Socialinio Pobūdžio Įvykiai: Apžvalga ir Tendencijos

Socialinio pobūdžio įvykiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, turinti didelį poveikį visuomenei ir jos raidai. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius socialinio pobūdžio įvykius, jų priežastis ir pasekmes, remiantis skirtingais šaltiniais ir tyrimais.

Nusikalstamumas Lotynų Amerikoje

Lotynų Amerika yra vienas labiausiai nuo smurto kenčiančių regionų pasaulyje. Iš 50 pačių pavojingiausių pasaulio miestų 42 yra Lotynų Amerikoje. Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis 17 iš 20 valstybių, kuriose yra įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių 100 000 gyventojų, yra Lotynų Amerikos regione. Panaši situacija yra ir su pagrobimais. Vieni didžiausių pagrobimų mastų pasaulyje yra Meksikoje, Venesueloje, Kolumbijoje ir Haityje.

Žemėlapis, rodantis žmogžudysčių skaičių 100 000 gyventojų (Šaltinis: Vikipedija)

Pagrindiniais taikiniais tampa turtingi žmonės, tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis dažniau nusitaikoma į vidurinio ar net pačio žemiausio socialinio sluoksnio atstovus. Paprastai pagrobimas užtrunka nuo keleto valandų iki poros dienų, kol yra išmokama išpirka. Taip pat populiarėja „ekspress“ pagrobimai, kai žmonės prievarta nuvežami prie bankomatų ir reikalaujama nuimti visus turimus pinigus.

Lotynų Amerikoje nusikalstamumą pirmiausia skatina ekonominės ir socialinės problemos. Pavyzdžiui, Venesueloje skaičiuojama, kad 2016 m. infliacija viršys 700%, apie 70% žmonių gyvena skurde, trūksta esminių produktų, vaistų, nedarbas siekia 8%. Ypač didelis nedarbas vyrauja tarp jaunimo iki 25 metų amžiaus. Kita valstybė, kurioje klesti nusikalstamumas, yra Haitis. Tai - viena neturtingiausių pasaulio valstybių, kurioje Pasaulio banko duomenimis daugiau nei 60% žmonių gyvena skurde. Taip pat tai viena netolygiausių pagal pajamas valstybių.

Taip pat skaitykite: JAV nedarbo tendencijos

Kolumbija, Bolivija ir Peru yra pagrindinės kokos, iš kurios išgaunamas kokainas, gamintojos. Konkurencija tarp narkotikų kartelių, policijos taikomos priemonės prieš juos, skatina didelius smurto proveržius regione. Ypač tai sustiprėjo, kai buvo suskaldyti didieji karteliai ir suimti pagrindiniai lyderiai.

Kai kuriomis gaujomis Lotynų Amerikoje gyventojai pasitiki labiau nei formalia valdžia, ir šios gaujos perima valstybės funkcijas, sako Floridos universiteto Lotynų Amerikos studijų dėstytoja, antropologijos daktarė Ieva Jusionytė. Saugumo funkcija perimama, nes valdžia nebesugeba apsaugoti gyventojų, yra labai didelis nusikalstamumas. Gaujos įvairiuose rajonuose ir organizuoto nusikalstamumo grupės, įsivėlusios į narkotikų prekybą, gyventojams suteikia daugiau saugumo negu valstybės pajėgos: labai korumpuota policija, kariuomenė ir teismų sistema, kuria gyventojai visiškai nebepasitiki.

Brazilijoje, Rio de Žaneire ar San Paule yra vadinamosios favelos. Kiekviena jų turi savo vietinę gaują. Kai kurios jų yra stipresnės, turi daugiau ryšių, kitos - mažiau. Lygiai taip pat Centrinėje Amerikoje gaujos reguliuoja atskirus regionus ar miesto kvartalus.

JAV Socialinės Programos ir Skepticizmas

Jungtinės Valstijos susiduria su precedento neturinčiu visuomenės skepticizmu dėl pagrindinių socialinių programų tvarumo. Beveik 40 % JAV suaugusiųjų abejoja šalies gebėjimu išlaikyti socialinio draudimo išmokas per ateinantį dešimtmetį. Be to, tarp jaunesnių nei 50 metų respondentų daugiau nei pusė mano, kad labai mažai tikėtina, jog bus išlaikytas dabartinis socialinių išmokų lygis. Visuomenės susirūpinimą patvirtina oficialūs skaičiavimai. Remiantis naujausia fondo patikėtinių ataskaita, sistemos apsauginis tinklas sparčiai senka. Prognozuojama, kad pensijų draudimo fondas galės mokėti visas išmokas tik iki 2033 m., o po to jas reikės sumažinti iki 77 % dabartinio lygio.

