Moterys, Patiriančios Smurtą: Teisės ir Pagalba

Smurtas prieš moteris šeimoje yra plačiai paplitęs reiškinys, pasireiškiantis kiekvienoje kultūroje ir socialinėje grupėje, nepriklausomai nuo aukos ir smurtautojo išsilavinimo, socio-ekonominės padėties, amžiaus ar etniškumo. Tai labiausiai paplitusi ir mažiausiai pripažinta žmogaus teisių pažeidimo forma, kelianti grėsmę moterų gyvybei, fizinei gerovei, psichologiniam integralumui bei laisvei.

Šiame straipsnyje aptariama smurto šeimoje dinamika, jam būdingi bruožai bei patiriamo smurto pasekmės asmens bio-psicho-socialinei sveikatai, giliau koncentruojantis ties mušamos moters sindromu.

Smurto Formos ir Apibrėžimai

Svarbu žinoti ir atpažinti smurto formas. Smurtas prieš moteris šeimoje pasireiškia prievartiniu elgesiu, kuriuo bandoma kontroliuoti moters mintis, įsitikinimus ir elgesį arba bausti moterį už bandymą pasipriešinti, atsispirti kontrolei. Kontroliavimas pasiekiamas per įbauginimą. Nesąžiningais būdais ar asmens piktnaudžiavimu jėga, kontrole bei autoritetu yra siekiama užtikrinti galią.

• Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą.
• Psichologinis smurtas (emocinis ir verbalinis) - tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.
• Seksualinis smurtas - yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai.

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Vis dažniau galima išgirsti apie psichologinį smurtą, nors neretai kas tai yra ar kaip pasireiškia įvardinti yra sunku, jei trūksta specialiųjų žinių. Mažiausiai atpažįstamos smurto formos yra ekonominis ir seksualinis smurtas, ypač seksualinis smurtas santuokoje. Taip yra visų pirma dėl to, kad visuomenei trūksta aiškaus šios žmogaus teisių pažeidimo suvokimo bei pasirengimo pripažinti, jo paplitimo mastą bei formų įvairovę.

Mušamos Moters Sindromas (MMS)

Terminas mušamos moters sindromas (MMS) (angl. Battered Woman Syndrome) pirmą kartą buvo panaudotas L. Walker 1977 metais. Šio sindromo konstruktas apima ženklų ir simptomų visumą, tam tikrą elgesio modelį, kuris būdingas moterims, patyrusioms fizinį, seksualinį ir ar psichologinį savo sutuoktinio ar partnerio smurtą. Mušamos moters sindromas yra kvalifikuojamas kaip potrauminio streso sindromo (PTSS) subkategorija.

Taip pat skaitykite: Resocializacijos galimybės moterims

Sąvokos išmoktas bejėgiškumas bei smurto ratas yra MMS konstruoto dalys, paaiškinančios smurtą ir prievartą patiriančioms moterims būdingus elgesio ir reagavimo ypatumus. Norint suprasti sindromo išsivystymo priežastis, dinamiką bei pasekmes, neužtenka paprastųjų, kasdieninės psichologijos žinių. Svarbu pradėti kalbėti apie MMS, siekiant nutraukti tylą gaubiančią smurtą prieš moteris šeimoje, šią plačiai paplitusių reiškinių sritį, taip pat ir mūsų šalyje sukurti kalbą, įgalinant smurtą ir prievartą patiriančias moteris artikuliuoti problemą, papasakoti apie tai, kas iš tiesų vyksta jų gyvenamose.

Ypatingai svarbus teisingas problemos suvokimas bei formulavimas organizacijoms ir institucijoms, teikiančioms pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims.

Smurto ratas

Leonore Walker atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį. Smurto ratas susidedantis iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio fazių.

Ratui sukantis ilgainiui moteris išmoksta atpažinti gresiantį smurtą ir prie to prisitaikyti. Dažnai ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir baiminasi, kad jie gali būti iš jos atimti. Pagal L.Walter moteris bent du kartus išgyvenusi visas tris smurto rato fazes, turi būti laikoma smurtą ir prievartą patiriančia moterimi, tai yra kenčiančia nuo mušamos moters sindromo (angl.

Smurto ratas prasideda po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu smurtautojas labai domisi moters gyvenimu ir demonstruoja mylintį elgesį. Po kurio laiko mylintį elgesį keičia sekimas ir kontrolė, tačiau dažniausiai tuo metu moteris jau būna įsipareigojusi šiam vyrui ir nebeturi energijos, o dažnai ir ryžto ką nors keisti. Pastebima, jog dauguma moterų, patekusių į tokią situaciją, linkusios tikėti, jog vos tik jos ištekėsiančios, vyras pasijusiąs saugesnis ir toks elgesys liausis. Deja, šie lūkesčiai retai išsipildo.

