Lietuvos visuomenė susiduria su rimta problema - smurtu artimoje aplinkoje. Per metus užregistruojama bemaž 60 tūkst. pranešimų dėl artimųjų smurto. Keturiais iš penkių atvejų dėl to skundžiasi moterys. Tikimasi, kad įstatymas numatys veiksmingą ir į individualius poreikius orientuotą aukos apsaugos mechanizmą.
Smurtu laikomas artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Šiandien, pasak M.Danielės, daugiau nei pusė smurto aukų pagalbos nesikreipia, tad esą oficiali statistika - tik ledkalnio viršūnė. Jos mintį pratęsė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė, pakvietusi padėti ne tik 60 tūkst. aukų, kurios kreipiasi, bet ir pusei milijono, kurios kenčia, neišdrįsdamos prabilti. Seimo narės teigimu, laikas dėmesį nukreipti nuo smurtautojo prie aukos.
Žvelkime į statistiką. Dažniausiai aukos yra moterys. Smurtą dažniau patiria moterys, kaip vyras tai galiu patvirtinti. Anot jo, nuo smurto artimoje aplinkoje gali nukentėti ir vyrai, ir moterys, ir vaikai, taačiau moterys nukenčia neproporcingai dažnai. Sakyti, kad lytis čia - ne prie ko, yra paprasčiausiai kišti galvą į smėlį.
2020 m. buvo užregistruoti 7 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje, nužudyti 29 žmonės (iš viso buvo 58 553 pranešimai). Jie sudarė net 16,8 proc. visų nusikaltimų, apie kuriuos buvo pranešta policijai, bet tik 12 proc. atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Statistika rodo, kad dėl to labiausiai kenčia būtent moterys.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
2020 m. mūsų šalyje 4 iš 5 suaugusių nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, kas dešimtas - vaikas. Beveik 90 proc. smurtautojų buvo vyrai. 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos visai nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t.y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik neužregistruojama.
Specialistai teigia, kad smurtas artimoje aplinkoje - vis dar „nematomas“ reiškinys, kurio tiksliam mastui nustatyti trūksta duomenų.
Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai siejamas su vyro ir moters santykiais, tačiau toks supratimas yra pernelyg siauras. Smurtas - tai bet kokie veiksmai, kuriais siekiama valdyti, žeminti, kontroliuoti ar žaloti kitą asmenį, ir jis gali vykti tarp skirtingų šeimos narių ar artimųjų, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar sveikatos būklės. Kuo plačiau suvokiame smurto formas ir dalyvius, tuo geriau galime atpažinti, padėti ir užkirsti kelią skaudiems atvejams.
Skirtingos smurto formos
Smurtas nėra vien tik fizinis smūgis ar atvira agresija. Jis turi daugybę veidų, ir kiekvienas jų gali būti ne mažiau žalingas.
- Fizinė prievarta
Tai bet kokie veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužeidimus - stumdymas, mušimas, smaugimas, gąsdinimas, žalojimas ar net ribojimas judėti. Statistika rodo, kad 2023 m. Lietuvoje policija užregistravo daugiau kaip 56 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, ir apie 8 % jų nukentėjusieji buvo senyvo amžiaus žmonės (Lietuvos policijos duomenys).
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
- Psichologinis smurtas
Tai nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, izoliacija, kaltinimai ar kontrolė. Psichologinis smurtas dažnai būna sunkiausiai atpažįstamas, nes nepalieka matomų žaizdų, tačiau sukelia ilgalaikį nerimą, menkavertiškumo jausmą, depresiją.
- Seksualinis smurtas
Tai ne tik fizinė prievarta, bet ir bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be asmens sutikimo, prievartavimas pasitelkiant emocinį ar ekonominį spaudimą. Seksualinis smurtas galimas ne tik tarp partnerių, bet ir tarp kitų šeimos narių.
- Ekonominis smurtas
Tai pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė - kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais, dirbti, naudotis savo turtu. Pasak „Eurostat“ duomenų, apie 14 % moterų ir 8 % vyrų Europoje yra patyrę ekonominio pobūdžio smurtą iš artimo žmogaus.