Social Security and Medicare charts (Šaltinis: www.pgpf.org)

Taip pat skaitykite: Pacientų atsiliepimai apie Baltijos Amerikos Kliniką

Kultūriniai Reiškiniai JAV

Pastaraisiais metais JAV įvyko keletas ryškių kultūrinių reiškinių, kurie atspindi visuomenės pokyčius ir tendencijas:

• Šaligatvių paspirtukai: Elektriniai paspirtukai užtvindė gatves, rodydami, kad amerikiečių populiacijai vis labiau telkiantis didmiesčiuose, žmonės ieško naujų, nebrangių ir efektyvių būdų nusigauti iš vieno taško į kitą.
• Suaugusiųjų bendrabučiai: Dėl nuomos infliacijos didmiesčiuose suaugusieji pradėjo kraustytis į kvazi-bendrabučius ir įvairius kitokius bendrus būstus.
• Insta-pirkimas: Instagramas tapo ta vieta, kurioje galima rasti ar netgi įsigyti bet ką. Praėjusiais metais dažniausiai guglintas mados prekės ženklas buvo „Fashion Nova“, socialinėje žiniasklaidoje išgarsėjusi žemų kainų drabužių parduotuvė, kuri orientuojasi į patį margiausią klientų ratą.
• Sportbačių burbulas: Stilingiems kedams, išleidžiamiems mažomis partijomis, pirkėjai švaisto bauginančias sumas - o vėliau sėkmingai perparduoda už dar brangiau.
• Kriptovaliutos prieš valiutas: Skaitmeninė valiuta pakilo iki stulbinamų aukštumų, o tada drėbėsi nosimi į žemę. Nepaisant šių linksmųjų kalnelių, kriptovaliutos kelia esminį klausimą centriniams bankams: ar tai ir yra pinigų ateitis?
• Sultys ir kristalai: Vartotojai daugiausia pinigų kišo į pirkinius ir paslaugas, telpančius po „rūpinimosi savimi“ skėčiu - nuo vitaminų iki nefritinių veido masažuoklių, nuo augalinių dietų iki patogių drabužių ir jaukių apklotų.

Socialinis Darbas Lietuvoje

Lietuvoje profesionalus socialinis darbas ėmė formuotis 1990 atkūrus nepriklausomybę. Socialinio darbo vėlyvą raidą labiausiai lėmė 19-20 a. politiniai pokyčiai, t. p. kultūriniai veiksniai - maža demokratijos patirtis, pilietinės visuomenės nebuvimas, silpna ekonomika. Profesionalaus socialinio darbo pradžia dažniausiai tapatinama su pirmųjų socialinio darbo mokyklų atsiradimu (1898 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1899 Nyderlanduose, 1908 Vokietijoje).

Socialinis darbas reiškia visuomeninę veiklą, kurios tikslas - dėl ekonominių, sveikatos, asmeninių ir kitų priežasčių socialinėje atskirtyje atsidūrusiems asmenims padėti savarankiškai ir visavertiškai gyventi visuomenėje. Profesionalus socialinis darbas yra šiuolaikiškų Vakarų visuomenių pagalbos būdas, ėmęs formuotis 19 a.

Social work practice domains and key competencies (Šaltinis: www.researchgate.net)

Bihevioristinė Socialinio Darbo Teorija

Bihevioristinė teorija, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje, iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus elgesį ir jo korekciją. Ši teorija, atsiradusi kaip atsakas į psichoanalizę, pabrėžia aplinkos veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Bihevioristai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo objektą, sutelkdami dėmesį į stebimą elgesį.

Taip pat skaitykite: Visuomenės senėjimas: AACN perspektyva

Svarbiausias biheviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Socialiniai darbuotojai, vadovaujantis šia teorija, turi išsiaiškinti ir išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Profesionalą domina ne kliento elgesio priežastys, bet pasekmės.

Pagrindiniai biheviorizmo atstovai ir jų indėlis:

• Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorija.
• Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo teorija.
• Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus.
• Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai matyti ir išmatuoti.
• Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorija.

Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą, naudojant įvairias technikas ir metodus, pagrįstus mokymosi principais. Šis modelis apima kelis svarbius žingsnius: kliento įvertinimas, tikslų nustatymas, plano sudarymas, sutarties sudarymas, vertinimas ir analizė, rezultatų įtvirtinimas.

JAV Vyriausybės Veiksmai: Alkoholio ir Marihuanos Nuodijimas

JAV 1920 m. įvedus prohibicijos įstatymą, šalyje suklestėjo kontrabanda, nelegali alkoholio gamyba ir jo platinimas, slapta ėmė veikti ir daugybė uždarų klubų ir barų. Valdžia suprato, kad norint visiškai pakeisti žmonių elgesį nepakanka ką nors įteisinti įstatymu, todėl JAV vyriausybė sugalvojo drastišką sudėtingos situacijos sprendimo būdą: užnuodyti nelegalų alkoholį. Į alkoholį buvo dedamos nuodingos medžiagos, tokios kaip benzenas ir gyvsidabris. Tačiau pats mirtiniausias buvo metanolis, paprastai randamas pramoniniuose produktuose, pavyzdžiui, degaluose ir formaldehide. Apskaičiuota, kad iš viso dėl vyriausybės sprendimo mirė apie 10 000 žmonių, tačiau šis skaičius gali būti žymiai didesnis.

JAV bandė apnuodyti ir Meksikoje auginamą marijuaną. 1970-ųjų pabaigoje Meksika kelerius metus bandė nutraukti nelegalų marihuanos auginimą purkšdama laukus mirtinu herbicidu parakvatu. Parakvato pavojus žmogui JAV Valstybės departamentui nebuvo paslaptis. Vos kiek prarijus, parakvatas patenka į plaučius, kur sukelia tokią didžiulę žalą, kad mirtis beveik visada ištinka per dvi savaites.

tags: #amerikos #socialinio #pobudzio #ivykiai