Smurtas artimoje aplinkoje ir seksualinis smurtas prieš vaikus išlieka opia visuomenės problema Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgiamos smurto statistikos tendencijos, įskaitant smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, taip pat nagrinėjamos smurto formos, aukų ir smurtautojų charakteristikos, prevencinės priemonės ir pagalbos galimybės.
Smurtas Artimoje Aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje - skaudi visuomenės problema. Marijampolės apylinkės teisme 2023 metais iš viso buvo išnagrinėta 1 031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas. Tačiau iš tiesų smurtas artimoje aplinkoje yra visos visuomenės problema.
Galima apibrėžti, kad smurtas artimoje aplinkoje - tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei vedančio bendrą ūkį, daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis poveikis, dėl ko patiriama fizinė, materialinė ar neturtinė žala.
Smurto Rūšys
Išskiriamos keturios pagrindinės smurto rūšys:
Taip pat skaitykite: Teismo prašymas slaugos klausimais
- Psichologinis smurtas: sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. Smurtautojai linkę manipuliuoti aukų jausmais, versti jausti kaltę, atsiprašinėti dėl įtemptų santykių.
- Seksualinis smurtas: bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus.
- Fizinis smurtas: tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti.
- Finansinis (ekonominis) smurtas: partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais, dirbti. Smurtautojas siekia neleisti aukai naudotis šeimos pinigais, be pagrindo kontroliuoja ir riboja išlaidas.
Smurto formos artimoje aplinkoje
Smurtautojų ir Aukų Profiliai
Paprastai manoma, kad smurtautojas - tai asocialus, turintis aibę priklausomybių asmuo. Tikrovėje smurtautojas yra gerokai spalvingesnis ir sunkiau atpažįstamas. Asmenys, kurie smurtauja artimoje aplinkoje, nebūna agresyvūs visą laiką.
Nagrinėjant baudžiamąsias bylas kaltinamieji paprastai linkę menkinti nukentėjusį asmenį, nepaisyti jo interesų, bando įrodyti, kad pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu išprovokavo kaltinamąjį.
Atsakomybė už Smurtą
Už smurtą artimoje aplinkoje numatyta baudžiamoji atsakomybė reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje. Teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam skiriama bausmė.
Asmenį pripažinus kaltu jam gali būti skiriami viešieji darbai, kuriuos teks atidirbti visuomenės labui. Taip pat kaltinamasis gali būti nubaustas laisvės apribojimo bausme. Tokiu atveju asmeniui skiriami atitinkami įpareigojimai, kurių jis turi laikytis. Taip pat gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
Pagalba Smurto Aukoms
Svarbiausia netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Kai baudžiamoji byla pasiekia teismą, teisminis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, ar nepripažino savo kaltės.
Noriu priminti, kad teisme nepilnamečių liudytojų apklausose visuomet dalyvauja psichologas, vaiko teisių apsaugos specialistas, neretai ir nepilnamečio ar mažamečio nukentėjusiojo advokatas.
Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas leis visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, t.y. suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų pagalbos ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas.
Nuo liepos 1 dienos pradeda veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, efektyvinama pagalba smurto artimoje aplinkoje patiriančiam ar patyrusiam asmeniui. Akredituota 20 organizacijų, galinčių teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto aukoms visoje Lietuvoje.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
| Metai | Pranešimų skaičius | Pagalbą gavusių asmenų skaičius | Moterų | Vyrų | Vaikų |
|---|---|---|---|---|---|
| 2021 | Beveik 56 tūkst. | 11,7 tūkst. | 9,4 tūkst. | 2,1 tūkst. | 86 |
| 2022 | Daugiau kaip 56 tūkst. | Daugiau kaip 13,6 tūkst. | Beveik 10,8 tūkst. | 2,8 tūkst. | 119 |
Seksualinis Smurtas Prieš Vaikus
Seksualinį smurtą galimai patiria vienas iš penkių vaikų, o praėjusiais metais registruoti 247 tokie nusikaltimai, nukentėjo 236 vaikai. „Vaikų aukų skaičius yra 236. Tai yra pakankamai didelis skaičius“, - tvirtino A.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad pranešimų skaičius apie galimai vaikų patiriamą smurtą nuolat auga. Tačiau, I. „Žmonės pasitiki, praneša (…).
Pasak I. Skuodienės, viena dažniausiai naudojamų smurto prieš vaikus rūšių - fizinis smurtas ir fizinės bausmės. Kalbėdama apie galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejus, I. Skuodienė sakė, kad 2020 metais tokių atvejų buvo 185, 2021 metais - 239, 2022 metais - 300.
Pavyzdžiui, tarnyba yra gavusi ne vieną pranešimą, kai galimai patiriamą seksualinį smurtą mokytojas atpažįsta iš vaiko piešinių ar seksualizuoto elgesio, pasakojo I.
„Daugiausiai seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, bet, ką sako specialistai, psichologai, nebūtinai tie skaičiai taip ženkliai skiriasi, nes berniukai pasisakyti, įvardinti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę (…). Mergaitės ir kalba apie šį elgesį, jį atskleidžia lengviau“, - kalbėjo I.
Kaip atkreipė dėmesį tarnybos vadovė, dažniausiai vaikas pažįsta prieš jį seksualiai smurtaujantį žmogų, neretai juos gali sieti giminystės ar artimi ryšiai. Anot I.
Kalbėdama apie iššūkius šioje srityje, I. Šiuo metu nėra besispecializuojančių advokatų, dirbančių būtent nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų atžvilgiu - nusikaltimai būna latentiniai, vaikai gali būti labai mažo amžiaus ir patys negalėti identifikuoti patiriamo išnaudojimo, aiškino I. „Turime kalbėti apie specialistų rengimo programas, kad galų gale prieitume prie vaikelio“, - ragino K.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pridūrė, kad, Europos Tarybos teigimu, maždaug vienas iš penkių vaikų patiria seksualinę prievartą. E. „Kita tema - ką daryti žmogui, kuris jaučia tokį polinkį, potraukį, nėra už tai teistas? Turi būti įvairių intervencinių prevencinių programų“, - pažymėjo E.
Anot K. „Šiandien matyčiau du degančius momentus, neužkamšomas skyles. Viena jų - advokatų atstovavimas. K. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos
Visuomenės Nuomonė Apie Smurtą Prieš Moteris
Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę. 2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę.
Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų. Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai.
Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas.
Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis.
2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams.
Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus.
Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama. Nors visuomenė sutartinai teigia, kad nukentėjusiai moteriai reikalinga pagalba, vis dėlto vyrauja nusistatymas, kad nukentėjusioji dėl to, kas jai nutiko, yra kalta pati - jai permetama atsakomybė dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių.