Dažnai girdime, kad „bylą laimėjusios šalies naudai iš kitos šalies priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos“. Tačiau ką iš tikrųjų tai reiškia? Panagrinėkime, kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kaip vyksta jų atlyginimas.
Bylinėjimosi Išlaidos: Kas Įeina?
Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama ikiteisminių ir teisminių procesų dalis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK) numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro:
- Žyminis mokestis
- Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu:
- Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams
- Išlaidos, susijusios su vietos apžiūra
- Atsakovo paieška
- Procesinių dokumentų įteikimu
- Teismo sprendimo vykdymu
- Atlyginimas už kuratoriaus darbą
- Advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėjimas
- Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- Kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos
Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos, kurias šalis patyrė bylą nagrinėjant teisme.
Pagrindinis Principas: "Pralaimėjęs Moka"
Didžiojoje dalyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, galioja taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka„, t. y. kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą - laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė yra, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šis principas reiškia, kad jei byla baigiasi vienos šalies naudai, laimėjusioji šalis gali atgauti visas savo bylinėjimosi išlaidas, jei jos neviršija teisingumo ministro įsakymu nustatytų rekomenduojamų dydžių. Tai galioja net tuo atveju, jei kita šalis yra atleista nuo išlaidų mokėjimo valstybei.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį - skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Realiai teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti to pasekmes, t. y. patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, įskaitant, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Dalinis Ieškinio Patenkinimas
Tuo atveju jeigu ieškinys yra patenkinamas iš dalies - bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Tokiu atveju teismas skaičiuoja kokia procentinė dalis Jūsų ieškinio reikalavimų buvo patenkinta. Sakykime, Jūs reikalavote 5 dalykų, teismas nusprendė, kad pagrįsti 3. Vadinasi, 60 proc. Jūsų ieškinio reikalavimų tenkinami. Tokiu atveju Jums pralaimėjusi šalis turės sumokėti 60 proc. Jūsų patirtų bylinėjimosi išlaidų (Jums kompensuos 60 proc. Jūsų sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 60 proc. advokato patirtų išlaidų), savo ruožtu Jūs pralaimėjusiai šaliai turėsite sumokėti 40 proc. jos patirtų išlaidų advokatui, Jums niekas nekompensuos 40 proc. Jūsų bylą inicijuojant jau sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tokiu atveju nėra vienos bylą laimėjusios šalies - kiekviena jų laikoma bylą dalinai laimėjusia.
Teismo Diskrecija Ir Protingumo Kriterijai
Tačiau nepaisant to būtina pažymėti, jog taisyklė „pralaimėjęs moka“ neturėtų būti suabsoliutinama. Šiuo klausimu yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. EŽTT pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
Vis dėlto nereikia pamiršti, jog taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir su ja susijusių teisės normų tikslas yra išvengti bereikalingo bylinėjimosi ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, atgrasant potencialius ieškovus nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo ar perdėtų reikalavimų pateikimo, išvengiant su tuo susijusių padarinių, t. y.
Taigi, viena vertus, EŽTT akcentuoja, kad bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat laikosi atitinkamos praktikos ir ne kartą yra pažymėjęs, jog nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Taip pat skaitykite: Teismo prašymas slaugos klausimais
Nepaisant to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste, pažymėtina, jog teismas turi teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį, vertinamas paties asmens elgesys, jo prisidėjimas prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai) ir pan.
Kaip sutaupyti 10m+ jei esi JAUNAS?
Advokato Išlaidos Ir Rekomenduojami Dydžiai
Nuo šiol teismai įgalinti priteisti laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusiosios ne tik jos turėtas išlaidas advokatui už ieškinio, kitų dokumentų teismui rengimą pačioje byloje, tačiau ir už iki bylos iškėlimo teisme teiktas konsultacijas.
Tam, kad nuostata “bylą laimėjusios šalies naudai iš kitos šalies priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos” netaptų galimybe nepagrįstai pasipelnyti ir reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies milijoninių sumų, neva išleistų advokatui, teisingumo ministras savo įsakymu yra patvirtinęs „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“.
