Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema Lietuvoje, paliečianti įvairius visuomenės sluoksnius. Siekiant užtikrinti veiksmingą smurto prevenciją ir pagalbą aukoms, svarbu suvienyti įvairių institucijų ir visuomenės pastangas. Šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka šalies prezidentui, kuris gali inicijuoti ir palaikyti svarbias iniciatyvas, atkreipti dėmesį į problemą ir skatinti bendradarbiavimą.
Teisinė bazė ir darbdavių įsipareigojimai
2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka arba (ir) atsirado / gali atsirasti fizinė, turtinė ir (arba) neturtinė žala.
Darbdaviai privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir suteikti aktyvių veiksmų pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą. Pareiga organizuoti mokymus smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje reiškia darbdavio pareigą savo jėgomis ar lėšomis mokyti darbuotojus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Taip pat skaitykite: Šildymo kainos
Prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlis
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kovai su smurtu skirto projekto „Įkvėpk“ baigiamajame renginyje. Pasak Prezidentės, labai svarbu būti neabejingiems ir pamatyti žmogų, kuriam reikia pagalbos. Lietuviškas darbštumas ir užsispyrimas, šalies vadovės teigimu, gali suteikti neįtikėtinų pokyčių.
Teigiamų rezultatų kovojant su smurtu duoda visuose šalies regionuose ėmę veikti specializuotos pagalbos centrai, dirbantys su smurto aukomis. Tačiau svarbiausia, anot šalies vadovės, yra suvokti, kad smurtas šeimoje - tai ne vienos šeimos, o visos bendruomenės problema. Prezidentės teigimu, vis augantis gerųjų iniciatyvų skaičius - geriausias įrodymas, kad Lietuva ima busti iš abejingumo.
„Įkvėpk“ organizatoriai - Vilniaus miesto krizių centras, Verslo moterų tinklas bei Lietuvos radijas ir televizija per vasarą aplankė 10 šalies regionų. Susitikimuose su atokių šalies miestelių gyventojais dalyvavo ir žinomi šalies žmonės: laidų vedėjai Zita Kelmickaitė, Arnas Mazėtis, Eglė Daugėlaitė, Bernadeta Lukošiūtė, Edvardas Kubilius, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Edita Mildažytė ir Algirdas Kaušpėdas.
Dalia Grybauskaitė projekte „Įkvėpk“
Taip pat skaitykite: Ateities vizija vaikų globos
Stambulo konvencija ir jos ratifikavimo svarba
Lietuvos Respublika Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinama Stambulo konvencija (toliau - Konvencija), pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo. Jis neslėpė pasipiktinimo, kad „penkerius metus stumdomasi dėl konvencijos sąvokų“. L. Linkevičiaus įsitikinimu, konvencijos ratifikavimas prisidėtų siekiant pažaboti smurtą prieš moteris.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir teikianti pagalbą visoje Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis iš esmės pritaria 2022 m. kovo mėn.
2026-01-21 Vyriausybės spaudos konferencija
Lyčių lygybė ir moterų atstovavimas politikoje
Taip pat skaitykite: Socialinių įmonių įstatymas
Moterys politikoje - po bendra vėliava. Nesubalansuotas atstovavimas politikoje, kur priimami svarbiausi sprendimai, stabdo visuomenės bei demokratijos vystymąsi. Šia iniciatyva buvo įkurti neformalūs politikių klubai.
Moterų ir vyrų atstovavimas Europje Tik 26% parlamentų atstovių moterys, valdžioje jų dar mažiau tik 23%. Lyčių lygybė reiškia vienodą moterų ir vyrų matomumą, pareigas ir dalyvavimą visose viešo ir privataus gyvenimo srityse.
Moterys politikoje
Statistika ir visuomenės nuomonė
Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dar labai gajus ir tai nėra tik socialinėje rizikoje esančių šeimų reikalas - ši problema paliečia visą šalį. 2019 -2022 m. buvo įgyvendinamas projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“.
Svarbiausi aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisinė bazė | LR Darbo kodekso 30 str. pakeitimai, Stambulo konvencija |
| Darbdavių įsipareigojimai | Smurto prevencija, mokymai darbuotojams |
| Prezidento vaidmuo | Iniciatyvų palaikymas, visuomenės informavimas |
| NVO indėlis | Pagalbos centrų veikla, parama aukoms |
| Lyčių lygybė | Moterų atstovavimas politikoje |
tags: #prezidente #pasirase #del #smurto #prevencijo