Šiandieninėje visuomenėje, kurioje technologijos sparčiai vystosi, socialiniai tinklai ir tradicinė žiniasklaida nuolat keičia vienas kitą. Socialiniai tinklai tampa vis svarbesniu naujienų šaltiniu, ypač tarp jaunimo, tačiau kartu kelia iššūkių kalbos kokybei ir dezinformacijos plitimui.
Socialinių tinklų įtaka tradicinei žiniasklaidai
Žurnalistų namuose surengtas apvalus stalas atskleidė, kaip socialiniai tinklai keičia tradicinę žiniasklaidą. Diskusija buvo susiaurinta iki klausimo: Kodėl internetas tampa bendrinės lietuvių kalbos darkytoju? Diskusijoje dalyvavo žurnalistai Alfonsas Kairys, Ipolitas Skridla, Albertas Vaidila, Vytautas Petras Vaitkus ir Vytautas Žeimantas.
Vytautas Žeimantas teigė: „Į mūsų, žurnalistų darbą, kūrybą, net buitį vis labiau brukasi internetas. Jį sukūrę žmonės kalba angliškai, todėl ir visos nuorodos, komandos, patarimai Internete pateikiami anglų kalba. Jiems lietuviškų atitikmenų praktiškai neieškoma, arba jie sukuriami gerokai pavėlavus, kai jau leksikoje atsiranda tokie žodžiai, kaip seifinti, laikinti ir panašiai. Taip anglų kalba brukasi ir į mūsų gyvenimą, darbinę veiklą.“
Alfonsas Kairys pridūrė: „Ir ne tik anglų kalba. Nesnaudžia ir prancūzai, vokiečiai, rusai, kiti. Internetas atveria labai plačias galimybes skleisti savo kultūrą, savo įtaką. Ir tuo didesnės šalys akivaizdžiai naudojasi.“
Vytautas Petras Vaitkus teigė: „Deja, internetas tampa visų kalbos klaidų prieglauda dar ir dėl to, kad būtent jį galima vadinti plačiausiu keliu vietinėms klaidoms plisti, slavizmams, anglicizmams atklysti bei žargonams ar slengui įsigalėti.“
Taip pat skaitykite: Radijo Ryto Garsai Archyvai
Ipolitas Skridla pritarė: „Pritariu, kad per internetą mums kišama svetima kalba. Bet būtina pabrėžti, kad ir patys lietuviai nelabai rodo norą jai atsispirti.“
Kalbos išsaugojimo iššūkiai internete
Albertas Vaidila atkreipė dėmesį: „Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys atskleidžia, jog Lietuvoje - vos 0,3 proc. neraštingų žmonių, o tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Raštingumo rodikliai aukšti, tik kodėl mes jų nedemonstruojame internete? Kalbininkai, žurnalistai, lietuvių kalbos puoselėjimui prijaučiantys ir net su filologija nieko bendro neturintys asmenys pastebi, jog taisyklinga bendrinė lietuvių kalba internete vartojama vis rečiau. Ją keičia trumpiniai, akronimai, žargonas arba slengas.“
Vytautas Žeimantas teigė, kad pagrindinė bendrinės lietuvių kalbos nesaugumo internete priežastimi galima įvardinti interaktyvumą: komentarai, tinklaraščiai, kasdien bet kokiais tikslais ir neprofesionaliai kuriami ir pildomi tinklalapiai ir net pluoštai viešosios informacijos rengėjų darbų, kuriuose, siekiant autentiškumo, tariamo gyvumo, netaisyklinga kalba leidžiama.