- Apleidimas (ypač senyvo amžiaus ar negalią turinčių asmenų atžvilgiu)
Tai smurto forma, kai asmeniui nesuteikiama būtina priežiūra, pagalba, maistas ar gydymas. Apleidimas - dažna, bet menkai matoma smurto rūšis, ypač kai nukentėjusieji yra priklausomi nuo artimųjų.
Įvairios smurto formos gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių asmens sveikatai ir gerovei.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Kas smurtauja? Smurtas šeimoje turi daug veidų
Smurtautojai - tai ne tik partneriai ar sutuoktiniai. Smurtas gali kilti tarp tėvų ir vaikų, tarp suaugusių brolių ir seserų, tarp vaikų ir senyvo amžiaus tėvų, taip pat tarp globėjų ir neįgaliųjų.
- Smurtas prieš senyvo amžiaus žmones
Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenimis, apie 15-20 % vyresnio amžiaus žmonių bent kartą yra patyrę prievartą ar nepriežiūrą iš artimųjų. Dažniausiai pasitaiko psichologinis ir finansinis smurtas - kai vaikai ar artimieji piktnaudžiauja pasitikėjimu, perima pinigus ar pensijas, manipuliuoja priklausomybe nuo priežiūros.
- Smurtas tarp brolių ir seserų
Apie šią temą kalbama retai, tačiau tyrimai rodo, kad vaikystėje ar paauglystėje patirtas smurtas tarp brolių ir seserų gali turėti ilgalaikių pasekmių - padidėja agresijos, nerimo ir depresijos rizika suaugus. Kai toks elgesys tęsiasi ir suaugus, jis laikomas artimos aplinkos smurtu.
- Smurtas prieš žmones su negalia
Asmenys su negalia dažnai tampa labiau priklausomi nuo globėjų ar artimųjų, todėl patiria kontrolės, ribojimo ar išnaudojimo formas. Europos Tarybos tyrimai rodo, kad žmonės su negalia du kartus dažniau patiria smurtą nei tie, kurie jos neturi. Tai gali būti fizinis smurtas, grasinimai atimti pagalbą, išnaudojimas ar net medicininių priemonių ribojimas.
Kodėl apie tai svarbu kalbėti
Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik privatus šeimos reikalas - tai visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių problema. Tylėjimas tik įtvirtina smurto ciklą, todėl būtina kalbėti ne tik apie tradicinius smurto modelius, bet ir apie tuos, kurie lieka šešėlyje. Kiekvienas žmogus - nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar būklės - turi teisę į saugumą ir pagarbą.
Kokios pagalbos yra ir kur kreiptis?
Šiaulių apskrityje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje - nepaisant lyties ir amžiaus. Įvairios prievartos rūšys žmoniją lydėjo visais laikais, tačiau tik palyginti neseniai smurtas buvo pripažintas viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų.
Pagalbos linijos ir centrai gali suteikti reikiamą paramą ir informaciją smurto aukoms.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologės doc. I. Laurinaitytės teigimu, pastaruosius dešimt metų Lietuva nužudymų ir savižudybių skaičiumi buvo viena iš pirmaujančių šalių Europoje, o šios dvi mirties priežastys buvo tarp penkių pagrindinių jaunų žmonių (15-29 metų amžiaus) mirties priežasčių mūsų šalyje. „Mes vis dar esame linkę problemas spręsti gana agresyviu būdu - agresiją nukreipdami į išorę arba į save. Ši situacija rodo, kad vis dar stokojame emocinio raštingumo, švietimo įvairiais jautriais klausimais, o kartu sumažiname konstruktyvaus problemų sprendimo galimybę“, - sako doc. I. Laurinaitytė.