Taip pat skaitykite: Kova su smurtu prieš moteris Lietuvoje

• Įtampos augimo fazei būdinga tai, kad smurtautojas tampa vis labiau agresyvus, jo elgesys su moterimi grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja moterį, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Moteris stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Moteris stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet moters pastangos laukiamų rezultatų neatneša, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
• Smurto proveržio trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį moterį pamokyti“. Smurtas šeimoje vyksta dažniausiai be liudininkų. Vyras pradžioje po smurto proveržio bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Moteris netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką. Smurtą patyrusi moteris vengia kreiptis pagalbos, nes baiminasi, kad pagalba nebus efektyvi, jos saugumas nebus užtikrintas ir bandymas pasipriešinti dar pablogins esamą situaciją.
• „Medaus mėnesio“ fazė prasideda iš karto po antrosios. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu ji „gerai elgsis“ ir „jo neprovokuos”. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs moters, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti. Jis mėgina įtikinti visus, kad taip ir bus, ir pasižada, kad mes gėręs, įsidarbins ir pan.

Išmoktas bejėgiškumas

Išmoktas bejėgiškumas yra vienas iš Mušamos moters sindromui būdingų bruožų. Išmokto bejėgiškumo nereiktų painioti su tiesiog buvimu bejėgiu. Kaip pastebi L. Walker, išmokto bejėgiškumo sąvoka labiau atspindi praradimą gebėjimo numatyti ryšį tarp veiksmo, atsako ir galimų pasekmių.

M. Seligman pasiūlyta išmokto bejėgiškumo teorija nagrinėja tam tikrą depresiškumo[3] tipą, kuriam būdingi negatyvūs pesimistiniai įsitikinimai, jog asmens veiksmai negalės būti rezultatyvūs ir nebus pastiprinti ar apdovanoti ateityje. Šeimoje patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, jog kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Dėl to yra tiesiog nustojama stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, greičiau yra bandoma prisitaikyti gyventi grėsmę keliančioje situacijoje su besikartojančio smurto galimybe.

Išmokto bejėgiškumo būsena formuojasi dėl nepavykusių bandymų stabdyti smurtą bei yra tampriai susijusi su tinkamos pagalbos stoka, neefektyviu institucijų darbu, visuomenės ar šeimos narių abejingumu, jos aplinkai būdingu smurto normalizavimu. Ši būsena dar labiau sustiprinama smurtautojo grasinimais susidoroti ar nužudyti ją, vaikus, jos šeimos narius, naminius gyvūnėlius, jei ji bandys priešintis smurtui ar kreipsis pagalbos.

Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų - jei niekas neįsikiš smurtas šeimoje stiprės ir gali baigtis tragiškai.

Moteriai patikėjus, kad ji negali kontroliuoti to, kas vyksta jos gyvenime, yra sunku tikėtis, kad kada nors vėliau ši kontrolė bus paprastai atgauta. Išmokto bejėgiškumo konstruktas padeda suprasti kodėl smurtą ir prievartą patiriančios moterys nebando išsilaisvinti iš smurtinių santykių. Jos tampa pasyvios, susitaikančios ir paklūstančios. Ilgainiui net prarandamas suvokimas, jog nebūti išnaudojama, gyventi be smurto yra tiesiog jos prigimtinė teisė. Neretai moteris ima tikėti, kad viskas, kas iki šiol vyko jos gyvenime taip ir vyks toliau, nes bet koks ankstesnis bandymas ištrūkti iš smurto rato, nutraukti smurtinius santykius neatnešė norimų rezultatų ir netgi atvirkščiai, dar pablogindavo jos situaciją. Kraštutiniu atveju, moterys net ima manyti, kad smurtautojas greičiausiai teisus ir „visa tai“ yra jos kaltė.

Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?

Mušamos moters sindromas kaip potrauminio streso sindromo (PTSS) rūšis

Mokslinėje literatūroje mušamos moters sindromas (MMS) yra suprantamas kaip potrauminio streso sindromo (PTSS) rūšis. Asmenys išgyvenantys pakartotinius traumuojančius įvykius, pvz.: karo veteranai, savo artimųjų fiziškai ir/ar seksualiai išnaudojami vaikai bei smurtą ir prievartą patiriančios moterys, patiria daugybinę traumą.

Tačiau yra pastebėta, jog karo patirties ir smurto šeimoje psichologinis poveikis skiriasi, nes kare susiduriama su aiškiai įvardintu priešu, o asmuo smurtaujantis šeimoje karts nuo karto yra taip pat ir „mylintis gynėjas“, nors mylintys asmenys neturėtų naudoti smurto ir prievartos prieš tuos, kuriuos jie myli. Šie skirtumai lemia ir skirtingus įveikos mechanizmus.

Smurto epizodams vykstant ir kartojantis moteris išmoksta atpažinti augantį vyro pyktį. Suvokdama didėjančią grėsmę moteris išgyvena augančią baimę, o tai savo ruožtu iššaukia aukštos parengties autonominės nervų sistemos, kuri atsakinga už organizmo pasirengimą gintis arba bėgti, būklę. Baimės metu streso hormono išsiskyrimas sukelia padažnėjusį širdies plakimą, oro trūkumą ir/ar sustingimą.