Alfonsas Kairys atkreipė dėmesį į blog'us arba tinklaraščius: „Išliaupsintas populiarusis internetinių dienoraščių reiškinys tapo verslo ramsčiu, asmenybės galios demonstravimo įrankiu ar meninių gebėjimų raiškos priemone, tačiau kita vertus, atvėrė kelius neraštingumui ir laisvam jo demonstravimui.“
Albertas Vaidila pridūrė: „Blogai, kad lygiai taip pat, kaip visuomenė nesąmoningai perima televizijos programų vedėjų kalbos ypatumus, perima ir rašymo įgūdžius, o tai reiškia, kad perima netaisyklingus pavyzdžius ir tik dar labiau padidina nuo kalno skriejančią klaidų gniūžtę.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Vytautas Žeimantas paminėjo iniciatyvą "Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą", kurią pagarsino interneto portalo Alkas.lt įkūrėjas ir vyriausias redaktorius Jonas Vaiškūnas, pakvietęs žurnalistus palaikyti piliečių iniciatyvą.
Ipolitas Skridla atkreipė dėmesį į daktarės Ritos Miliūnaitės darbus, kuri nagrinėjo interneto komentuotojų nuostatas dėl lietuvių kalbos priežiūros. Daktarė išskiria dvi ryškias komentuotojų nuostatas: pirmoji - kalbą prižiūrėti reikia, antroji - kalba turi vystytis savaime ir vienintelis kalbos tinkamumo kriterijus turi būti tik galimybė susikalbėti. Sprendžiant pagal interneto komentarų kalbą galima daryti išvadą, kad pastarajai pozicijai prijaučiančių gerokai daugiau. O tai jau liūdina.
Vytautas Petras Vaitkus teigė: „Mūsų bendrinė lietuvių kalba - archajiška, sudėtinga ir išties įmantri. Kalbininkai neprieštarautų minčiai, kad ją įvaldyti keblu, o kadangi kalba - gyva, net ir gebantys ją valdyti to mokosi kasdien. Kita vertus, būtent bendrinės kalbos sudėtingumas neleidžia jai prigyti internete, todėl ilgus žodžius keičia trumpesni žargonai, fonetiniai iškraipymai.“
Ipolitas Skridla paaiškino: „Vienas vietoje televizoriaus parašė telikas, kitas pakartojo, ir eina iš lūpų į lūpas naujas žargonas. Tokioms kalbos madoms pakanka mažiausio postūmio, o bangos ritasi sukeldamos vis didesnius klaidų ratilus bei brėždamos vis ryškesnį brūkšnį tarp bendrinės kalbos vartotojų ir interneto komentarų, tinklaraščių autorių, net žurnalistų.“
Vytautas Žeimantas atkreipė dėmesį į televizijos kanalus: „O pasiklausykite per lietuviškus televizijos kanalus taip vadinamo humoro laidas. Juk ir tie, kurie rašo tekstus, ir tie, kurie juo garsina taip ir stengiasi kuo daugiau sukišti kalbos svetimybių, žargono. Jiems tai atrodo labai juokinga. O man visai ne juokinga, nes suprantu, kad šias laidas kuria menkai lietuvių kalbą žinantys žmonės. Ir visiškai menki humoristai.“
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Alfonsas Kairys įspėjo: „Atrodytų tik smulkmena - bus nusileista kažkokio žargonizmo įsigalėjimui. Bet mes iš liūdnos patirties žinome, kad žengus vieną žingsnį nuolaidžiavimo taku, netruks ir antrasis, trečiasis. Jau vien dėl to negalima pritarti tokiems siūlymams.“
Albertas Vaidila prisiminė filosofo Leonido Donskio žodžius: „Nejaugi mes nesusimąstome apie tai, kokius padarinius penkiolikmečiams daro barbariška kalba, kuria internete anoniminiuose komentaruose aptarinėjamos tautinės mažumos arba iškiliausi šalies žmonės? Juk mes nutrynėme ribą tarp viešo ir privataus kalbėjimo - tai, ko niekas neturėtų girdėti žmonėms privačiai juokaujant, šiandien vis labiau tampa mūsų oficialiu politiniu diskursu."
