Šiame straipsnyje aptarsime, kaip neįgalūs asmenys gali reikalauti savo teisių, įskaitant dalyvumo lygio nustatymą, individualios pagalbos poreikių vertinimą ir neturtinės žalos kompensavimą.
Dalyvumo lygio nustatymas ir individualios pagalbos poreikiai
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja dalyvumo lygio nustatymo tvarka.
Dalyvumo lygiai:
- 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
- 30 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.
- 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Daugiau informacijos apie senatvės pensiją asmeniui su negalia rasite čia.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Kur kreiptis?
- 1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų.
- 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija.
- 3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną (paspaudus nuorodą galite susipažinti su individualios pagalbos poreikio klausimynu) ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku).
Svarbu: Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Pagalbos koordinavimas
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji. Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
Svarbu: Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas.
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą
Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT, Teismas) administracinėje byloje Nr. eA-2796-492/2021 sprendė ginčą dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, kurią patyrė negalėdamas su neįgaliojo vežimėliu patekti į Studijų kokybės vertinimo centro (Centras) patalpas dėl nepritaikytos infrastruktūros, apie 2 val.
LVAT pažymėjo, kad Lietuvos Respublika Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencija) dalyvė yra nuo 2010 m. įsipareigojusi imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą. Todėl Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo galimybės patekti į viešosios paskirties pastatus dėl turimos judėjimo negalios nebus apribotos.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka Lietuvoje
LVAT atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl diskriminacijos fakto buvimo ar nebuvimo, reikšmingomis aplinkybėmis ginče yra faktinės viešosios paslaugos suteikimo sąlygos (t. y. jos prieinamumas) judėjimo negalią turinčiam asmeniui. Dėl neturtinės žalos priteisimo, LVAT nurodė, kad pati faktinė situacija nulėmė pareiškėjo negatyvius išgyvenimus, susijusius su jo diskriminavimu dėl negalios, siekiant gauti viešąją paslaugą.
Neturtinės žalos priteisimo aspektu LVAT pabrėžė ir tai, kad galimybė gauti paslaugą kitais konkrečiais būdais vertintina kaip ribojanti pareiškėjo viešosios paslaugos gavimo galimybes (prieinamumą) ir nepaneigia fakto, kad jam nebuvo sudaryta galimybė (institucija jos neužtikrino) gauti viešąsias paslaugas tokiais pačiais būdais kaip ir visiems kitiems asmenims.
Duomenų apsauga
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2108-822/2021 sprendė ginčą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimo, kada Druskininkų savivaldybės administracija (Administracija) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (Inspekcija) vertinimu netinkamai įgyvendino BDAR 12 str. reikalavimus, atsakydama į pareiškėjų prašymą ir nepateikdama informacijos dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo / neįgyvendinimo (t. y.
LVAT nurodė, kad, pirma, Administracija nepagrįstai suabsoliutino prašymo formą ir turinį. Teismo vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. Teismo vertinimu tai, kad prašymas nebuvo tinkamai suformuluotas dokumento formos prasme, negali būti kliūtis tokio prašymo nenagrinėti.
tags: #neigalus #asmuo #moka #reikalauti