Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją.
Lietuvoje ši problema taip pat aktuali. Lietuvos policijos departamento duomenimis, 2024 m. smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančios moterys sudarė apie 78,5 proc., vyrai - apie 21,5 proc. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia nuo 30 iki 59 metų moterys.
Šiame straipsnyje aptarsime smurto artimoje aplinkoje statistiką Lietuvoje, jo priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Smurto apibrėžimas ir formos
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Atlikta nemažai tyrimų, atskleidžiančių, kad smurtas prieš moteris ir smurtas prieš vaikus dažniausiai vyksta šeimoje ir paveikia abi šias grupes.
Taip pat skaitykite: Resocializacijos galimybės moterims
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Fizinis smurtas: mušimas, spardymas, stumdymas, žalojimas.
- Psichologinis smurtas: įžeidinėjimai, grasinimai, nuolatinė kritika, kontrolė.
- Seksualinis smurtas: prievarta lytiniams santykiams, priekabiavimas.
- Ekonominis smurtas: kontrolė dėl finansų, draudimas dirbti.
Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Tai - depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai.
Smurto priežastys
Kol kas Lietuvoje nepavyko susidoroti su stereotipinėmis nuostatomis, dėl ko smurtas artimoje aplinkoje vyksta. "Dalis visuomenės dar nesupranta, kas yra smurtas lyties pagrindu. Analizuojant smurto artimoje aplinkoje statistiką, mes matome, kad ji tobulai atitinka smurto lyties pagrindu apibrėžimą - didžioji dalis nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų yra moterys. O vyrai, nukenčiantys nuo smurto artimoje aplinkoje, taip pat dažniausiai nukenčia nuo kitų vyrų. Tokia statistika yra fiksuojama metai iš metų. Tad dar yra kur tobulėti", - kalbėjo lyčių lygybės ekspertė.
Nepripažįstant, kad smurto artimoje aplinkoje viena iš pagrindinių priežasčių yra lyčių stereotipai, jo nepavyksta sumažinti, jis tarsi sukasi ratu.
Lyčių stereotipai
Iki šiol galima išgirsti nuomonių, kad, jeigu mergaitei berniukai kelia sijoną ar tampo už kasų, tai nieko blogo - taip jie rodo dėmesį. Toks požiūris normalizuoja smurtą ir moko, kad moterys yra silpnesnės ir jas galima skriausti.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Prievartos kultūra
Kalbant apie seksualinį smurtą, pašnekovė atkreipė dėmesį į Lietuvoje vis dar ypatingai gają prievartos kultūrą, kuri labai stipriai veikia nuostatų apie šią smurto rūšį keitimąsi. Tai atsispindi ir žiniasklaidoje. "Po kiekvienu straipsniu apie seksualinį smurtą (ypač - kai kalbama apie suaugusius, bet neretai ir apie nepilnamečius - nuo 14-15 m.) pilna komentarų, kaltinančių auką: „Ji subrendusi ne pagal savo amžių, pati kalta!“, - sakė pašnekovė ir pateikė dar keletą pavyzdžių: prievartavimo narkotikai ir seksualinis smurtas - tai tema, su kuria mes irgi dabar daug dirbame. Nuolat girdisi panašūs komentarai: „Kodėl tu eini į klubus?“ Labai daug nukentėjusių žmonių kaltinimo."
Kitos priežastys
Agresyvumą gali nulemti įvairios traumuojančios patirtys (pavyzdžiui, patirtas smurtas), psichikos ligos, priklausomybės, taip pat ir psichologiniai bei asmenybės ypatumai, negebėjimas toleruoti kito žmogaus ir jo poreikių, impulsų kontrolės stoka. Dažnas smurtaujančio ypatumas - empatijos nebuvimas, egocentrizmas, jautimasis „pasaulio bamba“, kai kitas ar kiti turi paklusti bei vykdyti visokius norus, tenkinti įvairius egoistinius reikalavimus.