Nors seniau priteistinų advokato ar advokato padėjėjo išlaidų maksimalūs įkainiai būdavo susieti su minimalia mėnesine alga (MMA), nuo 2015 m. kovo 20 d. Štai jei ieškinys pateikiamas 2015 m. balandžio 8 d., imamas domėn užpraėjusio ketvirčio (2014 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje, kurio dydis - 714,5 EUR (2 467,03 LTL). Rekomendacijose numatyta, kad maksimalus priteistinas dydis už ieškinio parengimą yra 2,5 šie dydžiai (2,5*714,5 EUR).
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
Tad advokatui iš Jūsų už ieškinio parengimą paprašius 1 786,25 EUR (6 167,56 LTL) ir teismui Jūsų ieškinį tenkinus visu 100 proc., Jums būtų priteista ir visa ši už ieškinį advokatui paklota suma - 1 786,25 EUR (6 167,56 LTL). Tačiau jei advokatui sumokėjote 2000 EUR, yra labai maža tikimybė, kad teismas Jūsų naudai visus 2 000 EUR iš kitos šalies ir priteis, dažnu atveju bus apsiribota būtent 1 786,25 EUR (6 167,56 LTL).
Pačiose Rekomendacijose nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus kaip ginčo sumos dydis, bylos sudėtingumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos ir panašiai.
Nuo 2015 m. kovo 20 d. pasikeitusios Rekomendacijos teismams leidžia iš pralaimėjusios šalies šaliai laimėtojai priteisti ne tik už tokias paslaugas kaip procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo, skundo etc.) rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, o ir už advokato iki bylos iškėlimo teisme suteiktas konsultacijas. Vieną tokių konsultacijų valandą teisingumo ministras siūlo įkainoti 0,1 bruto darbo užmokesčio dydžiu, kas, imant ankstesnį pavyzdį ir atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. balandžio 8 d. užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 714,5 EUR, kainuotų 0,1*714,5 EUR = 71,45 EUR (246,7 LTL).
Tad Jūsų advokatui į bylą pateikus detalią užmokesčio apskaičiavimo pažymą, Jums esant visiškai teisiam nebūsite patyręs absoliučiai jokių kaštų - bylą laimėjus priteisiamos ir visos advokato iki bylos teiktų konsultacijų kainos, ir visų jo į bylą rengtų ir pateiktų dokumentų įkainiai, ir jo atstovavimo Jums teismo posėdžiuose valandos.
Bylinėjimosi Išlaidų Finansavimas Iš Trečiųjų Šalių
Didelės vertės ginčuose populiarėja bylinėjimosi išlaidų finansavimas. Jo esmė - trečiasis asmuo, dažniausiai fondas (bet gali būti ir draudimo įmonė, motininė bendrovė ir kt.), finansuoja šalį byloje. Ginčo šalis gali gauti atskirą finansavimą teisinėms išlaidoms padengti iš trečiųjų šalių, įskaitant privataus kapitalo investicinių fondų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas („LAT“) nagrinėjo klausimą, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos, kai už ieškovę su jos advokatų atsiskaitė ne ji pati, o profesinės sąjungos susivienijimas. LAT pagrįstai išaiškino, kad kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. - qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos.
Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo.
Tačiau šioje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne profesinės sąjungos susivienijimui, o šaliai, kuriai buvo suteiktos teisinės paslaugos, apmokėtos profesinės sąjungos susivienijimo.
Svarbu
Taigi apibendrinant, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priklauso nuo daugybės faktorių: ginčo pobūdžio, proceso baigties, atstovo tinkamumo ir šalių elgesio proceso metu. Nors bylą laimėjusi šalis dažnai turi teisę į kompensaciją, svarbu, kad išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos.
Šalims apskundus pirmos instancijos teismo sprendimą ar apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teismams priėmus naują sprendimą arba pakeitus ankstesnį, jie taip pat iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Jei šios išlaidos nėra perkirstytos, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
tags: #bylos #islaidu #kompensacija