Smurto statistika rodo, kad Lietuvoje smurtaujama kas trečioje šeimoje, o apie 90 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Tačiau, pašnekovės teigimu, po Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų ir papildymų 2017 m. padaugėjo pranešimų apie atvejus, kai nukenčia jaunesni šeimos nariai - vaikai. Kalbant apie tai, kaip atrodo statistinis smurtaujančio asmens portretas Lietuvoje, matyti, kad devyni iš dešimties kaltinamų smurtu asmenų yra vyrai, daugiau kaip pusė jų yra vidutinio (30-49 metų) amžiaus, beveik 60 proc. turi žemesnį - vidurinį ar profesinį - išsilavinimą.
Remiantis tyrimų rezultatais būtų galima išskirti tris pagrindines jų grupes: susiję su smurto istorija, su smurtavimo galimybėmis ir su smurtą provokuojančiais stimulais. Reikia nepamiršti, kad agresijos raiška priklauso tiek nuo biologinių veiksnių (testosterono kiekio, migdolinio kūno dydžio, netgi tam tikrų membranos baltymo SNAP25 genotipų), tiek nuo kognityvinių, raidos bei socialinių veiksnių, tokių kaip teigiamas požiūris į smurtą, žema savikontrolė, patirtos fizinės bausmės, neefektyvi tėvystė, bendraamžių atstūmimas ir pan. Reakcijos į nepalankias situacijas formuojasi ir jų įveikos būdų vaikas mokosi nuo pat mažens.
Pasak jos, gausūs tyrimų rezultatai rodo, kad skurdo aplinkoje augę vaikai yra labiau linkę įsitraukti į asocialų elgesį, o tai vėliau padidina tikimybę nusikalsti. Pavyzdžiui, nustatyta, kad nepalankios vaikystės patirtys yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusios su tirtų studentų bendra psichologine gerove ar atskiromis jos dalimis, pavyzdžiui, pasitenkinimu šeima, buitinėmis sąlygomis, laisvalaikiu, finansine padėtimi, dvasine savijauta, tarpasmeniniais santykiais ir t. t.
„Tyrimas parodė, kad vaikystėje išgyventos trauminės patirtys, tokios kaip fizinis, emocinis, seksualinis smurtas, tėvų skyrybos, smurto stebėjimas, savižudybė artimoje aplinkoje ir pan., gali padidinti įsitraukimą į sveikatai kenksmingą elgesį - rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą.
Psichologė sako, kad valstybė turėtų susirūpinti ir pagalvoti, ar tikrai smurtaujančio asmens uždarymas kalėjime išsprendžia smurto problemą. Svarbu mokytis būti naudingam ir keistis visuomenei priimtinu būdu, nes sėdėjimas kalėjime savaime ne tik nepagerina situacijos, bet ir padaro nemažai žalos: sunku išlaikyti ryšius su šeima, užsimezga netinkamos pažintys, tampama tam tikros subkultūros dalimi. Nuolat kalėjimo sistemą krečiantys skandalai rodo apie pokyčių joje būtinybę“, - sako doc. I. Laurinaitytė.
Taigi, psichologinis smurtas iš pradžių galite neigti, jog patiriate žalingas pasekmes. Įsisąmoninimas, jog atsidūrėte tokioje situacijoje, gali būti šokiruojanti patirtis. Natūralu, kad susidūrus su psichologiniu smurtu gali kilti prieštaringų jausmų ir minčių. Galite netgi savęs klausti „Ar tai tikrai įvyko?” Susidūrus su psichologiniu smurtu jums gali kilti tokie jausmai: Šis emocinis krūvis taip pat gali sukelti elgesio bei fizinius šalutinius poveikius: Stiprus emocinis smurtas gali turėti tokį pat poveikį, kaip ir fizinis smurtas. Ilgainiui abu šie reiškiniai gali prisidėti prie žemos savivertės vystymosi.
Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Jei jaučiatės blogai, tai jau stiprus ženklas, kad verta atkreipti dėmesį į save ir į tai, ko jūs norite iš bendravimo su kitu žmogumi. Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos. Galite tik paskatinti bendradarbiauti su terapeutu, tačiau jie patys turi priimti tokį sprendimą. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte. Vienintelis atsakingas asmuo yra tas, kuris elgiasi smurtaujančiai.
