gaunama išmoka, DAR GALI PRISIDĖTI prie NAMS kuruojamo kolektyvinio skundo. Tačiau, dėl įstatymais numatytų procesinių reikalavimų iki registracijos kolektyviniam skundui dėl prarastų pajamų mažėjant EDP kompensavimo, pabaigos liko 7 dienos! Tos šeimos, kurios jau susidūrė su išmokų mažėjimu, dėl EDP pokyčio, turi kuo skubiau kreiptis į savo teritorinius Sodros padalinius (toliau - VSDF) su užklausa apie sumažėjusias išmokas. Tik gavus rašytinius sprendimus su nurodyta priežastimi iš teritorinių VSDF, galima bus judėti prarastų pajamų kompensavimo prisiteisimo kryptimi.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas
NAMS atkreipia dėmesį, jog mažinant motinystės (tėvystės) išmokas nenumatytas kompensavimo mechanizmas, taip dalis paskirtųjų išmokų buvo tiesiog nusavintos Valstybės. Dėl šios priežasties ir yra inicijuojamas didelio šeimų susidomėjimo sulaukęs teisminis pažeistų teisių gynimo procesas. Turint mintyje, kad 2009 m. išmokų „lubas“ gavo kiek daugiau nei 250 asmenų (per pirmus IR antrus vaiko priežiūros atostogų metus!) (Sodros informacija), iš jų beveik pusė jau užsiregistravo dėl kolektyvinio skundo.
Kitą dalį užsiregistravusių sudaro asmenys, iki liepos 1d. išeisiantys vaiko priežiūros atostogų (arba jau esantys jose) ir kuriems išmokos mažės nuo 07 01.
Advokatų paieška ir ieškinio rengimas
NAMS susidūrė su sunkumais ieškant advokatų kontoros, kuri galėtų atstovauti kolektyviniam skundui. Pirmenybė teikiama garbingai, įdirbį turinčiai įstaigai, kuri specializuojasi šioje srityje ir turi patirties atstovaujant klientams visoje Lietuvoje. Šiuo metu vyksta aktyvios derybos su potencialiais atstovais, o skundo ir kitų reikalingų dokumentų paruošimas yra vienas iš prioritetinių uždavinių.
Daugiau išsamesnė informacija apie procesą teikiama ne viešoje erdvėje, siekiant apsisaugoti nuo galimų trukdžių. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad toms, kurias palietė EDP mažinimas jau dabar (sumažėjo išmoka dėl mažėjančių lubų), terminas susitraukė iki balandžio 12d.
Mamų forumo klausimai ir atsakymai
Mamų forumuose dažnai kyla klausimų dėl motinystės išmokų, vaiko priežiūros atostogų ir su tuo susijusių teisių. Pateikiame keletą dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų:
- Klausimas: Ar užteks darbo stažo išmokai gauti, jei esu įdarbinta 2 metų laikotarpiui ir anksčiau gavau išmokas iš darbo biržos?
- Atsakymas: Stovint darbo biržoje ir gaunant bedarbio pašalpą, stažas taip pat skaičiuojasi.
- Klausimas: Ar galima eiti 3 metams motinystės atostogų ir bet kada grįžti į darbą?
- Atsakymas: Pradėti dirbti galėsite bet kada, nebūtina laukti kol baigsis tretieji atostogų metai.
- Klausimas: Ar galiu gauti 100 proc. atlyginimo išmoką, jei esu vaiko priežiūros atostogose ir mane išleidžia nėštumo ir gimdymo atostogų?
- Atsakymas: Jums nereikia nieko atsisakyti.
MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS IR VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS, Užimtumo draudimas (UD) Kanadoje
Diskusijos ir siūlymai dėl vaiko priežiūros atostogų
Ministerija organizavo nuotolinę ekspertų diskusiją tema „Tėčių įtraukimas į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?”. Siūloma, kad šie du neperleidžiami mėnesiai tėvams ar mamoms būtų apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos mokėjimui.
Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai, todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus.
Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn variante mažinama: pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioritetizuoti šeimos gerovę didinančias sritis.
Darbo užmokestis vaiko priežiūros atostogų metu
Taip pat įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis.
Siūloma palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma. Siūloma papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis.
Lietuvos tėvų forumo pozicija
Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai yra labai svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgdami į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat į kritinę demografinę padėtį Lietuvoje, manoma, kad sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos.
Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims.
Lietuvos tėvų forumas pasirengęs bendradarbiauti su šalies valdžios institucijomis, ieškant geriausių šios problemos sprendimų.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: finansiniai aspektai
Mamų forumuose dažnai diskutuojama apie tai, kada finansiškai palankiau išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas. Viena gydytoja patarė pasidomėti variantu išeiti į gimdymo atostogas ne nuo mėnesio galo, o nuo naujo mėnesio pradžios, atseit palankiau finansiškai išeiti tarkim gruodžio 1 negu lapkričio 23. Tačiau pas ką klausiu, niekas nieko nežino, net mamyčių forumuose skaitau kaip rašo moterys, jog kada paskirta, tada ir eina, nevėlina iki naujo mėnesio pradžios.
Išeiti galima tarp 30 savaitės ir gimdymo. Jei gimdymas komplikuotas, pridedamos dar 14 dienų. Kuo vėliau išeinama į nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA), tuo pirmaisiais vaiko metais ilgiau gaunama didesnė NGA išmoka, kuri yra didesnė už vaiko priežiūros atostogų (VPA) išmoką.
Taip yra dėl to, kad NGA išmoka atitinka faktinį vidutinį moters darbo užmokestį ir neturi lubų, o VPA, priklausomai nuo to, keliems metams išeinama, sudarys tik 77% (imant metus) arba 54% (imant 2 metus) buvusio atlyginimo. Plius, jei vėliau išeinama į NGA, tai moteris ilgiau gauna ir darbo užmokestį.
Išmokų skaičiavimo pavyzdys
Štai pavyzdys, kaip keitėsi išmokų dydžiai pagal Ministerijos siūlymą:
| Metai | Dabartinė išmoka (% nuo buvusio atlyginimo) | Siūloma išmoka (% nuo buvusio atlyginimo) |
|---|---|---|
| Pirmaisiais metais (24 mėn. variantas) | 54,31 | 45 |
| Antraisiais metais (24 mėn. variantas) | 31,03 | 25 |
Laba diena, laukiuosi kelias savaites, pranešiau vadovybei, jie puolė aiškint, kad pakels algą dėl išmokos vėliau ir kad sako gausi ir iš sodros ir algą ir galėsi toliau dirbti. Ar jus kažkada tokį pasiųlymą esate gavusios? Nelabai supratau, jeigu gydytoja priduos neštumo gimdymo pažymą, sodroj juk viską reiks užtvirtinti užpildyti visus prašymus, niekada to nedariau, man pimas kartas irgi bus su tais dokumentais, ką jie turėjo galvoje? Sako mes irgi taip darysim, bet skirtumas tas, kad jų žmonos tikrai fiktyviai bus įdarbintos ir skirtumas tas kad jos nedirbs realiai, o man tai dirbti reiks, irgi tvarkau apskaitą. Žinau, kad dauguma direktorių taip su savo žmonom daro dėl pinigų.
tags: #motinystes #ismoka #mamu #klubas