Tačiau dėl pačios smurto šeimoje situacijos ypatybių moteris negali rinktis nei vienos iš šių alternatyvų, t.y. nei pabėgti nuo streso sukėlėjo nei efektyviai jam pasipriešinti. Negalėdama pasirinkti įprastinių būdų - gynybos ir/pabėgimo, moteris renkasi daugybę netikrų pabėgimo būdų, tokių, kaip: problemos sumenkinimas, pavojaus, kylančio iš konkretaus įvykio, neigimas, depresija, disociacija (buvimo šalia savęs jausmas, kai atrodo, kad save gali stebėti iš viršaus ir nejausti to, ką jaučia stebimas asmuo), slopinimas ar netgi užmiršimas, įvykio išstūmimas iš sąmonės į pasąmonę. Toks vengimo atsakas į traumą išsivysto dėl įsitikinimo, kad niekas moteriai negali padėti ištrūkti iš grėsmę keliančios situacijos.

MMS būdinga tai, kad aukštas streso lygmuo išlieka net tada kai reali grėsmė jau praėjusi. Kūnas reaguoja taip, tarsi pavojus vis dar tęstųsi. Net nedideli ir nepavojingi stimulai, tokie, kaip triukšmas, ryški šviesa, kvapai, kt., gali iššaukti staigų didžiulį susijaudinimą ir parengties būklę. Pastovus buvimas aukštos parengties būsenoje ilgainiui nualina autonominę nervų sistemą, o tai gali nulemti neramumą ar nemigą, padidėjusį dirglumą, tam tikrų organų ar jų sistemų disfunkciją.

Pagalba Smurtą Patiriančioms Moterims

Jei Jūs ar Jūsų pažįstama patiria smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia specializuotos organizacijos ir centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.

Kur kreiptis pagalbos?

• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): Teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje.
• Paramos šeimai ir vaikams centrai: Teikia kompleksinę pagalbą moterims, patiriančioms smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje, išnaudojimą prekybai žmonėmis.
• "Prabilk" - pirmasis specializuotas nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (prabilk.lt), teikiantis nemokamą konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.
• Policija: Kreipkitės telefonu 112 arba praneškite portale epolicija.lt.

Kokią pagalbą galima gauti?

• Emocinė pagalba: Išklausymas, supratimas ir palaikymas.
• Informacija: Diskusijos apie galimus sprendimus, veiksmų planai, supažindinimas su teisiniais procesais ir valstybės garantuojama pagalba.
• Tarpininkavimas: Pristatymas organizacijoms ir institucijoms, kurios sprendžia socialinius, finansinius, teisinius klausimus.
• Teisinė pagalba: Konsultacijos vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje ir kitais klausimais bei pagalba rengiant teisinius dokumentus.
• Psichologinė pagalba: Pagalba pamatyti situaciją, priimti sprendimus ir keisti situaciją.
• Socialinio darbuotojo pagalba: Informavimas, konsultavimas dėl pagalbos priemonių ir paslaugų smurto atvejais, tarpininkavimas, palydėjimas į įstaigas, transporto organizavimas.
• Laikinas apgyvendinimas: Moterys, patiriančios smurtą, gali kreiptis dėl laikino apgyvendinimo paslaugų krizių centre.

2011 metais gruodžio 15 dieną Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, smurtas artimoje aplinkoje reglamentuojamas kaip nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, tai yra, visuomenės, o ne privataus asmens reikalas. Priėmus įstatymą ši problema Lietuvoje susilaukė didesnio dėmesio, apie tai imta klabėti garsiau. Per tris pirmuosius įstatymo galiojimo mėnesius buvo užregistruoti daugiau kaip septyni tūkstančiai kreipimųsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos departamento duomenimis 96% nuketėjusiųjų yra moterys.

Žengdami pirmuosius žingsnius link efektyvios smurto aukų apsaugos ir moterų žmogaus teisių įtvirtinimo, susiduriame su stereotipiniu mąstymu ir vyraujančiais mitais, trukdančiais įveikti smurtą prieš moteris šeimoje.

Svarbu suprasti, kad smurtas niekada nėra aukos kaltė. Seksualinis smurtas visada yra sąmoningas smurtavusio asmens pasirinkimas ir čia niekada nėra nukentėjusio asmens kaltės. „Dažnai girdime kvietimus aktyviai saugotis seksualinio smurto, pavyzdžiui, nevilkėti provokuojančių drabužių, nebėgioti vėlai vakare, nesilinksminti klubuose iki ryto, vis dėlto tai neprisideda prie smurto prevencijos. Iš tiesų visa atsakomybė už seksualinį smurtą tenka smurtautojams, tad geriausias būdas išvengti seksualinio smurto yra nepriekabiauti ir neprievartauti“.

Jei įtariate, kad jūsų draugė patiria smurtą, neignoruokite to. Būkite dėmesingos, neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio. Būkite kantrios ir atviros. Išklausymas gali pažadinti, padrąsinti žmogų, kuris patiria smurtą. Leiskite draugei priimti savo sprendimus.

Atminkite, kad pagalba yra prieinama ir Jūs nesate viena. Prabilti ir kreiptis pagalbos - pirmas žingsnis link saugesnio ir laimingesnio gyvenimo.

tags: #moterys #patyrusios #smurta #prievarta #teises