Agresija Terminas agresija dažnai asocijuojasi: su neigiamomis emocijomis tokiomis, kaip pyktis; su motyvais - siekimu įžeisti arba pakenkti; su negatyviomis nuostatomis - pvz. rasiniais ir etniniais prietarais. Nors visi šie veiksniai neabejotinai turi didelę reikšmę elgesiui, kurio rezultatas yra žala kitam asmeniui, tačiau jų buvimas nėra būtina sąlyga agresijos veiksmams. Pavyzdžiui, pyktis nėra būtina sąlyga pulti kitus, agresyvūs veiksmai gali būti atliekami ir šaltakraujiškai, ir emocionaliai susijaudinus.
Kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai galvojame apie fizinį ar emocinį skausmą. Tačiau yra ir kita, daug tylesnė smurto forma - ekonominis smurtas. Jis nepalieka mėlynių, bet pavojingai žemina ir žeidžia - atima laisvę, savarankiškumą ir orumą. Šis straipsnis skirtas tam, kad padėti atpažinti, suprasti ir išsilaisvinti iš ekonominio smurto gniaužtų. Nes pirmasis žingsnis į pokytį - tai žinojimas.
Ekonominis smurtas - tai kito žmogaus kontrolė per pinigus. Kai vienas partneris riboja kito finansinę laisvę: draudžia dirbti, atima pajamas, kontroliuoja išlaidas, pasisavina turtą. Kartais tai vyksta atvirai - su grasinimais ar pažeminimu, o kartais - tyliai, paslėptai ir manipuliuojant per „rūpestį”: „Aš geriau žinau, aš pasirūpinsiu, negalvok apie tai“. Statistika rodo, kad net 99 % smurto artimoje aplinkoje atvejų yra lydimi ir ekonominio smurto. Tai dažnas, bet dažnai nelengvai atpažįstamas reiškinys.
Svarbu suprasti: tai nėra aukos kaltė. Yra keletas gilių, psichologinių priežasčių, kodėl ekonominis smurtas gali įsitvirtinti bet kurioje šeimoje.
- Nuo vaikystės visuomenėje vyravusios tradicinės lyčių rolės ir nuostatos. „Moteris turi rūpintis namais, o vyras turi dirbti“, „vyras turi išlaikyti šeimą“, „pinigai - ne moterų reikalas“, „vyrai geriau valdo pinigus“, „susirask gerą vyrą ir dirbti nereikės“ - tai frazės, kurias daugelis moterų girdėjo augdamos. Jos tyliai suformavo pasąmoninį įsitikinimą, kad pinigai - tai vyriška tema ir ne moterų reikalas.
- Baimė išsakyti savo poreikius. Daugelis moterų bijo kalbėti apie pinigus, nes bijo būti apkaltintos godumu, savanaudiškumu, ar net barakudiškumu, bijo sukelti konfliktą.
- Pinigų fobija. Kai pinigai kelia stresą, baimę, kai gyvenama stygiuje - nuo pinigų norisi tiesiog atsitraukti. Ir tada atsakomybė už juos perkeliama kitam žmogui.
- Žemas pasitikėjimas savo žiniomis apie pinigus. Jei moteris mano, kad neuždirba pakankamai, nemoka taupyti, yra išlaidi, nesugeba racionaliai planuoti šeimos biudžeto, ji pasiduoda mintims, kad geriau piniginius reikalus atiduoti į partnerio rankas.
- Savivertė ir pinigai glaudžiai susiję. Kai moteris turi žemą savivertę, jos banko sąskaita dažnai tai atspindi. Žemas savęs vertinimas gali vesti prie to, kad moteris nesijaučia verta didesnių pajamų, ar finansinės laisvės. Tarsi viskas, ką gauni, gali būti suteikiama tik „už gerą elgesį, tik už ypatingus pasiekimus“.
- Finansinis raštingumas - tik vyrams? Ne viena moteris yra įtikėjusi, kad finansai - tai „ne jos sritis“, ir šią atsakomybę automatiškai perleidžia partneriui. Tai labai pavojingas kelias, kuriame nėra lygiavertiškumo ir abipusės pagarbos. O iš kur moteris gali būti tikra, kad partneris tikrai ”geriau išmano apie pinigus” ???
