Senstant žmonių populiacijai, sparčiai auga ligonių, sergančių demencija, skaičius. Demencija serga apie 10 procentų pasaulio gyventojų. Apie demenciją jau žinome nemažai, šia tema galima rasti informacijos, straipsnių ir laidų. Tačiau be galo sunku susitaikyti su būsena, kai seni tėvai tampa neįgalūs ir netgi infantilūs, ir čia mums kiša koją tas žmogiškas pasipiktinimas. Juk taip neturi būti!
Dėl demencijos pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis. Demencijos paplitimas priklauso nuo amžiaus: 60-64 metų amžiaus grupėje sergamumas demencija siekia iki vieno procento populiacijos, o 90 metų ir vyresnių grupėje - 30-47 procentus.
Kaip mes reaguojame supratę, kad tėvas ar mama serga demencija? Ar jausti pyktį yra normalu? Pyktį jausti yra normalu, nes žmogus neteko įgalių tėvų. Neteko stiprios mamos ar intelektualaus tėvo, ir tai suvokiama kaip netekties stadija. Staiga nutiko taip, kad tėvai ėmė ir sugriuvo, su jais sunku susikalbėti, o jei jie dar ir agresyvūs… Mums gyvenimas duoda egzistencines susitaikymo ir priėmimo pamokas, nes dėl mūsų pykčio niekas nepasikeis. Mums laikas išmokti nesipiktinti gamta, nesipiktinti gyvenimu. Esame mokomi nuolankumo.
Šiuo metu populiarėja mokslo metodais grįsta nauja kognityvinės psichologijos teorija, kad reikia išmokti susitaikyti priimant gyvenimo situaciją. O kaip išlikti pagarbiam, jei tėvas ar mama nesivalo dantų, nesiprausia, tualete nenuleidžia vandens? Toks nenoras ir atskleidžia situacijos nepriėmimą. Jau nebeišeina su tėvais kalbėtis kaip su lygiais. Tenka kalbėti kaip su vaikais, pamirštančiais išsivalyti dantis, persirengti, tualete nuleisti vandenį. Žinome, kad vaikai užaugs, o demencija ar Alzheimeriu sergančio žmogaus kognityviniai sugebėjimai prastėja.
Tas regresas nevyksta be paties žmogaus įtakos - jo gyvenimo būdo, lavinimosi, dėmesio sau. Mes nuolat bet kuriame amžiaus tarpsnyje turėtume lavintis, smegenis mankštinti taip pat kaip raumenis. Jei savo smegenis nustojame treniruoti baigę mokyklą, nereikėtų stebėtis, kad jos apkerpės, smegenų jungtys pradės stingti. Reikia mankštinti savo psichologinį lankstumą, tai lems mūsų smegenų veiklą senatvėje. Tiek genai, tiek mūsų gyvenimo būdas lems, kokios senatvės sulauksime, tad esame tam tikra dalimi už tai atsakingi. Svarbu ir psichologinis lankstumas, ir lavinimasis, ir sveika mityba, sportas. Turėtume rūpintis savimi, kad pirma laiko netaptume našta artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Rūpinimasis demencija ar Alzheimerio liga sergančiu žmogumi labai vargina. Kada jau reikėtų kreiptis pagalbos - kai nebesaugu tėvus palikti vienus, nes jie gali neužsukti vandens čiaupo, palikti įjungtą viryklę, kai jiems nebesaugu vaikščioti vieniems? Kaip save saugoti norint neperdegti? Įsivaizdavimas, kad galėsiu dieną naktį slaugyti, nepyksiu, tapsiu šventuoju, rodo tam tikrą puikybę. Reikia įvertinti savo galimybių ribas ir stengtis išlikti sveikam, o ne pervargusiam, neišsimiegojusiam, nuolat esančiam streso būsenos. Mūsų kultūroje tas „pasiaukojimas“ vis dar pateikiamas kaip didvyriškumas, bet iš tiesų tai yra paprasčiausias neatsakingumas.
Jei nesijausime atsakingi už savo sveikatą, automatiškai atsakomybę permesime savo vaikams. Suprantu, kad būna visokių atvejų, tačiau jei jaučiame, kad prarandame sveikatą, pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Jei jaučiame, kad jau nebeturime jėgų patys rūpintis senais tėvais, reikėtų ieškoti pagalbos. Čia ir būtų tam tikras nuolankumas - kiek aš galiu pakelti. Įsivaizdavimas, kad galėsiu dieną naktį slaugyti, nepyksiu, tapsiu šventuoju, rodo tam tikrą puikybę. Mes galime tiek, kiek galime. Jei peržengiame ribą, kai nervai nebelaiko ar prasideda nemiga, reikia ieškoti pagalbos.
O kaip reikėtų kalbėtis su demencine liga sergančiu žmogumi apie gyvenimą globos įstaigoje? Būtų idealu, jei tėvai galėtų baigti gyvenimą šeimoje, apsupti artimųjų, bet kai pagalvoju apie save, jau geriau rinkčiausi senelių namus negu barnius arba pervargusių ir įtampos nebepakeliančių vaikų sunkiai slepiamą pyktį. Galima būtų artimojo pasiteirauti, ar jis to norėtų. Aišku, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tarpusavio santykius ir artimojo sąmonės skaidrumą. Galima būtų pasiūlyti apsilankyti toje įstaigoje, taip pat paminėti, kad galbūt ten šiuo metu gyvena koks nors pažįstamas žmogus. Galima važiuojant pro šalį netyčia užsukti ir susipažinti su personalu, apsižvalgyti.
Valstybės Parama ir Socialinės Paslaugos
Nuo liepos pirmosios įsigaliosiantis naujasis Socialinių paslaugų įstatymas laikomas vienu visuomeniškiausių įstatymų, padėsiančių labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms - tai seneliams, žmonėms su negalia, be tėvų globos likusiems vaikams, socialinės rizikos šeimoms. Didžiausias šio įstatymo privalumas - tai pasikeitęs požiūris ne tik į socialinės paslaugos reikalingą žmogų, bet ir į jo šeimos narius. Iki šiol šeimos nariai nesulaukdavo tinkamos valstybės paramos - jeigu dėl socialinių paslaugų įvairovės stygiaus jie priversti namuose prižiūrėti neįgalius tėvus - tai nėra pati geriausia išeitis nei žmonėms, nei valstybei.
Kur kas naudingiau, kad šie žmonės dirbtų, mokėtų mokesčius, o valstybė už tuos mokesčius organizuotų tinkamą socialinę priežiūrą. Įsigaliojus įstatymui turintys vaikų ir su jais gyvenantys senyvi ar neįgalūs žmonės turės tokias pat galimybes gauti jiems būtinąją valstybės pagalbą kaip ir tie, kurie yra vieniši. Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti. Šiuo metu už gyvenimą stacionarioje socialinės globos įstaigoje mokama ne daugiau kaip 2 bazinių pensijų dydžio (400 Lt) mokestis. Nesvarbu, ar esi milijonierius, ar vargšas.
Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta, kad mokėjimo šaltinis nebūtinai turi būti paties paslaugų gavėjo pajamos ar turtas, išreikštas pinigais. Juo gali būti ir suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, turto nuomos pajamos, kurios naudojamos nustatyto mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti. Tad seni tėvai nebūtinai turi parduoti savąjį nekilnojamąjį turtą tam, kad susimokėtų už ilgalaikę socialinę globą. Svarbu pabrėžti tai, kad asmens finansinės galimybės gauti visas socialines paslaugas ar patekti į senelių globos namus tikrai neturės įtakos. Socialinių paslaugų poreikį asmeniui nustatys socialiniai darbuotojai pagal patvirtintas metodikas vertindami žmogaus fizinį ir socialinį savarankiškumą, turimą negalią ir kt. atskirai nuo asmens finansinių galimybių vertinimo savivaldybėje.
