Šiame straipsnyje aptarsime valstybės tarnautojų pensijas, atsižvelgiant į psichinę būklę, Lietuvoje. Aptarsime, kaip nustatomas dalyvumo lygis, kokie dokumentai reikalingi ir kokios išmokos priklauso asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl psichinės sveikatos problemų.
Dalyvumo lygio nustatymas
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Kur kreiptis?
Norint nustatyti dalyvumo lygį, reikia atlikti kelis žingsnius:
- 1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
- 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
- 3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
- 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Negalios nustatymas - ką reikia žinoti?
Dokumentai, reikalingi pateikti Agentūrai:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
Klausimyno pildymas
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai.
Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Asmeniui sutikus, klausimyno pagalba identifikuojami individualūs pagalbos poreikiai, kuriems užtikrinti sudaromas pagalbos planas. Atsakingos institucijos susisiekia su asmeniu ar jo atstovu dėl individualių poreikių užtikrinimo, t.y.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą.
Dalyvumo lygio vertinimas
Vertinant asmens dalyvumą pirmą kartą, Agentūros teritoriniame skyriuje asmeniui dalyvaujant užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti į klausimus negali, į juos atsako asmens atstovas).
Išmokos ir kompensacijos
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Daugiau informacijos apie senatvės pensiją asmeniui su negalia rasite čia.
Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Stažas, kurio reikia netekto darbingumo pensijai gauti - minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo iš dalies darbingu dieną, t. y.
Pensijų sistemos pokyčiai 2023 metais
Esant ekonominiam neapibrėžtumui, turint ribotus valstybės finansinius resursus, dedamos pastangos, kad gyventojų pajamos didėtų.
Minimali mėnesinė alga (MMA)
Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų, t. y. 15 proc. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD)
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) - iki 625 eurų. Seimui pritarus, NPD padidėtų 15,7 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“.
Atlyginimai biudžetinėse įstaigose
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet 5 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, - daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus siūloma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų.
Pensijos
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.
Jeigu ministerijos siūlymams bus pritarta Seime, bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji - beveik 15 proc. Per metus vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai didėtų daugiau nei 12 proc.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį - vidutiniškai 12 proc., o liepą - dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln.
Vienišo asmens išmoka
Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. 2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 101 mln.
Šalpos pensijų bazės dydis
Nuo kitų metų sausio siūloma šalpos pensijų bazę didinti iki 185 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 27 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. Tai palies apie 60 tūkst.
Tikslinių kompensacijų bazė
Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazę siūloma didinti nuo 138 eurų iki 147 eurų. Pernai ji siekė 120 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
Valstybės remiamų pajamų dydis
Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui padidės nuo 123,3 euro iki 132 eurų.
Bazinė socialinė išmoka
Planuojama, kad nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vaikui 2023 m. didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų.
Svarbios pastabos
- Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
- Jei man neįgalumas buvo nustatytas iki 2024 m. tvarkos pakeitimo, ar turiu kreiptis dėl pakartotinio dalyvumo nustatymo?
Apeliacijos tvarka
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų.
Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų.
Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Pagalbos koordinavimas
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.).
Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
Dažnas žmogus nežino, kokia pagalba yra teikiama jo gyvenamojoje vietoje ir kada jos gali prireikti. Artimųjų galimybės apsilankyti, padėti, galiausiai jų pačių amžius, sveikata negarantuoja, kad jie visada bus šalia.
Procesas nesudėtingas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis.
Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita).
Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai.