Vytautas Žeimantas teigė, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija turi nemažų galių, tačiau, manau, su interneto bloga įtaka ji, vargu, ar gali ką padaryti. Nes tam nėra jokios teisinės bazės.
Irena Smetonienė, tuomet dirbusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke, akcentavo, kad išnykimo grėsmė iškilusi ne tik lietuvių kalbai, bet ir visoms Europos kalboms. Galima numanyti, kad tokias bendrinei lietuvių kalbai nepalankias hipotezes lemia ir kalbos šabakštynu virtęs internetas.
Ipolitas Skridla teigė, kad aktyvumą internete pradėjo rodyti ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Jos tinklalapis www.vlkk.lt yra tapęs geru įrankiu mums žurnalistams, visiems, kas nori gražiai ir taisyklingai kalbėti. Konsultacijų bankas, terminų bankas, didžiųjų klaidų sąrašas - ne storose knygose, o internete, visiems prieinamas, todėl tuo galima ir pasidžiaugti.
Vytautas Žeimantas paminėjo lietuvinimo vajų, kurį inicijavo Lietuvos radijas ir televizija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei interneto svetainė www.lietuviškai.lt. Idėjos autoriai ir vajaus organizatoriai ragino naujas svetaines kurti su lietuviškomis raidėmis, o senąsias - keisti.
Alfonsas Kairys teigė, kad gerą iniciatyvą sumanė ir naujienų portalas DELFI (www.delfi.lt). Jis komentuotojų dėmesį į taisyklingą kalbą siekia atkreipti komentarų laukelyje esančiu užrašu „Gerbk save ir kitus! Komentuok etiškai!".
Vytautas Žeimantas reziumavo: „Per internetą plintanti prasta kalba siaurina valstybinės kalbos viešojo vartojimo ribas, taigi ir silpnina valstybinės kalbos statusą kitų kalbų atžvilgiu. Manau, kad tai prieštarauja daugumos Lietuvos piliečių valiai.“
Naujienų vartojimo tendencijos
Remiantis apklausos duomenimis, apie 56 proc. lietuvių visuomeninį transliuotoją ir radiją laiko patikimu žinių teikėju, panašus ir Europos Sąjungos šalių rodiklis - 49 proc. Tradiciniais transliuotojais ir spauda, įskaitant jų internetinį turinį, ES gyventojai pasitiki labiau negu internetiniais naujienų portalais ir socialinės žiniasklaidos kanalais.
Apie 28 proc. lietuvių pasitiki rašytine žiniasklaida - naujienų portalais, laikraščiais ir kt. Tuo metu Europos Sąjungos šalių vidurkis siekia 39 proc. Mažiausiai šalies gyventojai pasitiki socialiniais tinklais bei nuomonės lyderiais (influenceriais) (8 proc.).
15-24 metų amžiaus Lietuvos jaunimą naujienos daugiausiai pasiekia per socialinių tinklų platformas ir tinklaraščius (65 proc.). Jaunieji respondentai ES vidutiniškai dažniausiai rinkosi televiziją (58 proc.), tačiau taip pat yra linkę naujienas sekti socialinės žiniasklaidos platformose ir tinklaraščiuose: jomis naudojasi 46 proc. asmenų 15-24 metų amžiaus grupėje, palyginti su 15 proc. asmenų nuo 55 metų amžiaus grupėje.
Per pastarąsias septynias dienas 70 proc. Lietuvos gyventojų tarp dažniausiai naudojamų žiniasklaidos priemonių nurodė televiziją, pusė - naujienų portalus, trečdalis - radiją. Mažiausiai, aštuoni procentai gyventojų, nurodė skaitę spaudą. Panaši statistika ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Televizija ES šalyse (75 proc.) yra pagrindinis žinių šaltinis, rodo apklausos duomenys. Ji ypač populiari tarp vyresnių piliečių (daugiau nei 55 m.). Antri pagal populiarumą ES yra naujienų portalai (43 proc.), trečias - radijas (39 proc.), o ketvirti - socialiniai tinklai bei tinklaraščiai (26 proc.). Penktą vietą užima spauda - vienas iš penkių respondentų (21 proc.) laikraščius ar žurnalus mini kaip pagrindinį naujienų šaltinį.
Dezinformacijos paplitimas
11 proc. Lietuvos gyventojų teigė per pastarąsias septynias dienas dažnai asmeniškai susidūrę su dezinformacija ir netikromis naujienomis. Trečdalis apklaustųjų nurodė su dezinformacija susiduriantys tik kartais. Tuo metu ES daugiau kaip ketvirtadalis respondentų (28 proc.) mano, kad per pastarąsias septynias dienas jie labai dažnai ar dažnai susidurdavo su dezinformacija ar melagienomis. Daugiausia tokių atsakymų gauta iš respondentų Bulgarijoje - 55 proc. jų teigė su jomis susidūrę dažnai ar labai dažnai.
„Eurobarometro“ apklausa parodė, kad labiausiai ES piliečius domina nacionalinės politikos temos - taip teigė pusė respondentų, tačiau nuo jų nedaug atsilieka Europos ir tarptautiniai reikalai (46 proc.) bei vietinės žinios (47 proc.).
Bendrovė „Ipsos European Public Affairs“ kiekvienoje iš 27 ES valstybių apklausė į reprezentatyviąją imtį atrinktus ES piliečius, kurių amžius - 15 metų ar daugiau. Šiemet balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje iš viso buvo apklausti 52 347 asmenys, iš jų Lietuvoje 1012. Apklausos vyko internetu.
Socialinių tinklų ribojimo klausimas
„Žinių radijas“ laidoje, Vaikų linijos psichologė, daktarė, Jurgita Smiltė Jasiulionė diskutavo apie socialinių tinklų draudimą. Ji teigė, kad socialiniai tinklai gali nešti žalą, ypač jaunesniems vartotojams. Gausėja tyrimų ir įrodymų, kad ypač iki 13 metų vaikai papuola į socialinius tinklus, o kartais ir 13 bei vyresni nei 13 metų. Mes, suaugusieji, neturime galimybių pasirūpinti jų saugumu socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai, panašu, irgi neturi pakankamai valios rūpintis jaunųjų vartotojų saugumu.
Stebint psichikos sveikatos situaciją ir neigiamus padarinius, tikrai turime kalbėti, ir yra labai svarbu kalbėti apie tai, kad socialiniai tinklai nėra tiesiog paprastas ar toks patogus laisvalaikio praleidimo būdas - tai yra grėsmė mūsų vaikams ir tam, ką jie mato, kaip jie supranta pasaulį, koks susikuria įvaizdis apie pasaulį.
Kita vertus, žodis draudimas labai gąsdina, ypač galvojant apie tai, kad paaugliai iki šiol turėjo galimybę legaliai naudotis socialiniais tinklais. Svarbu turėti diskusijas kartu su jais, kaip jie mato, kokiais būdais galima didinti saugumą jų pačių socialiniuose tinkluose. Galbūt tik drastiški draudimai nėra vienintelis sprendimas. Bet kokiu atveju, man atrodo, tema yra labai svarbi ir verta mūsų dėmesio.
J. Jasiulionė teigė, kad socialiniai tinklai galbūt niekada netampa tokia vienintele priežastimi, dėl ko vaikai ir paaugliai patiria tam tikrus neigiamus padarinius, bet tikrai tampa viena iš tokių svarbių skatulių. Pavyzdžiui, vienas iš tų dalykų, apie ką kalba ir neuromokslininkai, yra tai, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas ir pripratimas prie greito turinio, greito apdovanojimo, greito malonumo, tikrai veikia smegenų raidos trajektoriją, kaip vystosi smegenų raida.
Labai svarbūs yra ir vaiko tam tikri būdo bruožai. Patys paaugliai, kai su jais diskutuojame šiomis temomis, sako, kad vienus, atrodo, veikia labiau, kitus veikia mažiau, mes esame labai skirtingi. Vaikai, kurie yra vieniši, viena vertus, socialinėje medijoje gali rasti labai daug palaikymo ir jaustis priklausantys tam tikrai grupei, bet šalia to, kai jie įninka į socialinius tinklus, jiems mažėja galimybė megzti santykius čia pat - klasėje, kieme, būreliuose ir panašiai. Sunkėja toliau galimybės, nes vaikas negauna galimybių treniruoti to įgūdžio.
J. Jasiulionė teigė, kad Lietuvoje visų pirma galvoju, mes esame tame etape, kur net iki galo gal neturime sutarimo, kaip apskritai naudojami išmanieji telefonai mokyklose ir panašiai, todėl man sunku vertinti, kiek tai būtų realu ar kiek tai spręstų problemą. Bet man atrodo, yra labai svarbu tai, ką ir darome šį rytą - nuolatos būti kritiškiems, nuolatos galvoti, kaip aš pats su savo vaikais naudoju, kaip aš susitariu, kaip aš sprendžiu tas situacijas, kai vaikas prašo kažkokių dalykų iš technologijų, kurie galbūt neatitinka jo amžiaus.
Socialinė medija yra tik vienas iš technologijų naudojimo dalykų. Kuo daugiau kalbėsime, kuo daugiau įnešime kritinio mąstymo į mūsų suaugusiųjų tarpusavio bendravimą apie vaikus ir technologijas, tuo bus svarbiau. Kas tikrai yra svarbu, tai stebėti ribas.
Naujienų šaltinių palyginimas (ES vidurkis):
| Šaltinis | Populiarumas |
|---|---|
| Televizija | 75% |
| Naujienų portalai | 43% |
| Radijas | 39% |
| Socialiniai tinklai ir tinklaraščiai | 26% |
| Spauda | 21% |
Paaugliai atvirai kalba apie socialinių tinklų poveikį jų gyvenimui
LRT tarybos reforma
Seime savo eilės laukia LRT tarybos reforma, derinta su žurnalistais. Su interesų grupėmis suderintas, politinę įtaką LRT tarybai mažinantis Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisos projektas Seime savo eilės laukia jau devynis mėnesius - liberalai siūlo nuo šio projekto ir atsispirti ieškant išeities iš socialdemokratų sukeltos teisėkūros betvarkės.
Frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu, jeigu valdantieji nuoširdžiai ieškotų būdo patobulinti LRT tarybos veiklą, galėtų įtraukti šį projektą į plenarinį posėdį ir neskubėdami apsvarstyti jį parlamente. „Jeigu valdantieji tikrai turi noro padaryti LRT dar skaidresnę ir sustiprinti realų visuomenės atstovavimą LRT taryboje, tokį projektą mes turime ir siūlome jį teikti“, - sako ji.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Kairys tokią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisą registravo dar šių metų kovo 14 dieną. Seimo dauguma jį atmetė, bet Seimo narys vėl ją perregistravo.
Pagal S. Kairio pasiūlymą, Prezidento ir Seimo skiriamų asmenų sumažėtų nuo keturių iki dviejų. Dvi pozicijas užimtų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir vieną - Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija (bendru sutarimu). Kaip ir dabar, savo narius toliau deleguotų Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Atitinkamai LRT tarybos narių skaičius sumažėtų nuo 12 iki 11.
„Mūsų projektas galėtų būti pirma stotelė kruopščiame ir atvirame teisėkūros procese LRT valdymui tobulinti. Kitaip negu dabartinė kultūros ministrė, savo projektą derinau su žurnalistų profesinėmis asociacijomis.
tags: #lietuvos #radijas #socialiniu #tinklu #naujienos