Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti senatvės pensijų mokėjimą ateityje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keičiasi pensijos medikams, kokie veiksniai lemia jų dydį ir kokios naujovės numatomos artimiausiu metu.
Pensinio Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas
Pensinis amžius Lietuvoje kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2026 m. Tad kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Kaip Didinamas Pensinis Amžius ir Stažas
Nuo 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2026 m. Taigi nuo kitų metų vyrų ir moterų pensinis amžius bus 65 metai.
Į pensiją galės išeiti moterys ir vyrai, gimę 1961 m. kovo 1 d. ar anksčiau. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo.
Kaip Ilginamas Būtinasis Stažas
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2026 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34,5 metai. O galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Kaip psichinė sveikata veikia valstybės tarnautojų pensijas?
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Būtinasis Stažas ir Pensijos Dydis
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 298,45 euro, kitąmet - 327,91 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus sukaupia bent minimalų stažą ar ne daugiau, nei būtinąjį, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34,5 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 327,91 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34,5/34,5). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 380,18 euro (40/34,5x327,91 euro).
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką.
Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 327,91 euro.
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius policijoje
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Pensijų Indeksavimas ir Perskaičiavimas
Nuo kitų metų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas. Kaip pranešama, - tiek mln. eurų kitų metų „Sodros“ biudžete numatyta pensijoms indeksuoti, o perskaičiuotoms pensijoms - dar 59 mln.
„Tai apgalvota pensijų reforma, kuri, tikiu, padės mažinti senjorų socialinę atskirtį. Jų pensijos nuo šiol didės ne pagal politinę valią - pensijų pokyčius lems ekonominiai rodikliai. Dar viena svarbi žinia didelei daliai senjorų - kad pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos. Kitaip tariant, bus nustatyta esamos pensijos vertė apskaitos vienetais (taškais).
Taip pat skaitykite: Ankstyvas grįžimas po nedarbingumo
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Patys taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis.
Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus.
Kas Lemia Pensijos Dydį?
Yra keletas pagrindinių faktorių, kurie lemia pensijos dydį Lietuvoje:
- Stažas: Kuo ilgesnis darbo stažas, tuo didesnė pensijos bendroji dalis.
- Įmokos: Kuo didesnės sumokėtos socialinio draudimo įmokos, tuo didesnė pensijos individualioji dalis.
- Pensinis amžius: Išėjus į pensiją vėliau, galima gauti didesnę pensiją dėl sukauptų papildomų įmokų ir didesnio taškų skaičiaus.
Medikų Pensijų Ypatumai
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, medikų pensijos neišsiskiria. „Kai kurios profesinės grupės gauna papildomai iš valstybės biudžeto per „Sodrą“ - tai prokurorai, teisėjai, kariškiai... O medikai nėra išskirti ir pensijas gauna kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo algos dydžio ir nuo darbo stažo. Tarkime, kai slaugytojų atlyginimai maži, atitinkamai ir jų pensijos mažos. Tokia pati bėda ir su gydytojais.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos nario Vaidoto Grigo, „Medikų darbas ne tik sunkus, bet ir rizikingas sveikatai. Gydytojas kai prisiima atsakomybę už kito žmogaus sveikatą, o kartais ir gyvybę, rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Visa tai yra neįvertinta nei atlyginimo prasme, nei galų gale viską suindeksavus ir perindeksavus pensijose“.
„Slaugytojų pensijos itin menkos - nuo dviejų su puse iki trijų šimtų eurų. Aš pati gaunu tris šimtus trisdešimt eurų, nors mano darbas stažas - jau keturiasdešimt dveji metai. Visą laiką dirbau daugiau nei vienu etatu ir nepasakyčiau, kad užsidirbau pensiją, iš kurios galėčiau pragyventi. Kai kalbu su buvusiomis kolegėmis, šios džiaugiasi, jei pensijos gauna apie tris šimtus. Žinoma, gerai, kai didina, bet dvidešimt eurų nepasijaus.“
Specialistų trūkumą gydymo įstaigose gelbsti dirbantys pensininkai. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje infektologe Violeta Dambrauskienė dirba nuo 1974-ųjų. Moteris sako planavusi dirbti iki septyniasdešimtmečio, tačiau sulaukusi jubiliejaus, nutarė pasilikti. Juolab, kad ją turėjusi pakeisti jauna gydytoja išėjo vaiko priežiūros atostogų. „Jauni žmonės jau dabar turi ateiti, ateina kitas amžius, ateina kitos idėjos.
Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje dirbantis endokrinologas Arvydas Baublys šioje įstaigoje yra vienintelis šios srities specialistas. Pasak Alytaus ligoninės laikinojo vadovo, įstaigoje dirba 160 specialistų, iš jų 20 - pensinio amžiaus. Dar apie 70 procentų darbuotojų, kurie per artimiausius penkerius metus sulauks užtarnauto poilsio. „Tai yra didelė pagalba ligoninei užtikrinti paslaugas. Jeigu jie išeitų, mes susidurtume su dideliu trūkumu. Naujų, jaunų specialistų stygius yra, jų ateina labai mažai“.
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė sako, kad pensinio amžiaus dirbančių medikų daugėja ir ateity dar daugės. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Dianos Smaliukaitės, skatinamosios priemonės jauniems specialistams pritraukti regionuose užtikrintų stabilesnę situaciją, jei staiga iš darbo išeitų dirbantys pensinio amžiaus medikai.
„Labai svarbu yra atsižvelgti į psichosocialinę aplinką: kaip patys procesai vyksta įstaigoje, koks bendravimas, kokia atmosfera. Tai tokie aspektai, kurie pinigais nėra pamatuojami, bet yra labai svarbūs, nes mes galime prisitraukti specialistus, bet juos labai svarbu ir išlaikyti“, - pažymi D. Smaliukaitė.
40K Prenumeratorių Proga Klausimai & Atsakymai Tiesiogiai
Valstybinės Pensijos GMP Medikams
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl valstybinių pensijų skyrimo greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikams. Pataisos numato, kad GMP brigadų personalo valstybinės pensijos būtų skiriamos medikams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Tokia pensija siektų maždaug 300 eurų - 40 proc.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS sako pritariantis, kad GMP brigadų darbuotojai gautų valstybines pensijas: „Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais".
Konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad tokioms pensijoms gali prireikti daugiau negu 10 mln. eurų.
„GMP darbuotojų struktūra pagal amžių yra labai nepalanki. Yra daug vyresnio amžiaus darbuotojų ir, matyt, jie pageidautų tokios išankstinės pensijos“, - BNS teigė J. Sejonienė.
„Paprastai į valstybinių pensijų sistemą įtraukiami asmenys, kurių veikloje galioja nemažai suvaržymų ir ribojimų.
„Valstybinės pensijos ir šiaip yra į visas puses išplėsta priemonė, kuri tapo kaip papildoma socialinė garantija ir man neramu, kad sykiais ji bando pakeisti atlyginimą, kai nekeliami atlyginimai, o tikimasi, kad bus tos valstybinės pensijos kaip kompensacijos“, - BNS sakė M. Majauskas.
Pensijos Dirbusiems Lietuvoje ir Užsienyje
Vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Kiekviena valstybė, kurioje žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, skirs pensiją tik už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas jos teritorijoje.
Lietuva mokės pensiją už metus, praleistus dirbant Lietuvoje, Vokietija - už metus, dirbtus Vokietijoje, o Ispanija - už stažą, sukauptą Ispanijoje. Tačiau svarbu tai, kad sprendžiant, ar žmogus iš viso turi teisę į pensiją, visų šalių stažas yra susumuojamas. Jei vienoje šalyje sukauptas stažas per trumpas, bendras stažas vis tiek gali atverti kelią pensijai.
Kai žmogus dirbo daugiau nei vienoje Europos valstybėje, pensija apskaičiuojama dviem skirtingais būdais. Pirmasis - pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus, kai skaičiuojamas tik toje šalyje įgytas stažas. Antrasis būdas - taikant Europos Sąjungos reglamentus. Šiuo atveju iš pradžių apskaičiuojamas vadinamasis teorinis pensijos dydis: įsivaizduojama, kad žmogus visą savo stažą sukaupė vienoje šalyje, ir paskaičiuojama, kokio dydžio pensija jam priklausytų pagal tos šalies teisę.
Jeigu žmogus 15 metų dirbo Lietuvoje, o dar 15 metų - Vokietijoje, ir Lietuvoje sukaupė 20 pensijų apskaitos taškų, o Vokietijoje - 15, tai reiškia, kad bendrai jis turi 30 metų stažo ir 35 taškus. Lietuva gali skaičiuoti pensiją dviem būdais. Pagal nacionalinius teisės aktus (nes žmogus sukaupė reikiamą 15 metų stažą Lietuvoje) jam būtų skirta 298,45 euro bazinė pensija ir 143,20 euro individualioji dalis (20 taškų × 7,16 €), iš viso - 441,65 euro. Tuo tarpu pagal ES reglamentus teorinis pensijos dydis būtų apskaičiuotas už visą 30 metų stažą (35 taškai), kas sudarytų 549,05 euro, bet Lietuvai priklausytų tik 50 proc. - tai yra 274,53 euro. Kadangi visada skiriama didesnė pensija, šiuo atveju žmogui bus mokama nacionaliniu būdu apskaičiuota 441,65 euro pensija.
Kita situacija - žmogus turi tik 10 metų stažo Lietuvoje ir 10 metų Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje pensija nacionaliniu būdu tokiu atveju nebūtų skiriama, nes reikalingas mažiausiai 15 metų stažas. Tačiau taikant ES reglamentus, bendras stažas (20 metų) leidžia paskaičiuoti dalinę pensiją Lietuvoje. Tokiu atveju žmogui priklauso pusė bazinės pensijos - 149,23 euro - ir pusė individualios dalies, kuri būtų 89,50 euro. Iš viso Lietuva paskirtų 238,73 euro dydžio pensiją.
Kaip Kreiptis Dėl Pensijos?
Jeigu šiuo metu gyvenate Lietuvoje ir esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turėtumėte pateikti prašymą teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba prisijungę prie savo paskyros portale www.sodra.lt/gyventojui. Tai galima padaryti ir likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus.
Gavusi prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius, naudodamasis Europos socialinės apsaugos informacine sistema (EESSI), perduos informaciją į tas šalis, kuriose buvo dirbta. Jeigu Lietuvoje žmogus turi bent 15 metų stažo, nelaukiant atsakymo iš kitų šalių jam bus pradėta mokėti laikinoji išmoka, apskaičiuota pagal nacionalinius teisės aktus. Kai tik bus gauti dokumentai iš užsienio apie ten įgytą stažą, bus apskaičiuota pensija ir pagal ES reglamentus, o žmogui paskiriama didesnioji iš dviejų galimų sumų.
Jei Lietuvoje žmogus neturi pakankamo stažo, pensija iš Lietuvos nebus paskirta tol, kol nebus gautas patvirtinimas apie stažą užsienyje. Jei gyvenate kitoje Europos valstybėje, prašymą turėtumėte pateikti tos šalies kompetentingai institucijai. Svarbu nurodyti, kad turite stažo Lietuvoje. Tada ta institucija per EESSI sistemą susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją.
Užsienio įstaiga gaus iš Lietuvos atsakymą, o pats žmogus paštu gaus oficialų sprendimą dėl pensijos skyrimo Lietuvoje. Tuo tarpu kiekviena šalis skirs pensiją atskirai - tik už tuos metus, kuriuos dirbote jos teritorijoje.
Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama elektroniniu būdu per EESSI sistemą. Tačiau „Sodra“ neturi jokios įtakos tam, kaip greitai kita valstybė pateiks atsakymą. Jei atsakymo ilgai nėra, „Sodra“ priminimus siunčia vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES teisėje nenustatyta, per kiek laiko kita valstybė turi atsakyti, todėl kai kuriais atvejais sprendimų laukimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau.
Svarbu nepamiršti, kad skirtingose šalyse pensinis amžius gali būti nevienodas. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje jau galite gauti pensiją, kitoje šalyje jos dar negalėsite gauti dėl didesnio pensinio amžiaus. Pensija visada apskaičiuojama pagal tos šalies teisės aktus, kurioje buvo dirbta.
Dar viena svarbi detalė - jei žmogus dirbo iki 1994 metų, jis turi pats pateikti dokumentus, įrodančius stažą. Tai galima padaryti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus.
Išmokos ir Bazinių Dydžių Augimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad auga ne tik senatvės, bet ir negalios, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, ir išmokos vaikams. Bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo kitų metų sieks 74 eurus. Atitinkamai auga nuo jos priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir kai kurios kitos.
Todėl vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 metais didės nuo 770 eurų iki 814 eurų (o nuo birželio 1 dienos - iki 1036 eurų), vaiko pinigai - 7 eurais iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 205,7 euro.
Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams auga nuo 5250 eurų iki 5550 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 140 eurų iki 148 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 560 eurų iki 592 eurų.
Nuo 2026 metų pradžios didės ne tik BSI (kuri bus 74 vietoj dabartinių 70 eurų), bet ir šalpos pensijų bazė - sieks 261 eurą vietoj 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis - 233 eurus vietoj 221 euro.
Šalpos pensijų bazę padidinus iki 261 eurų, padidės šalpos išmokos - priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos. Jos didės nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos negalios pensija). Tai palies apie 70 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas.
Nuo 2026 metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 219 eurų, o tai lems, kad didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 119 tūkst. asmenų.
Nuo kitų metų pradžios padidinus VRP dydį 12 eurų, jis pasieks 233 eurus. VRP aktualios nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą, skelbia SADM.
Finansų ministerija nurodo, kad 2026-2028 metų valstybės biudžete (su ES lėšomis) numatyta 21,1 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su 2025 metais pajamos auga 17,2 proc. arba 3,1 mlrd. eurų. Išlaidų valstybės biudžete numatyta 27,5 mlrd. eurų (jos auga 19,1 proc. palyginti su 2025 metais, arba daugiau nei 4,4 mlrd. eurų).