Laikinasis pensijų mažinimo įstatymas Lietuvoje buvo priimtas dėl ekonominių sunkumų, siekiant sumažinti „Sodros“ biudžeto deficitą. Šis įstatymas turėjo įtakos daugelio pensininkų finansinei padėčiai, o jo taikymas sukėlė daug klausimų ir nepasitenkinimo.
Nuo 2010 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, visų pensininkų valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta. Dirbantiems pensininkams pensija buvo sumažinta du kartus - pagal atskirus Laikinojo įstatymo straipsnius.
Prieštaravo Konstitucijai. Dirbantiems pensininkams neproporcingai sumažinta pensijos dalis praėjusių metų Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinta prieštaraujančia aukščiausiam Lietuvos įstatymui.
„Visiems pensininkams pensijos buvo sumažintos pagal jos dydį, tačiau dirbantiems pensininkams buvo sumažinta daug labiau. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad negalima taip grubiai mažinti, kad tai turi vykti proporcingai, nesvarbu, tu dirbi ar ne, nustatyta, jog buvo pažeistas proporcingumo principas. Šiuo atveju teismai negali taikyti tokių nuostatų, įstatymas yra antikonstitucinis“, - aiškino Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo padėjėja Rūta Norkienė.
Įstatymo Priežastys ir Tikslai
Finansinėje duobėje atsidūrusiai "Sodrai" Vyriausybė pernai gruodį suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, kad fondas galėtų mokėti išmokas pirmą šių metų pusmetį. Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų "Sodrai" per visus 2009 m. skyrė 2,92 mlrd.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie laikinąjį socialinį mokestį
"Sodra" planuoja, kad jos išlaidos 2010-ųjų sausio-birželio mėnesiais bus didesnės nei pajamos ir būsimą deficitą fondas planuoja finansuoti skolintomis lėšomis. 2010 m. "Sodros" deficitas bus apie 2,347 mlrd.
Siekiant sumažinti „Sodros“ biudžeto deficitą, nuo 2010 metų sausio pirmos dienos perskaičiuojamos (mažinamos) valstybinio socialinio draudimo pensijos. Šių pensijų mažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Įstatymo nuostatos galiojo dvejus metus.
Nuo 2010-01-01 perskaičiuojamos visų rūšių valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus netekto darbingumo pensijas, paskirtas asmenims, netekusiems 75-100 proc. darbingumo (I grupės invalidumo pensijas).
Perskaičiuojamos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos:
- senatvės pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t. y. 650 Lt;
- išankstinės senatvės pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
- netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo (II grupės invalidumo pensijos), kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
- netekto darbingumo pensijos, paskirtos asmenims, netekusiems 45-55 proc. darbingumo (III grupės invalidumo pensijos), kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio- 325 Lt;
- ištarnauto laiko pensijos, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį- 650 Lt;
- našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos, kurių dydis vienam našlaičiui viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio- 325 Lt;
- našlių pensijos, nepriklausomai nuo jų dydžio.
Nuo 2010-01-01 perskaičiuojant pensijas taikomi šie dydžiai:
Taip pat skaitykite: Globėjo pareigos
- valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija- 360 Lt;
- laikinojo įstatymo taikymui naudojamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1170 Lt ;
- maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydis - 782 Lt;
- ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis- 650 Lt.
Pensijų gavėjų, kurių pensijos nesiekia 650 Lt - nemažinamos. Jei pensija iki šio perskaičiavimo buvo daugiau kaip 650 Lt, bet perskaičiavus ji tapo mažesnė nei 650 Lt, toliau mokama 650 Lt.
Nedirbančių pensijų gavėjų pensijų mažėjimas. Senatvės pensija, netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), ištarnauto laiko pensija, maitintojo netekimo pensijos perskaičiuojamos taip: pagrindinė pensijos dalis padidinama nuo 110 iki 120 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, jei asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai stažą (jei asmuo neturi būtinojo stažo atitinkamos rūšies pensijai, pagrindinė pensijos dalis perskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 120 proc. bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo); papildoma pensijos dalis perskaičiuojama taikant Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį - 1170 Lt.
Pensijų mažėjimas yra individualus.
Pensijų mažėjimas turint draudžiamųjų pajamų ar dirbant savarankiškai. Nuo 2010-01-01 draudžiamųjų pajamų (uždarbio) turėjimas ir darbas savarankiškai turi įtakos mokant perskaičiuotas pagal Laikinąjį įstatymą šių rūšių valstybines socialinio draudimo pensijas:
- senatvės pensijas;
- ištarnauto laiko pensijas.
Nurodytų pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, bus mokama perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į asmens praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Mokėtina pensijos dalis nustatoma taikant koeficientą.
Taip pat skaitykite: Istorija apie socialinių išmokų įstatymą
Nauja pensijų sistemos kryptis: ką rodo praėjusių metų rezultatai ir ko tikėtis šiemet?
Pensijų Atstatymas
Nuo šių metų visiškai yra atstatomos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. atstatomos į 2009 m.
Didesnės pensijos bus pradėtos mokėti ir tiems gavėjams, kuriems pensijos buvo paskirtos 2010-2011 metais ir joms buvo pritaikytas mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas.
Prognozuojama, kad dėl to vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, Lietuvoje padidės 8,9 proc. arba 68 litais ir sieks 836 litus. Pensijos bus visiškai atkurtos tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems senatvės pensininkams.
„Sodra“ skaičiuoja, jog pensijų atkūrimas į ikikrizinį lygį palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst.
Šių metų „Sodros“ biudžete nepriemokoms už 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams neišmokėtas pensijas skirta 263 mln.
Teisminiai Ginčai ir Konstitucinio Teismo Sprendimai
KT 2002 metais jau yra pripažinęs, kad 2000 metais priimtas įstatymas, įtvirtinęs nuostatą, jog dirbantiems pensininkams mokama tik dalis jiems priskaičiuotos senatvės pensijos, prieštarauja Konstitucijai. Gyventojai, kurie 1995-2002 metais dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne visą senatvės ar invalidumo pensiją.
Dirbusiems pensininkams valstybė liko skolinga 269 mln. Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 metų sausio Seimas buvo sumažinęs senatvės pensijas.
Trejus metus - tiek truko dirbančio pensininko kova su įstatymų nepaisiusia valdžia. Daugiau nei 10 tūkstančių litų neišmokėtos pensijos susigrąžinęs vilnietis šiandien groja pergalės maršą, tačiau kartu ir liūdi, jog Lietuvoje nėra įstatymo, kuris įpareigotų atsakyti ir pačius aukščiausiuosius.
Įrodė tiesą. 2010-ųjų vasarį 66-erių dirbantis pensininkas Aleksandras M. pirmą kartą gavęs sumažintą pensiją nepagailėjo savo laiko mindant Lietuvos teismų slenksčius ir po trejų metų bylinėjimosi jam buvo grąžinta daugiau nei 10 tūkst. neišmokėtos pensijos dalies.
Po kelių posėdžių Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog 8.1 Laikinojo įstatymo punktas galimai prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo aiškinimas buvo perduotas Konstituciniam Teismui. Po metų 2012-ųjų vasario 6-ąją teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog minėtas punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Ir tik šių metų sausio mėnesį buvo priimtas nuosprendis Aleksandrui išmokėti neišmokėtos pensijos dalį. Tą patį mėnesį su teismo sprendimu pensininkui buvo išmokėta per 10 tūkst. litų.
Pasipylė bylos. „Vakaro žinios“ jau rašė (2013 04 18), jog neišmokėtą pensijos dalį - 5800 litų taip pat pavyko prisiteisti pensininkui iš Kauno. Teisme įrodytas pensininko A.G. prašymo pagrįstumas, lėmęs vyriškiui palankų konstitucinę teisę užtikrinantį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, paskelbė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo A.G. skundą, ir priteisė jam neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus. Jam valstybė privalės išmokėti 5800 litų.
Pensijų Mokėjimo Tvarka
Pensininkams dėl pensijų perskaičiavimo į pensijų skyrius kreiptis nereikia.
Nedirbantiems pensininkams, kuriems pensijos paskirtos iki 2009 -12-31, jei jos buvo pristatomos pagal gavėjo gyvenamąją vietą, pensijos ir šiais metais pristatomos pagal gavėjo gyvenamąją vietą kiekvieną mėnesį nuo 10 iki 26 mėnesio dienos.
