Svarbūs negalios nustatymo tvarkos pakeitimai ir sisteminė žmonėms su negalia teikiamos pagalbos pertvarka pradedama įgyvendinti LR Seimui priėmus naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją ir ją lydinčius teisės aktų pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Paslaugos žmonėms su negalia nuo šiol bus teikiamos vieno langelio principu, keisis negalios vertinimo, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio ir pagalbos koordinavimo procesai, taip pat įvedami nauji bei keičiami seni terminai, gerinamas informacijos prieinamumas.
Nuo sausio 1-osios, po reorganizacijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas. Naujoji agentūra bus atsakinga ir už negalios vertinimą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą, pagrindinių paslaugų ir pagalbos žmonėms su negalia teikimą bei kitas susijusias funkcijas.
Kaip teigia šiuo metu pertvarkomos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko, vienas esminių vykdomos reformos tikslų - aiškiai reglamentuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmą, tobulinti negalios vertinimo modelį, įteisinant pagalbos koordinavimą, pašalinti asmenis su negalia diskriminuojančias sąvokas, optimizuoti įstaigų, veikiančių negalios srityje, veiklą ir funkcijas.
Byla dėl planuotų, bet nepavykusių bandymų 2024 m. rugsėjį įvykdyti teroro išpuolį Šiauliuose
Pagrindiniai pokyčiai ir naujovės
Įvedamas „vieno langelio“ principas, keičiama ir negalios nustatymo tvarka. Vienas svarbesnių pokyčių - įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą. „Šiuo metu pagalbos poreikius nustato skirtingos įstaigos, nėra sukurtas mechanizmas, suteikiantis galimybę tarpusavyje koordinuoti veiksmus, keistis informacija. Todėl negalią turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis“, - dalinasi J. Ivančenko.
Visai negalios reformai įgyvendinti, kurią sudaro daug kompleksinių veiksmų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžete numatyta apie 10 mln. Eur. „Pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti jų įsiliejimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties. Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones, netaptų dar labiau pažeidžiamas“, - pažymi SADM ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė-Vyčienė.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios, įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Siekiama suteikti pagalbą, kuri leistų žmonėms su negalia dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse: švietime, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime, politinėje veikloje ir kt. Be to, sumažinus medicininių kriterijų įtaką vertinant negalią, bus supaprastintas negalios nustatymo procesas ypač sunkios sveikatos būklės asmenims. Visoms amžiaus grupėms bus taikomi bendri medicininiai kriterijai, atsiras mobilios komandos, kurios vyks į asmens gyvenamąją vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį.
Tiesa, NDNT atkreipia dėmesį, kad visiems asmenims, kuriems negalia nustatyta iki 2024 metų, ji galios iki nustatyto termino pabaigos - iš naujo į agentūrą kreiptis nereikės.
Siekiant išsiaiškinti, kokios pagalbos ir konkrečių priemonių reikia žmogui ir šią pagalbą gauti greičiau ir sklandžiau, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje bus sukurta nauja pagalbos vadybininko pareigybė. Teikdamas pagalbos koordinavimo paslaugą, vadybininkas padės sudaryti asmens su negalia individualų pagalbos planą ir stebės jo įgyvendinimą. Asmeniui sutikus, kad jam būtų skiriamas pagalbos koordinavimas ir sudaromas pagalbos planas, pildant individualios pagalbos poreikio klausimyną bus vertinamos skirtingos gyvenimo sritys ir aiškinamasi, kokios pagalbos žmogui reikia, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Apie nustatytą poreikį bus informuojamos atsakingos institucijos, kurios tada pačios „ateis“ pas asmenį ir pasiūlys jam konkrečias paslaugas pagal nustatytą poreikį.
„Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą. Tikimės, kad dėl šių priemonių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalyvavimo darbo rinkoje dalis 2025 metais padidės iki 39 proc., o 2030 metais - iki 47 proc.“, - sako L. Filatovaitė-Vyčienė. Šiuo metu šalyje dirba 29 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių Lietuvos gyventojų.
Nauji terminai ir apibrėžimai
Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Iki šiol vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Tiesa, nors sąvoką „darbingumo lygis“ pakeis „dalyvumo lygis“, tačiau negalios vertinimas procentais nepakis. Jis bus nustatomas ne tik darbingo amžiaus asmenims, bet ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Tiems pensinio amžiaus asmenims, kuriems iki 2024 metų sausio 1 d. buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, jis, asmeniui prašant, bus prilygintas atitinkamam dalyvumo lygiui.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: ar galime geriau?
Taip pat keičiasi ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Vaikui ar suaugusiajam, kuriems dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba arba slauga, gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai. Slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir toliau bus mokamos iki nustatyto termino pabaigos.
„Pakeisti terminai geriau atitinka jų reikšmę ir yra mažiau diskriminuojantys. Pavyzdžiui, dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors jis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia turi teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose, todėl specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio terminai nuo kitų metų bus pakeisti į dalyvumą“, - paaiškina J. Ivančenko.