Ekonominio smurto požymiai ir formos:
- Draudimas, trukdymas (ribojimas) dirbti ar mokytis: ekonominis smurtautojas gali uždrausti partnerei eiti į darbą, mokytis ar baigti studijas. Draudimas gali būti atviras arba paslėptas po manipuliuojančiu atkalbinėjimu. Dėl to nukentėjusi auka ilgainiui tampa visiškai finansiškai priklausoma ir kontroliuojama.
- Pinigų kontrolė: partneris tvarko ir reguliuoja šeimos pajamas. Jis gali paimti banko korteles, PIN kodus ar e-bankininkystės slaptažodžius, nustatyti, kiek galima išleisti iš turimų pinigų. Duoti arba neduoti pinigų. Nustatinėti, keisti pinigų naudojimo taisykles įsakymais. Dažnai auka neįtraukiama į šeimos finansų planavimą ir nedalyvauja priimant sprendimus, o informacija apie pinigus nuo jos gali būti slepiama. Pokalbiai pinigų temomis labai paviršutiniški.
- Pajamų atėmimas ir išnaudojimas: smurtautojas gali pasisavinti uždarbį ar socialines išmokas be aukos leidimo. Pvz., manipuliuoti ir versti partnerę sudaryti paskolų sutartis savo vardu, bet pinigus pasiimti sau; neskirti lėšų vaikų išlaikymui arba tiesiog visą algą skirti savo asmeninėms išlaidoms. Kartais partneris tiesiog palieka šeimą be pinigų - neperka maisto ar neapmoka mokesčių.
- Nuosavybės ir turto atėmimas, užvaldymas: ši ekonominio smurto forma pasireiškia partnerio turto pasisavinimu, ar praradimu. Gali būti atimami automobilio rakteliai, įkalbama parduoti asmeninę nuosavybę, vertybes, nekilnojamąjį turtą, apgaulės būdu perrašomos skolos. Liaudyje tokie asmenys dar vadinami alfonsais, ir barakudomis. Pakliuvus į tokio ekonominio smurtautojo spąstus, auka rizikuoja likti be nieko ir netgi su skolom!
- Slaptos finansinės schemos: dažnai smurtautojas slepia savo finansines operacijas - atidaro sąskaitas, ima banko paskolas, lošia ar investuoja, apie ką partnerė nežino. Partnerė gali nieko net neįtarti apie partnerio įsipareigojimus ir rizikingas operacijas. Pavojinga situacija kyla dėl solidarios sutuoktinių prievolių teisės (CK). Neretai moteris lieka ta, kuri moka buvusio partnerio skolas ir ilgai dar neša skolų grąžinimo naštą ir gėdą.
Patiriant ekonominį smurtą - lydi sunkumo ir vienišumo jausmas. Greta jų ir gėda bei kaltė: jos jaučiasi kaltos, kad taip viskas susiklostė, arba kad nepajėgia savimi pasirūpinti. Dėl nuolatinio finansinio nestabilumo daugelis nukentėjusiųjų gyvena su nuolatine baime: nerimauja dėl ateities, bijo netekti gyvenamosios vietos arba neturėti kaip pasirūpinti vaikais. Smurtaujantis partneris neretai stengiasi izoliuoti auką - riboti jos ryšius su šeima ir draugais ”nieko nepasakok, jie vis tiek nesupras…”, menkinti savivertę ”tu viena nesugebėsi”, visaip žeminti. Dėl to nukentėjusi dažnai lieka viena su savo problema: jausmai „aš bejėgė“, „visi mane laiko nevykėle“ tampa kasdieniais palydovais.
Pirmas žingsnis - pripažinti, kad su jumis elgiamasi neteisingai. Gali būti sunku apie tai kalbėti, bet pasikalbėti su patikimu žmogumi ar specialistu yra labai svarbu. Nėra vieno „teisingo“ recepto, bet yra žingsniai, kurie gali būti pokyčio pradžia:
- Užduoti nepatogius klausimus ir kalbėtis apie pinigus. Garsiai įvardyti sau, partneriui, draugėms, kitiems artimiesiems, kad patiri neteisybės jausmą ir nori lygiateisiškumo. Nori išmokti elgtis su pinigais lygiaverčiai, kaip tai daro partneris. Pinigai vis dar yra tabu tema visuomenėje. Kalbėjimasis tabu temomis - išlaisvina, suteikia drąsos tolesniems žingsniams.
- Domėtis, kaip su pinigais tvarkosi kitos šeimos, kokius šeimos finansų modelius taiko. Kelti klausimus ir diskusijas draugų rate, soc. tinkluose, forumuose, grupėse ir panašiai - tikslas sužinoti kuo daugiau skirtingų šeimos finansų modelių, vertinti ir analizuoti jų privalumus ir trūkumus, tam, kad atrasti, kas tiktų jūsų šeimoje.
- Pradėti ugdyti savo finansinį raštingumą. Net jei pradžioje atrodo sudėtinga - išmokti galima viską. Skaityti, domėtis, ieškoti informacijos, kaip lavinti savo pinigų valdymo įgudžius ir kaupti žinias.
- Išsikelti sau tikslą: ”susidraugauti su pinigais”ir prisiimti daugiau atsakomybės. Labai svarbu suprasti, kad pinigai nėra nei gėris, nei blogis, nei vyriška, nei moteriška, tai tik mainų priemonė. Kiekvienas žmogus gali ir yra pajėgus tvarkytis su savo pinigais, uždirbti, ir turėti jų kiek reikalinga. Tam tikrai nereikia aukštojo matematinio išsilavinimo.
- Pradėti taupyti. Nedidelės sumos tavo saugioje banko sąskaitoje (ne kortelėje) - tai mažas žingsnis į asmeninę finansinę laisvę, tai pradžia į pinigų fobijų nugalėjimą.
- Pradėti planuoti savo finansus. Pradėk nuo analizės, kiek gavai pajamų ir kiek buvo išlaidų pvz. praėjusį mėnesį. Praeities skaičiai yra atskaitos taškas planui sudaryti. Net jei negali veikti čia ir dabar - planavimas suteiks galios. Stebėk save, kaip jautiesi planuodama?
- Domėtis savo teisėmis ir suprasti, kad partneris negali reikalauti dirbti be užmokesčio jo versle, reikalauti kartu investuoti į verslą, kartu prisiimti paskolas, riboti ir drausti pirkinius, reikalauti ataskaitų, ar neduoti pinigų reikalingoms išlaidoms. Jei jauti, kad ekonomis smurtas įsigalėjęs tavo šeimoje, laikas pradėti rinkti dokumentus, sąskaitų kopijas, analizuoti banko sąskaitų išrašus, pasidomėti, pasikonsultuoti, sužinoti, kokios yra galimos pagalbos formos.
- Ieškoti pagalbos ir palaikymo. Kalbėtis ne tik su artimais žmonėmis, bet ir kreiptis į tikslines pagalbos organizacijas - Pagalbos moterims liniją. Kartais vienas pokalbis pakeičia viską. Esame čia - tam, kad išgirstume.
Ekonominį smurtą gali patirti tiek moterys, tiek ir vyrai. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ekonominiu smurtu laiko „bet kokią veiką ar elgesį, kuris sukelia ekonominę žalą asmeniui“.
Ekonominis smurtas gali būti paslėptas, bet labai žalingas.
Apibendrinant, smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinė problema, reikalaujanti visapusiško požiūrio - nuo įstatymų tobulinimo iki visuomenės švietimo ir pagalbos aukoms. Svarbu atpažinti įvairias smurto formas, skatinti aukas kreiptis pagalbos ir užtikrinti, kad smurtautojai būtų atsakingi už savo veiksmus.
Informacijos šaltiniai:
- eige.europa.eu
- The Organisation for Economic Co-operation and Development | OECD
- Smurto formos | Būk stipri
- Financial Abuse | WomensLaw.org
- XI-1425 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
- LR CK. Trečioji knyga. Šeimos teisė.