Smurto pasekmės
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Tad smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius.
Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų - jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje stiprės ir didelė tikimybė, kad baigsis tragiškai.
Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių. Sunku suvokti, kad moterys, patiriančios artimųjų smurtą, galvoja, jog tai yra normalu.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra.
FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. - psichologinį smurtą. Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą.
Statistika
Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje statistika yra tokia:
- 2024 m. smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančios moterys sudarė apie 78,5 proc., vyrai - apie 21,5 proc.
- Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia nuo 30 iki 59 metų moterys.
- 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė.
- 90 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys.
Atliktos apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 105 smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys su negalia paaiškėjo, kad 93 proc. moterų nurodė bent kartą per gyvenimą patyrusios psichologinį smurtą, 84 proc. - fizinį. 26 proc. moterų nurodė fizinį smurtą patiriančios kartą per savaitę / mėnesį, o tokio intensyvumo seksualinį smurtą nurodė patiriančios 24 proc. respondenčių.
Smurto artimoje aplinkoje statistika 2024 m.
| Auka | Procentas |
|---|---|
| Moterys | 78,5% |
| Vyrai | 21,5% |
Pagalba aukoms
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje mažinimui skiriama vis daugiau dėmesio tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų pusės. Per pastaruosius metus įvykdyta nemažai projektų ir priemonių, siekiant mažinti smurtą šeimoje ir padėti nukentėjusiems. Mūsų šalyje šiuo metu veikia 19 specializuotų kompleksinės pagalbos centrų, kurie teikia paslaugas smurto artimoje aplinkoje aukoms. Juos dirbantys specialistai ir savanoriai teikia nemokamą teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Esant poreikiui, nukentėję asmenys ir jų šeimos nariai gali gauti laikinas apgyvendinimo paslaugas.
Didelių pokyčių įnešė ir 2024 m. liepą pradėjęs veikti apsaugos nuo smurto orderis: statistika rodo, kad vos per kelis mėnesius (t.y. iki 2024 m. rudens) policijoje registruota beveik 68 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau kaip 26 tūkst. orderių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės finansavimą gavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir juose dirbantys specialistai pernai liepą-rugsėjį pagalbą suteikė daugiau nei 33 tūkst. į juos besikreipusių žmonių.
Kur kreiptis pagalbos?
- Specializuotos pagalbos centras: 070055516 (I-V 8.00-18.00) arba www.specializuotospagalboscentras.lt
- Pagalbos moterims linija: 080066366 arba www.pagalbosmoterimslinija.lt
- Jaunimo linija: 080028888 arba www.jaunimolinija.lt
- Vaikų linija: 116111 arba www.vaikulinija.lt
- Skubiosios pagalbos numeris: 112
Svarbu prisiminti, kad pagalbos kreiptis yra drąsus žingsnis, kuris gali pakeisti gyvenimą. Netylėkite ir ieškokite paramos!
Socialinė pagalba emocinį smurtą patiriantiems vyrams: kreiptis pagalbos gali kiekvienas
Prevencija
Smurto artimoje aplinkoje ekspertė įsitikinusi, jog Lietuva yra teisingame kelyje. O tai, kam dabar reikėtų skirti maksimalias pastangas yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir prevencija. "Prevencija yra esmė, jeigu mes norime užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Tačiau ties tuo dar turime labai stipriai padirbėti tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ir valstybės lygmeniu", - pažymėjo pašnekovė.
Prevencija yra esmė, jeigu mes norime užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Tačiau ties tuo dar turime labai stipriai padirbėti tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ir valstybės lygmeniu.
Siekiant veiksmingai kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, būtina formuoti ne agresijos valdymo įgūdžius, o suvokimą, kad smurtas - smurtautojo pasirinkimas, pagrįstas vyro galia ir privilegijomis, kurias suteikia lyčių nelygybe grindžiama visuomenės struktūra.
tags: #moterys #patiriancios #smurta