Dar viena naujovė - nuo šiol bus skiriama daugiau dėmesio, kad negalią turintys asmenys nebūtų izoliuojami nuo informacijos, ji jiems būtų labiau prieinama ir pateikiama suprantamiau. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno asmens su negalia poreikius, nuo 2024 m. sausio 1 d. bus sudaromos galimybės kreiptis dėl informacijos gavimo pasirinktu bendravimo būdu: gestų kalba (kurtiesiems bei neprigirdintiems), lengvai suprantama kalba (žmonėms su intelekto negalia, turintiems skaitymo, suvokimo problemų) ar Brailio raštu (turintiems regėjimo negalią).
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis (socialinėmis paslaugomis, techninėmis priemonėmis, specialistų pagalba ir t.t.). Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, o daugiausia darbingo amžiaus žmonių turi vidutinę negalią (46 proc.).
Ką vadiname dalyvumo lygiu? Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Taip pat skaitykite: Monitoringas: esmė ir svarba
Kam suteikiamas asmens su negalia statusas? Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc.
Kam nustatomas neįgalumo lygis? Jei man neįgalumas buvo nustatytas iki 2024 m. tvarkos pakeitimo, ar turiu kreiptis dėl pakartotinio dalyvumo nustatymo?
Dalyvumo lygio nustatymo procesas
1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą.
2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus.
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Asmeniui sutikus, klausimyno pagalba identifikuojami individualūs pagalbos poreikiai, kuriems užtikrinti sudaromas pagalbos planas. Atsakingos institucijos susisiekia su asmeniu ar jo atstovu dėl individualių poreikių užtikrinimo.
Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį. Pavyzdžiui, darbuotojui svarbu žinoti, kad asmuo, turintis judėjimo sutrikimą, laiptais užlipa naudodamasis alkūninėmis lazdomis. Be techninės pagalbos priemonės asmuo laiptais užlipti negali.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą. Klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu. Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu. Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.
4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Klausimai ir atsakymai
Kur kreiptis dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti? Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti.
Kiek laiko galioja gydytojo siuntimas į Agentūrą? Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
Kada atliekamas dalyvumo lygio vertinimas? Vertinant asmens dalyvumą pirmą kartą, Agentūros teritoriniame skyriuje asmeniui dalyvaujant užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti į klausimus negali, į juos atsako asmens atstovas).
Kokiam terminui gali būti nustatytas dalyvumo lygis?
Kokius dokumentus turi išduoti Agentūra, nustačius dalyvumo lygį?
Kokia išmoka priklauso nustačius dalinį dalyvumą? Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Stažas, kurio reikia netekto darbingumo pensijai gauti - minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo iš dalies darbingu dieną, t. y.
Ar keičiasi netekto darbingumo pensija, jeigu ją gaunantis asmuo pradeda dirbti?
Ar pensininkams nustatomas dalyvumo lygis? Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc.
Anksčiau pensininkams buvo nustatomi specialieji poreikiai. Specialieji poreikiai parodo, kokios pagalbos ir daiktų reikia žmogui. Specialiųjų poreikių lygis parodo, kiek pagalbos ir priežiūros reikia žmogui.
Pvz., asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o sulaukus pensijos nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Dabar Agentūra nustatys asmeniui ne 50 proc.
Pvz., asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 10 proc. darbingumo lygis, o sulaukus pensijos nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Dabar Agentūra nustatys asmeniui ne 15 proc.
Esant poreikiui, kad darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis būtų paversti į dalyvumo lygį, reikia Agentūrai pateikti prašymą.
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo neturėjo nustatytos negalios. Atlikusi įvertinimą Agentūra nustato / nenustato negalią (dalyvumo lygį ir (ar) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį). Būtinas gydytojo siuntimas.
Kreipimosi žingsniai tokie patys, kaip pirmą kartą kreipiantis į Agentūrą, pildomas PRAŠYMAS NUSTATYTI NEGALIĄ SULAUKUSIEMS SENATVĖS PENSIJOS.
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekant prilyginimą - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus ir/arba nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kreipiantis į Agentūrą pildomas PRAŠYMAS PRILYGINTI NEGALIĄ. Tuomet Agentūra atlieka prilyginimą dalyvumo lygiui ir nustato išmokų atžvilgiu asmeniui palankesnį dalyvumo lygį. Gydytojo siuntimas nereikalingas.
Kam gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai?
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio. 2023 m. šis bazinis dydis buvo 147 eurai.
Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m.
Kas yra laikino atokvėpio paslauga? Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys. Asmenys, prižiūrintys artimuosius su negalia, už laikino atokvėpio paslaugą mokės iki 40 procentų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ar iki 60 proc. Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Pagalbos koordinavimas
Pagalbos koordinavimas - kas gali kreiptis ir kokia jo nauda? Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Noriu, kad man būtų sudarytas pagalbos planas. Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
Nežinau, ar pagalba man būtų reikalinga. Nesu vienišas, jei reikės, padės artimieji. Dažnas žmogus nežino, kokia pagalba yra teikiama jo gyvenamojoje vietoje ir kada jos gali prireikti. Artimųjų galimybės apsilankyti, padėti, galiausiai jų pačių amžius, sveikata negarantuoja, kad jie visada bus šalia.
Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis. Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose.