Pastaruoju metu Lietuvoje, deja, padažnėjo pranešimų apie smurto protrūkius mokyklose. Socialiniuose tinkluose pamačius, kaip paaugliai mokykloje tyčiojasi vieni iš kitų, sunku nesistebėti jų žiaurumu. Kai kuriems patyčių neužtenka, tad imasi kumščiais talžyti silpnesnius, kol kiti filmuoja ar tiesiogiai transliuoja internetu.
"Penktadienio uoga": Psichologinio smurto spąstuose
Šiame straipsnyje aptarsime smurto atvejus Vilties mokykloje, analizuojant priežastis, pasekmes ir galimas prevencines priemones. Panevėžio policija aiškinasi incidento Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje, per kurį nukentėjo nepilnametis, aplinkybes. Įvykis užfiksuotas antradienio popietę, Panevėžio progimnazijoje.
Policijos duomenimis, antradienio popietę Panevėžio „Vilties“ progimnazijoje per technologijų pamoką mokytojas smurtavo prieš mažametį. Galimai nukentėjusio vaiko tėvai kreipėsi į policiją. Dėl smurto protrūkio Panevėžio mokykloje visuomenė prapliupo kategoriškais komentarais. Esą įstatymas vaikus gina tik nuo tėvų smurto, o tokiais atvejais kaip šis vaikai lieka neapsaugoti.
Incidento aplinkybės
Tačiau mokyklos direktorė Danutė Valiukienė įsitikinusi, kad mokytojas nesmurtavo. Pasak D. Valiukienės, incidentas įvyko per technologijų pamoką. Joje vaikai dirbo grupelėmis po du. Direktorei pateiktame paaiškinime mokytojas nurodo, kad du berniukai dirbti nenorėjo, triukšmavo, trukdė kitiems vaikams mokytis, į jiems duodamas pastabas nereagavo. Ir staiga vienas iš berniukų savo draugui, pripuolęs iš už nugaros, prie pat akies prikišo pieštuką.
„Mokytojas, bijodamas, kad kitas vaikas nebūtų sužalotas, sugriebė neva nukentėjusiam berniukui už rankos, kurioje laikė pieštuką, o kita ranka sučiupęs už peties sušuko: ką tu darai? Moksleivis išsigandęs šoktelėjo. Jeigu mokytojas nebūtų adekvačiai įvertinęs situacijos, šiandien tikriausiai užduotumėte kitą klausimą - kodėl pedagogas nesiėmė priemonių ir per pamoką vaikui buvo sužalota akis“, - kalbėjo D. Valiukienės teigimu, pasitaiko situacijų, kai reaguoti reikia nedelsiant.
Taip pat skaitykite: Išsami analizė: Utenos vaikų globos namai
„Šiuo atveju mokytojui padėkojau, kad taip išvengėme didesnės nelaimės. Jeigu kitas vaikas būtų nors šiek tiek pasukęs galvą, jis galėjo nebeturėti akies. Mokytojas sureagavo žaibiškai: čiupo už rankos ir peties. Nežinau, ar atsidūrusi tokioje situacijoje pati sugebėčiau įvertinti savo judesių stiprumą. Galbūt paspaudė vyriška ranka kiek stipriau ir atsirado mėlynė“, - svarsto D. Progimnazijos direktorės teigimu, jeigu vaikas netinkamai elgiasi, ji niekuomet to neslepia. Lygiai tokie patys kriterijai taikomi ir mokytojams. Jeigu mokytojas kaltas, niekada jo nedangsto, tačiau šiuo atveju pedagogo klaidų įstaigos vadovė neįžvelgia ir palaiko būtent jo pusę.
Pedagogo žodžius patvirtino ir tuo metu klasėje buvusios mergaitės. Pasak direktorės, jos pasakojo, jog darbų mokytojas sugriebė pieštuku į draugą nusitaikiusiam berniukui už rankos, subarė ir paklausė, ar supranta, kad toks jo elgesys pavojingas.
Iš karto po incidento pas darbų mokytoją atskubėjo ir galimai nukentėjusio berniuko mama, mat tuo metu ji savo sūnaus laukė prie mokyklos - abu turėjo vykti pas stomatologą. Mama sūnų nuvežė į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių - berniukas skundėsi dešiniojo peties skausmu. Po medikų apžiūros mama paskambino ir progimnazijos direktorei.
„Tikiu, kad mėlynė galėjo atsirasti, nes moksleivis labai smulkutis, gal užteko tos vyriškos rankos prisilietimo. Dar pajuokavau, kad vyrai be mėlynių neužauga. Aš ir mamai sakiau, kad vaikas tikriausiai išsigandęs, nes jaučiasi kaltas. Tiesa, direktorę kiek nustebino mamos požiūris į situaciją. Mamai jos atžalos elgesys per pamoką neatrodė pavojingas.