Savivaldybės turės teisę atleisti žmogų nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais atvejais. Iki 50 proc. asmens mėnesio pajamų teks mokėti tuomet, jei jo šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra didesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį (šiuo metu 495 Lt). Už trumpalaikę socialinę globą, kuri savo turiniu yra panaši ilgalaikei globai, tačiau skiriasi nuo jos teikimo trukme (pvz., 30 dienų per mėnesį teikiama trumpalaikė socialinė globa senelių globos namuose) socialinės globos įstaigoje ar namuose visi suaugę asmenys mokės ne daugiau nei 80 proc. savo pajamų. Turtas šiuo atveju taip pat nebus apskaitomas.
Už ilgalaikę socialinę globą stacionarioje socialinės globos įstaigoje suaugęs asmuo per mėnesį mokės iki 80 proc. savo pajamų ir turtas nebus apskaitomas, jei to turto vertė bus mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Ir tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakaks sumokėti už šią globą arba asmens turimas turtas (arba 12 mėn. iki kreipimosi turėtas turtas) viršys nustatytąjį normatyvą, asmens mokėjimo dydis per mėnesį padidės vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Turto vertės normatyvas bus skaičiuojamas dauginant asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertę iš 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto.
Žmonės turėtų žinoti, kad turto vertė bus nustatoma ne pagal tuo metu egzistuojančias nekilnojamojo turto rinkos kainas, bet pagal vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti. Visais atvejais mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis negalės būti didesnis nei tos globos kaina (šiuo metu vieno senelio išlaikymas globos namuose kainuoja nuo 600 iki 1100 Lt).
Taip pat skaitykite: Neįgalumas ir nedarbingumas: kas tai?
Mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais, kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes. Pavyzdžiui, jeigu keturių asmenų šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, ir vienas jų lanko neįgaliųjų socialinės globos centrą ir visų keturių šeimos narių vidutinių pajamų kiekvienam tenka mažiau nei mažesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį (495 Lt) , t.y. šios šeimos mėnesio pajamos yra mažesnės nei 495 Lt x 4 = 1980 Lt, tai šeimai mokėti už vaiko socialinės globos centro lankymą mokėti nereikės.
Asmenims, kurių pajamos (ar vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, visos bendrosios paslaugos (informavimas, konsultavimas, sociokultūrinės paslaugos, tarpininkavimas, maitinimo organizavimas labdaros valgyklose, aprūpinimas drabužiais, transporto organizavimas, asmens higienos paslaugų organizavimas ir kt.), socialinė priežiūra (pagalba į namus senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems, socialinių įgūdžių ugdymas dienos centruose vaikams, pagalbos šeimai tarnybose ir kt.) nuo liepos 1 d. bus teikiamos nemokamai. Visiems, nepriklausomai nuo finansinių galimybių, nemokamai teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos.
Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti, kad krizių atvejais, kai asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 d. būtų teikiama nemokamai. Socialinė globa nemokamai teikiama ir likusiems be tėvų globos vaikams ir socialinės rizikos vaikams. Be to, savivaldybei paliekama teisė savivaldybės institucijos nustatyta tvarka pasitvirtinti ir kitus atvejus, kai asmenys nuo mokėjimo už bet kurias paslaugas bus atleidžiami ar mokėjimo dydis bus sumažintas.
Naujuose Socialinių paslaugų įstatymo poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta plačiai ES šalyse taikoma alternatyvi stacionariai globai socialinės priežiūros seniems žmonėms forma - apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose. Šiuose namuose senyvo amžiaus asmenys pagal galimybes savarankiškai tvarkosi savo buitį (gaminasi maistą, moka už komunalines išlaidas) iš dalies tik padedant socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta, kad už šią paslaugą asmenys moka tik iki 20 proc. savo pajamų. Jų turtas - nėra apskaitomas. Naujame įstatyme atsiranda ir nauja paslaugų rūšis - socialinė globa asmens namuose. Iki šiol turėjome tik pagalbą į namus, kuri buvo orientuota tik į buitinę pagalbą namuose. Naujoji socialinė globa į namus ateityje apims kompleksinę nuolatinę priežiūrą, kurią teiks ne tik socialinis darbuotojas, bet ir kiti specialistai.
