Smurtas artimoje aplinkoje - visuomenėje itin paplitusi problema, kurios tikrąjį mastą dėl itin didelio problemos latentiškumo iki šiol sunku apskaičiuoti. Kol kas į dienos šviesą išlenda anaiptol ne visi smurto atvejai. Smurtas artimoje aplinkoje yra problema, kuri plačiai paplitusi tarp visuomenės, turinti daugiausiai įtakos moterų ir vaikų gyvenimams. Daugiau nei 80 proc. patiriančių smurtą artimoje aplinkoje - moterys. Esamuoju laiku tai viena iš diskusinių temų, kadangi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis įsigaliojo nuo 2023 m.
„Moterys kalba“ archyvo nuotr.
Prieš penkerius metus, gegužės pabaigoje, Lietuvoje priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau Įstatymas). Toks laikotarpis jau leidžia vertinti, kaip veikia šis teisės aktas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taikymo trūkumai aptarinėjami nuo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo , t.y. 2011 metų. Taip pat didelį atsargį sukėlė ir Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Dėl šių priežasčių pradėta plačiau kalbėti apie tai, ar įstatymai užtikrina apsaugą smurtą patyrusioms aukoms, todėl nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimas , kuriame atsirado apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, suteikiantis galimybę jį skirti kilus smurto artimoje aplinkoje grėsmei. Paskirtas policijos pareigūno, jis galioja 15 dienų arba iki tol, kol pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Pokyčiai įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos galima įvardyti kalbant apie pokyčius priėmus Įstatymą, tai naujas požiūris į šią smurto rūšį. Dabar smurtas artimoje aplinkoje laikomas valstybės reikalu: supaprastintas mechanizmas, kaip nukentėjusiam asmeniui kreiptis, nustatyta, kokia pagalba jam iškart suteikiama. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą gali veikti (pradėti ikiteisminį tyrimą, taikyti apsaugos priemones) be jokio oficialaus nukentėjusiojo pareiškimo, kuris buvo būtinas anksčiau. Prieš Įstatymo priėmimą pareigūnai dažnai nieko negalėdavo padaryti, nes nukentėję vengdavo rašyti pareiškimą nenorėdami padaryti žalos savo artimajam-smurtautojui, o kartais ir bijodami dėl savo pačių ar vaikų saugumo bei sveikatos.
Kaip teigia Policijos departamento Prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Artūras Bajorinas, reakcija nepasikeitė - pareigūnai į įvykio vietą važiuoja pagal tokius pačius iškvietimus, tačiau dabar jiems atveriamos platesnės galimybės. Tokią naudą įrodo ir policijos statistika - pirmuosius įstatymo galiojimo metus (2012-2014 m.) užregistruotų pranešimų kiekis išaugo nuo 18268 iki 29339. Skaičius auga ir toliau.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Pagalbos centrai
Buvo įkurti specializuoti pagalbos centrai. Tai dažniausiai nevyriausybinės organizacijos, teikiančios specializuotas psichologines, teisines ir kitas paslaugas. Sukurtas mechanizmas, pagal kurį policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą ir užfiksavę smurto faktą nedelsdami perduoda informaciją specializuotam pagalbos centrui. Šis iš karto susisiekia su nukentėjusiuoju.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigia, kad pagalba įprastai teikiama telefonu: gavus pranešimą, susisiekiama su auka. Jai paaiškinamos jos teisės, ko gali prašyti, ką sakyti tyrėjui. Jeigu būtina specifinė pagalba, yra teisininkai ir psichologai, teikiantys konsultacijas. Jei reikia kitokios pagalbos, pavyzdžiui, apgyvendinimo (to specializuoti pagalbos centrai neteikia), nukreipiama į specifines nevyriausybinės organizacijas. Pagal galimybes vykstama į vietas, kuriose užregistruojami smurto atvejai, konsultuojama akis į akį. Kartais pagalbos centrai atstovauja nukentėjusiesiems teisme. Kaip pabrėžia J. Specializuoti pagalbos centrai neteikia pagalbos nepilnamečiams asmenims, nukentėjusiems nuo smurto, nes įstatymiškai be globėjo tai neįmanoma.
Įstatymo trūkumai ir spręstinos problemos
Deja, Įstatymo kuriama sistema nėra tobula, pasitaiko atvejų, kai nukentėję žmonės nėra tinkamai apsaugomi. Dauguma tokių situacijų priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus - kartais vis dar prašoma parašyti pareiškimą, nors, pagal įstatymą, tai nėra būtina. Be to, informacija apie atvejus ne visada perduodama specializuotiems pagalbos centrams. Kaip teigia A. Pats Įstatymas taip pat nėra tobulas. Jame dar yra sričių, kurios netinkamai reglamentuojamos ar išvis nereglamentuojamos. Vienas iš tokių diskutuotinų aspektų - pranešimų perdavimas specializuotiems pagalbos centrams. Pagal dabartinę tvarką, pranešimas perduodamas tik tada, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Problema kyla tuomet, kai policijos pareigūnams neužtenka duomenų iškart pradėti ikiteisminį tyrimą. A. Bajorinas abejoja, ar tokią informaciją perduoti visais iškvietimų atvejais yra teisiškai įmanoma. Privalu įsitikinti, ar tai nepažeistų įstatymų, užtikrinančių asmens duomenų apsaugą.
Įstatyme dėstoma, kad smurtas gali būti fizinis, psichinis, seksualinis ar kitoks poveikis, sukeliantis žalą. Apibrėžimas ganėtinai platus. Problema kyla dėl to, jog įprastai sunku atpažinti psichinį ar ekonominį smurtą. Jis ne toks vizualus kaip fizinis ar seksualinis. Nėra daug kriterijų, kaip tokį smurtą pamatyti ir pagal ką bausti. Policija gali pradėti tyrimą tik tuo atveju, jeigu tam yra įstatyminis pagrindas, konkrečiai nurodytas nusikaltimas ir pažeidimas, atitinkantis reikalingus požymius. Psichinį smurtą įvardyti geriausiai padeda 145-as Baudžiamojo kodekso straipsnis. Tai grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, jo terorizavimas. Atvejus, atitinkančius šio nusikaltimo požymius, policija tikrai tiria. Natūraliai iškyla klausimas, kur yra riba tarp paprasto barnio šeimoje ir psichologinio smurto.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemoje vis dar trūksta bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų ir organizacijų, ypatingai savivaldybių lygmenyje. Kai kurios iš jų tam skiria per mažai dėmesio. Teismuose dar nėra vientisos praktikos, kai kurie Įstatymo aspektai nesuderinti su kitais teisės aktais. Įstatymas nėra tobulas, bet juo supaprastinti keliai, padedantys apsaugoti asmenis nuo smurto. Egzistuojantys trūkumai sutvarkomi kantriai dirbant ir investuojant į institucijų bei organizacijų darbą.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Apsaugos nuo smurto orderis
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kaip prevencinė priemonė daro teigiamą, bet dar nepakankamą įtaką“2025 m. spalio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 8 d. parlamentinės kontrolės posėdyje, svarstydamas klausimą „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio instituto taikymo“, išklausė kompetentingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų vertinimą, kaip pasikeitė situacija Lietuvoje nuo 2023 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujoms Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms. Šiame įstatyme buvo numatyta nauja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje prevencinė priemonė - orderis, kuris gali būti skiriamas 15 dienų laikotarpiui artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį policijos pareigūnai gali skirti pilnamečiam asmeniui tik tuomet, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Per dvejus metus pavojų keliantiems asmenims buvo skirti 26 036 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, iš jų po 2 ir daugiau orderių skirta 7 773 asmenims.Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, pristatydamas dvejų metų naujo teisinio instituto taikymo apžvalgą, pabrėžė, kad nemažai daliai pavojų kėlusių asmenų pakako vieno orderio, tačiau, vadovaujantis statistika, matyti, kad vis tik gan daug asmenų orderius teko skirti pakartotinai, kai kuriems ir daug kartų, taigi, priemonė yra prevencinė, ne visada ji veikia, juo labiau, kad pavojų keliantys asmenys, kuriems buvo skirti orderiai, apie 72 proc. buvo neblaivūs. Taigi, kartu su smurtu yra ir kita didelė problema - priklausomybės.
Paminėtina ir tai, kad pavojų keliantys asmenys dažniausiai yra vyrai (apie 85 proc.), o pavojų patiriantys asmenys (apie 78 proc.) yra moterys. Už orderio įpareigojimų pažeidimą pavojų keliantys asmenys atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius pasisakė dėl tinkamesnio nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimo ir didesnės kontrolės tais atvejais, kai vienam asmeniui iš eilės paskiriami trys ir daugiau orderių (yra atvejis - paskirti net 25 orderiai), ir kėlė klausimą, ar tokiais atvejais nereikėtų pradėti ikiteisminio tyrimo, nes yra įvairios smurto formos.
Lilija Henrika Vasiliauskė - asociacijos Vilniaus Moterų namai prezidentė - taip pat akcentavo, kad smurtas prieš žmogų, prieš moterį, yra nusikaltimas, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis reikalingas, jis taip pat veikia prevenciškai, t. y. bet kokia valstybės galia veikia nusikaltėlį, tačiau tokių švelnių priemonių nepakanka, būtina taikyti Baudžiamojo kodekso priemones, įgyvendinti Stambulo konvenciją, geras pavyzdys Lietuvai yra Skandinavijos šalys, kurios jau eina tuo keliu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Policijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kitų kompetentingų asmenų pasiūlyta: sukurti ilgalaikio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio institutą; pakeisti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, įgyvendinant 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje; plėsti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, teikiant tokią pagalbą ne tik pavojų patiriančiam asmeniui, bet ir pavojų keliančiam asmeniui.
Smurtas artimoje aplinkoje - skaudi visuomenės problema, kurią spręsti pasitelkiamos įvairios socialinės ir teisinės priemonės. Lietuvos policijos viešai teikiamais duomenimis, 2023 m. nustatyta 54 102 smurto artimoje aplinkoje atvejų, 2024 m. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad smurtas artimoje aplinkoje ne tik išlieka, bet ir, remiantis oficialiais duomenimis, toliau auga. Tokia situacija turėtų būti vertinama kaip signalas, kad esamos pagalbos, prevencijos ir švietimo priemonės vis dar nepakankamai veiksmingos, o smurtą patiriančių žmonių realybė nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi smurto prevenciją taikančioms institucijoms. Ne mažesnė problema - smurto artimoje aplinkoje latentiškumas.
2023 m. liepos 7 d., kaip viena iš smurto artimoje aplinkoje teisinių ir prevencinių priemonių, buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo buvo įtvirtintas apsaugos nuo smurto orderio mechanizmas, kurį gali skirti policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, kuomet atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Be abejo, nustačius žmogaus sveikatos sutrikdymo atvejį, turi būti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas.
Atrodytų, savaime suprantama, kad smurtu artimoje aplinkoje būtų galima laikyti atvejus, kai smurtauja vienas iš kartu gyvenančių asmenų. Į šį klausimą neseniai atsakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Nagrinėtoje byloje vyras, su kuriuo moteris buvo santuokos nutraukimo procese ir kartu nebegyveno, jos gyvenamojoje vietoje panaudojo fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. LAT tokią išvadą pripažino nepagrįsta. Teismas pabrėžė, kad faktas, jog sutuoktiniai gyvena atskirai ar yra skyrybų procese, savaime nepaneigia jų kaip šeimos narių statuso, o tuo pačiu - ir smurto artimoje aplinkoje požymio. Svarbu asmenų realūs santykiai ir jų pobūdis, o ne vien formalus (nebe)gyvenimas kartu. Teismo aiškinimu, nagrinėjamos byloje buvo nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta konfliktinio išsiskyrimo kontekste, nesutariant dėl bendravimo su vaikais, todėl tokia situacija aiškiai patvirtina artimos aplinkos pobūdį ir jokiu būdu nesumažina veikos pavojingumo.
Pagrindiniai faktai apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje:
- 2023 m. nustatyta 54 102 smurto artimoje aplinkoje atvejų.
- Daugiau nei 80 proc. patiriančių smurtą artimoje aplinkoje - moterys.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis galioja 15 dienų.
Ši problema reikalauja nuolatinio dėmesio, tobulinant įstatymus ir užtikrinant veiksmingą pagalbą nukentėjusiesiems.
| Metai | Smurto atvejų skaičius | Pastabos |
|---|---|---|
| 2023 | 54 102 | Nustatytas Lietuvos policijos |
| 2023-2025 | 26 036 | Išduoti apsaugos nuo smurto orderiai per dvejus metus |
Ši lentelė iliustruoja smurto artimoje aplinkoje mastą Lietuvoje ir apsaugos priemonių taikymo dažnumą.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
tags: #smurto #artimoje #aplinkoje #istatymo #taikymo #problemos