Pasak direktorės, galimu smurtu kaltinamas mokytojas progimnazijoje dirba ne pirmus metus ir nė karto nesulaukta pastabų, skundų dėl jo nederamo elgesio ar pasirinktų auklėjimo būdų. Mokytojas universitetą baigė tik pačiais geriausiais įvertinimais, yra labai išradingas, darbštus, kūrybiškas, mokiniai jį aplipę, o mokytojo vedamas technologijų būrelis toks populiarus, kad negali priimti visų norinčiųjų.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas: ką jis daro?
„Mokytojas būtų kaltas tokiu atveju, jeigu nebūtų laiku sudrausminęs. Jeigu pradėsime traiškyti ir niekinti tokius mokytojus, tuoj nebeturėsime, kas mokys mūsų vaikus“, - sakė D. „Pirminis pranešimas apie galimai mokykloje nukentėjusį vaiką gautas iš Panevėžio ligoninės, o vėliau pareiškimą parašė ir vaiko mama. Kol kas aiškinamasi incidento aplinkybes ir bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų“, - teigė T. Apie galimą smurto atvejį prieš mokinį informuotas ir Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius.
„Kai gausime visą informaciją raštu, spręsime, ką daryti. Turėsime įvertinti visas aplinkybes ir atitinkamai reaguoti“, - teigė E.
Vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys teigė, kad komentuoti situaciją, nežinant visų aplinkybių, būtų sunku. Tačiau, anot jo, tenka pripažinti, kad Lietuvos mokyklose vis dar mažuma pedagogų, kurie vaikams yra autoritetas, ir vis dar nemažai tokių, kurie su klase tvarkosi kietais auklėjimo principais.
„Vaikai tam tikro elgesio išmoksta iš suaugusiųjų, tad autoriteto nejaučia galbūt tėvai, jie žiūri į mokytojus skeptiškai, neigiamai. Kitas dalykas - ką galima laikyti smurtu prieš mokinį ir kur baigiasi riba tarp smurto ir drausminimo. Jeigu mokytojas vaiką paėmė už peties ar rankos, L. Slušnio nuomone, neturėtų būti laikoma smurtu.
„Žinoma, priklauso, kokio lygio tas paėmimas - jeigu liko mėlynės, turbūt jau ne šiaip paėmimas už peties. Mokytojas iš anksto turėjo numatyti ir šiai situacijai užbėgti už akių. Kraštutiniu atveju - kviestis pagalbą, tam mokyklose ir yra socialiniai pedagogai, kiti specialistai. Nelabai suprantu, kas turėtų atsitikti klasėje ar auditorijoje, kad turėčiau problemų su vaikais. Jų yra visokių, bet kartais ir patiems suaugusiesiems trūksta empatiškumo“, - mano L.
Taip pat skaitykite: Mokyklos vaidmuo prevencijoje
Nors smurto mastai Lietuvos mokyklose vis dar dideli, tendencijos rodo, kad situacija visgi gerėja. Anot psichologo, tinkamo bendravimo ir konfliktų sprendimo būdų turi mokytis ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai. Pastarieji gal net labiau.
„Šiuo metu pedagogams reikia mokytis labiau. Jie turi mokėti tvarkytis susidarius tam tikroms situacijoms, o ne vaikai. Vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų, bet tėvai nebūtinai yra protingieji kurmiai, teisingai auklėjantys atžalas. Jie nėra pedagogai, tad mokytojai turi būti aukštesnės kultūros, jiems turi būti keliami kitokie reikalavimai. Elegantiški, kultūringi pedagogai, turintys aukštesnius gebėjimus, gerokai mažiau patiria tokių dalykų kaip smurtas. Sutarimas, pagarba vienas kitam, mokėjimas suvaldyti krizinę situaciją, kantrybė yra raktiniai dalykai, kuriuos turi turėti šiuolaikinis pedagogas“, - pabrėžė L.
Remiantis statistika, per praėjusius metus mažiau nepilnamečių patyrė įvairių formų smurtą nei 2019 m. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2476 vaikai (2019 m. - 3411). Iki šių metų lapkričio 15 d. 2222 vaikai patyrė smurtą. Net 45 proc. visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės - tėvai.
„Mes, suaugusieji, turime mokytis kalbėti su vaiku, jį išklausyti, suprasti, kartu ieškoti sprendimų. Nei vienas vaikas neturi patirti smurto, tad kviečiame žmones susitelkti ir įvertinti savo veiksmus, pergalvoti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienam besiformuojančiam vaikui. Rūpinkimės vaikų gerove, o pastebėjus smurtą - nelikime abejingi“, - sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Daugiau nei pusė iš visų smurto atvejų nustatyta fizinio smurto - 52 proc., nepriežiūros - 35 proc.
Nors smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau duomenys rodo, kad daugiausia smurtą kenčia vaikai nuo 10 metų. Pastebėta, kad dažniau smurtaujama prieš berniukus. Remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, vidutiniškai per metus apie 67 proc. smurto atvejų fiksuojama miestuose.
„Nors statistika rodo mažėjimo tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas gali būti daug didesnis. Tikėtina, kad pernai ir dalinai šiemet, dėl karantino situacijos mažėjant gaunamų panešimų skaičiui iš ugdymo ar gydymo įstaigų, dienos centrų, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Kaip rodo patirtis, neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto“, - teigia I.
Smurto priežastys ir pasekmės
Psichologė R.Bruzgienė atkreipė dėmesį, kad smurtinėje aplinkoje augantys vaikai išsiskiria dirglumu, taip pat jautriau, netgi fiziškai reaguoja į įvairias grėsmes bei nesėkmes. Jiems sunku užmegzti ir išlaikyti santykius, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, tad neretai mokykloje ar darželyje tokie vaikai sunkiai prisitaiko. Ieškant būdo, kaip nuraminti fizines reakcijas į nuolatinį nesaugumo jausmą, dažnai išsivysto priklausomybės.
„Vaikai auga nesuprasdami savo emocijų, o besikaupiančios nuoskaudos ir beviltiškumo jausmas gali prasiveržti gyvenimo norma tapusia agresija, nukreipta tiek į aplinkinius, tiek ir į save“, - paaiškino ji. Mažiausiuosius smurto liudininkus patiriama įtampa gali itin prislėgti ar net susargdinti, mat ankstyvoje vaikystėje dar neišugdytos gynybinės jėgos jai atremti. „Atsparumas stresui, kaip ir organizmo imunitetas, ankstyvoje vaikystėje nėra „ištreniruotas“, todėl reakcija į stresą gali prasiveržti brendimo sutrikimais, negebėjimu išaugti vaikiškus elgesio būdus, ar net somatinių simptomų atsiradimu“, - paaiškino ji.
Vieni vaikai pasineria į sporto ar meno kolektyvų gyvenimą, kitus - augina gatvė. Kaip paaiškino psichologė, reakcija gali būti įvairi. Vieni vaikai pasineria į sporto ar meno kolektyvų gyvenimą, kitus - augina gatvė.
Pagalba ir prevencija
15min kalbinta įstaigos projektų vadovė R.Muščinskė pastebi, kad policijoje registruotų tokių smurto atvejų, nors ir nežymiai, tačiau mažėja. „Padidėjus gaunamų iš policijos pranešimų skaičiui galima ir pasidžiaugti, kad žmonės nebebijo kreiptis, pranešti. Tai stipriai pasijuto 2017 metais, - kalbėjo ji ir pridūrė: yra nemažai atvejų, kai smurtas namuose vyksta ne vieną dešimtmetį, o nukentėję tik dabar ryžtasi ieškoti pagalbos, nes atsirado daugiau informacijos, socialinių reklamų, tai pat žinomų žmonių pavyzdžių.
15min pašnekovė džiaugėsi, kai artimieji, mokytojai ar kaimynai nelieka abejingi smurtui, tačiau pabrėžė, kad vis dar stipriai veikia stereotipai, dėl kurių atsakomybė perkeliama ant nukentėjusiojo pečių raginant „nenešti šiukšlių iš namų“, gąsdinant „ką žmonės pasakys“ ar „nesodink vaikų tėvo“.
„Dažnai, - pridūrė ji, - net patys artimiausi žmonės pasiūlo kentėti, nes „ir aš taip gyvenau, ir kitos moterys, bet vaikus šeimoje be skandalų užauginome.“ Taip pat ir pedagogams trūksta gebėjimo atpažinti smurtą, o kartais jie paprasčiausiai nenori įvelti mokyklos, nepatiki vaiko pasakojimu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja patarėja D.Urbonaitiene teigia, kad naujajame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme paaiškinta, kad reikšminga žala - tai ne vien fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta ar nepriežiūra, bet ir gyvenimas aplinkoje, kurioje tenka stebėti smurtą.
„Trauminio išgyvenimo pasekmės pasireiškia vaiko fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymu. Tokiais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai ieško geriausio būdo padėti, vertina ne tik silpnąsias, bet stipriąsias šeimos puses. Dažniausiai informaciją apie smurtą pirmieji gauna policijos pareigūnai, kurie nustatę, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų, visada praneša VVTAĮT. Atvykę specialistai atlieka situacijos vertinimą, nustato, ar yra pažeidimų ir kokios pagalbos reikia šeimai“, - paaiškino ji.
Pašnekovė atsakė teigiamai ir paaiškino, kad prabilti kartais padeda anonimiškumas, todėl itin pasiteisino „Pagalbos vaikams linijos“ idėja. Be to, anot jos, su vaiku specialistai gali susitikti neformalioje aplinkoje, o pranešėjo vardas tėvams ar globėjams neatskleidžiamas.
Statistika
Apibendrinant, galima pateikti tokią statistiką:
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. | Iki 2021 m. lapkričio 15 d. |
|---|---|---|---|
| Nukentėję vaikai | 3411 | 2476 | 2222 |
| Smurto atvejai artimoje aplinkoje | 45% visų atvejų | ||
| Fizinis smurtas | 52% visų atvejų | ||
| Nepriežiūra | 35% visų atvejų | ||
| Smurto atvejai miestuose | 67% visų atvejų | ||