Atsiranda ir dar viena nemažiau aktuali visuomenei paslauga, vadinamoji atokvėpio paslauga šeimos nariams - trumpalaikė senyvo amžiaus asmenų ar neįgalių asmenų socialinė globa. Šia paslauga ateityje galės pasinaudoti šeimos nariai, globėjai, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys prižiūrėti savo artimųjų, kuriems reikalinga globa. Visa tai turėtų paskatinti senyvo amžiaus asmenis ir jų šeimas naudotis jiems efektyvesnėmis paslaugomis. Šios formos turėtų sudaryti lankstesnes galimybes ir šeimos nariams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Šiuo metu tokioms paslaugoms poreikiai yra ypač išaugę.
Esame civilizuota europietiška šalis, todėl nereaguoti į tuos poreikius kompleksinei pagalbai visai šeimai jau negalime. Ne paslaptis, kad daugelis šeimų šiuo metu naudojasi privačių slaugytojų, auklių į namus paslaugomis, nes tokių paslaugų poreikis šiuo metu nėra tenkinamas. Žmogaus apgyvendinimas senelių globos namuose turėtų būti kraštutinis atvejis. Prieš tai turėtų būti išbandytos visos kitos paslaugų formos. Daugelyje Europos šalių senelių globos namuose gyvena tik sunkias negalias turintys ar vieniši žmonės. Savarankiškesni mieliau renkasi savarankiško gyvenimo namus. Manau, kad tos formos, kurias numato naujasis įstatymas ateity ir lietuviams turėtų tapti labiau priimtinos.
Nauja mokėjimo tvarka bus taikoma tik naujai nuo liepos 1 d. pradėjusiems paslaugas gauti asmenims. Tiems, kurie pradėjo gauti paslaugas iki liepos 1 d. bus taikoma senoji tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo dydis pagal iki 2006 m. liepos 1 d. galiojusius aktus buvo didesnis, nei numatyta naujoje tvarkoje. Pagal naują tvarką bus peržiūrimi ir sumažinami mokėjimo dydžiai - tai dabartiniams pagalbos į namus gavėjams, dienos centrų lankytojams ir kitiems.
Emociniai Sunkumai Slaugant Artimuosius
Retos šeimos istorija apsieina be ilgai trunkančių ligų ar negalavimų. Seni, jau pasiligoję tėvai, neįgalūs vaikai ar onkologinėmis ligomis sergantys giminaičiai artimiesiems tampa dilema: slaugyti patiems ar ieškoti pagalbos iš šalies? „Slaugant onkologine liga sergantį žmogų dar gali būti vilties - jis gali pasveikti. Kitaip yra su tėvais, kurių sveikata laikui bėgant ima silpnėti ir tai yra labai ilgas procesas.
Iš pradžių mes į jį nekreipiame dėmesio, nes kasdieniame gyvenime dažnai nuneigiame senatvę, nereaguojame į ją liudijančius pokyčio ženklus. Tačiau pamažu imame pastebėti, kad mama ar tėtis tampa nebe tokie, kokie buvo, kai mus augino, mumis rūpinosi. patiria didelį šoką. Tačiau ir žmogui pamažu silpstant laukia sunkumai. tačiau kiek vėliau prasideda nuovargis. sunkumais. darbų. Taip dirbant dvigubą darbą, labai lengva pervargti. atlaikyti ir sergančio žmogaus emocijų naštą.
Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ specialistės, slaugant nepagydoma liga sergančius artimuosius dažnam kyla identiteto krizė. O kas esu aš pats? Ko aš iš tikro noriu? meilė, pyktis, kaltė, bejėgiškumas, nerimas, baimė, frustracija. prasiveržti, paskatinti žmogų pratrūkti. kuri vėl įtraukia į nesibaigiančių emocijų grandinę. Tam, kad sunkioje situacijoje tinkamai tvarkytumėtės su emocijomis, psichologė pataria nesistengti jų neigti.
„Reikia pripažinti, kad pykstate. Juk kartais artimiesiems gali netgi kilti minčių „geriau būtų, jei numirtų“ - tai natūralūs pamąstymai tokioje situacijoje. jausti taip kaip yra, o ne kaip „turėtų būti“. kitam. mane kažkas gali suprasti bei palaikyti, padeda. įsisąmoninus savo poreikius bei galimybes, lengviau priimti ir svarbius sprendimus. suprantate, kad jums būtų geriausia, jei sergančia mama rūpintųsi slaugė. Tačiau mama gali tam stipriai prieštarauti. liūdesį, pyktį, bejėgiškumą. ką tokiu atveju daryti - paklusti mamai ar skambinti slaugei?
Tuomet reiktų racionaliai įsivertinti savo galimybes. dirbsite? Su kuo galite pasidalinti slaugos rūpesčiais? namuose, ieškosite laikinos slaugos, globos namų ar ligoninės? Kokius dar šeimos įsipareigojimus turite? savarankiški? Tik atsakius į šiuos klausimus verta priimti sprendimą. jai kelias valandas. Išlaidas galite pasidalinti su sese. antra savaitgalį paeiliui nakvosite pas mamą. antrą slaugę. Jos atlygį padengsite iš mamos santaupų. skyrių pagalbą.
Lietuva šiuo metu yra keistoje pereinamoje situacijoje. Dažnai ligonis slaugomas namie, gėdimasi jį atiduoti į slaugos įstaigas. „Svarbu nuimti šią stigmą, nes ilgai sergančių ligonių slaugymas labai apsunkina slaugančiųjų gyvenimą, nepadeda nei jiems, nei ligoniui“, - sako D. kaip ligonio slaugymas gali atsiliepti jų pačių gyvenimui. Beslaugydama neretai pati suserga depresija. neapsaugota. Ligonio buvimas namie atsiliepia ir šeimos santykiams.
„Būtų gerai, jei suaugę vaikai gyventų atskirai nuo tėvų. Šeimai tai sveikiau. Tai svarbu įvertinti priimant sprendimą dėl slaugos. Tačiau, jei neįmanoma kitaip, būtina pagalvoti, kaip pasirūpinsite savo psichologine būsena“, - sako D. Balčiūnienė. „Asmens sveikatos klinika“ - nuo 2002 metų veikianti licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes.
Klinikoje dirbantys specialistai naudoja klasikinius, mokslo aprobuotus ir pasaulyje žinomų draugijų bei asociacijų pripažintus gydymo metodus, konsultavimo būdus bei medikamentus. Šiuo metu klinika veikia Vilniuje, Panevėžyje, Palangoje ir Grigiškėse.
| Paslauga | Mokėjimo dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Socialinė priežiūra (pagalba į namus, įgūdžių ugdymas) | Iki 20% pajamų | Asmenims, kurių pajamos mažesnės už trigubą VRP dydį, teikiama nemokamai |
| Dienos socialinė globa (namuose ar centre) | Iki 20% pajamų | Asmenims, kurių pajamos mažesnės už trigubą VRP dydį, teikiama nemokamai |
| Trumpalaikė socialinė globa | Iki 80% pajamų | Turtas neapskaitomas |
| Ilgalaikė socialinė globa | Iki 80% pajamų | Turtas neapskaitomas, jei jo vertė mažesnė už normatyvą |
tags: #seni #ir #neigalus #gyventojai #pilieciai