Jei pensijos paskirtos iki 2009 -12-31 buvo pervedamos į gavėjo sąskaitą bankuose, bus pervedamos į bankus kiekvieno mėnesio 10-12 dienomis.
Nuo 2010 metų sausio 1 dienos ar vėlesnės datos paskirtos pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas pervedamos tik į gavėjų sąskaitas bankuose.
Visiems dirbantiems pensijų (išmokų), kurių dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų ar darbo savarankiško laikotarpio (laikotarpiais), gavėjams senatvės ir ištarnauto laiko pensijos bus pervedamos į gavėjo pasirinkto banko sąskaitą kiekvieno mėnesio 28 dieną.
Laikinojo įstatymo pasekmės
Šiomis dienomis nepatenkinti pensininkai užplūdo "Sodros" poskyrius siekdami išsiaiškinti, kodėl jų pensija sumažėjo daugiau, nei jie tikėjosi. Anksčiau valstybinių institucijų pateikti skaičiavimai, kiek nuo 2010 m. mažės pensijos, nebuvo tikslūs, nes kiekviena išmokama pensija apskaičiuojama individualiai.
"Jau pradėtos mokėti pirmos perskaičiuotos pensijos, žmonės mato kitokias sumas, negu jie tikėjosi. Tie, kurių sumos yra šiek tiek didesnės, negu buvo skelbta, vargu ar klausia. Labiausiai žmonės nusimena, jeigu ta suma yra šiek tiek mažesnė, negu jie tikėjosi. Kaltų ieškoti dėl to esą nereikėtų, nes būtent taip veikia Laikinasis pensijų ir socialinių išmokų mažinimo įstatymas. Be to, ministerijos atstovė pabrėžė, kad sumažintos pensijos bus mokamos laikinai - dvejus metus. Vėliau pensijų mažinimą Vyriausybė ketina kompensuoti.
Nuo šių metų pradžios senatvės pensijos sumažintos 2,7-12,4 proc. Tiesa, jos sumažintos nevienodai. Norint tiksliai apskaičiuoti, kiek turėjo sumažėti pensija, reikia žinoti individualius rodiklius - stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą. Anot jos, iš prieš Naujuosius metus gautos pensijos dydžio reikia atimti 396 litus (pagrindinę pensijos dalį), atimti priedą už stažą (už kiekvienus papildomai po 30 darbo metų išdirbtus metus mokamas 3 proc. dydžio bazinės pensijos priedas), taip galima sužinoti savo papildomos pensijos dalies dydį. Prie jo pridėjus pagrindinės pensijos dalį, kuri nuo šių metų padidinta iki 432 litų, ir priedą už stažą, galima sužinoti, kokia turėtų būti naujoji pensija.
Pagrindinė pensijos dalis padidinta siekiant, kad nebūtų apkarpytos pačios mažiausios pensijos. Nemažai klausimų po sausio 1-osios iškilo ir dirbantiems ar neseniai iš darbo išėjusiems pensininkams. Kaip aiškino laikinai "Sodros" direktoriaus pareigas einanti Česlava Zabulėnienė, taip nutiko dėl to, kad apskaičiuojant sausio pensijas buvo vertinamos žmogaus ankstesnio mėnesio pajamos. Tų žmonių, kurie nusprendė dirbti toliau, pensijos mažės nuo kelių iki 70 proc. Kiek tiksliai mažės pensija, tai pat bus vertinama individualiai, pagal kiekvieno žmogaus gaunamas pajamas. Uždirbantiems iki 200 litų pensijos mažės 2,5 proc., 600-800 litų -10-15 proc., 2100 litų - 50 proc., 4200 litų ir daugiau - 70 proc.
Lentelė: Pensijų mažinimas priklausomai nuo uždarbio
| Uždarbis (litais) | Pensijos mažinimas (%) |
|---|---|
| Iki 200 | 2,5 |
| 600-800 | 10-15 |
| 2100 | 50 |
| 4200 ir daugiau | 70 |
tags: #laikinasis #pensiju #mazinimo #istatymas