Antroji pakopa - dešimtis kartų koreguota, triskart reformuota. Bet tuo jos istorija turbūt nesibaigs. LRT pradeda reportažų ciklą apie antrąją pensijų pakopą. Kas jos idėją atnešė į Lietuvą ir kodėl kaupimas privačiuose fonduose tapo toks, koks yra.
Koncepcijos kilmė ir politinė raida
Kaip tik tais metais Pasaulio bankas išleido knygą, kurios pavadinimas lietuviškai būtų „Senatvės krizės išvengiant“. Noras buvo labai didelis, kad ir mes eitume tuo vakarietišku keliu. Pačios privataus kaupimo galimybės pirmieji ėmėsi konservatoriai, nors galutinai įtvirtino socialdemokratai. Tąkart privačių pensijų idėją ji nuneša premjerui Andriui Kubiliui. 1999-aisiais Seimas priėmė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Po to keitėsi valdžia, 2001-aisiais daugumą užsitikrino socialdemokratai. 2002-aisiais Seimas priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymą.
„Iš tikrųjų tai buvo reforma. Pensijų sistema keisis, žmonės turės asmenines sąskaitas, jie kas metus gaus sąskaitų išrašus, kiek yra įmokėta, kiek susikaupė ir netgi kokia tikėtina pensija“, - dėstė A. „Pensijos turėtų būti tik didesnės dėl tokios reformos“, - pasakojo T. „Reikia mokytis reformą daryti ne iš Rytų Europos, ne iš Lotynų Amerikos, o iš Vakarų Europos, iš Europos Sąjungos“, - aiškino R.
Pasaulio banko pasiūlymai ir privalomas kaupimas
Pasaulio bankas nuo pat pradžių siūlė, kad jaunimui privatus kaupimas būtų privalomas. „Dėl visuotinio dalyvavimo, tai, kad nebuvo įtrauktas jaunimas, buvo Lietuvos ypatybė, skirtingai nuo daugumos, gal net visų Rytų Europos šalių“, - pastebėjo R. „Nemanau, kad privalomumas gal būtų buvęs gerai“, - nurodė T. „Man šito sprendimo labiausiai ir gaila, žinokite. Nuo pat pradžių. Nes iš tikrųjų reikėjo taip ir daryti - iki 30 metų privalomai, o per 50 - apskritai neleisti dalyvauti. Būtų mažiau nusivylimo, nes nedaug dalyvauta, nedaug sukaupta“, - teigė A.
Pradžia, įmokų dinamika ir pirmos reformos
Sumanymas buvo toks: žmonės kaupimo nejaus, nes patys nė kiek neprisidės. Tačiau tai reiškė, kad ta dalimi mažės senatvės pensija. A. „Blogiau visiems, kurie dalyvavo. Todėl, kad tie žmonės „Sodros“ pensiją gaus sumažintą labiau, negu kad dauguma iš jų susikaupė privačios pensijos“, - sakė R. „Buvo stengiamasi šitą problemą išspręsti, bet gali būti, kad iš tikrųjų pavieniai atvejai, kai taip atsitiko“, - pridūrė T.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Nustatytos įmokos į pensijų fondus kasmet buvo procentu didesnės (nuo 2,5 iki 5,5 proc.). Tai tęsėsi iki pat finansų krizės 2008-aisiais. Bet jau 2009-aisiais įmokos laikinai sumažintos, o 5,5 proc. 2013 metais įvyko pirma privataus kaupimo reforma, kuri įsigaliojo 2014-aisiais. Tai buvo pirmas pasitraukimo langas, kai išeinančių sukaupti pinigai grįžo į „Sodrą“.
Gyvenimo ciklo fondai ir investavimo filosofija
Pasak T. Bakučio, antros pakopos pensijų fondų valdymo koncepciją lemia gyvenimo ciklo fondai ir jų valdymo filosofija. Didesnė jaunesnių amžiaus grupių dalyvių turto dalis investuojama į rizikingesniais laikomus aktyvus: akcijas, alternatyvias investicijas (pvz., startuolius). Laikui bėgant, rizikingo turto dalis mažėja ir investuojama į santykinai saugesniais laikomus skolos vertybinius popierius.
„Kai nusprendžiame, kuri turto dalis turi būti paskirstoma tarp akcijų ir obligacijų, parenkami tinkamiausi instrumentai. Vadovaujamės pasauliniu akcijų indeksu - pagal jį investuojame ir stengiamės atspindėti jo proporcijas. Kaip aktyvūs valdytojai, investuojame į tam tikrus geografinius regionus, jei manome, kad tai atneš investuotojams didesnę grąžą, parenkame skolos instrumentus tarp vyriausybių, įmonių obligacijų“, - teigia fondų valdytojas.
Jis priduria, kad patrauklių grąžos galimybių yra investuojant ir Baltijos šalių rinkose: „Esame vieni ryškiausių dalyvių ir vietinėse kapitalo rinkose - aktyviai dalyvaujame kaip investuotojai į privatų kapitalą, nekilnojamąjį turtą, esame įsigiję miškų, tad šioje rinkoje ilguoju laikotarpiu matome vertę“.
Rizikos valdymas, taktika ir rinkų svyravimai
Gyventojai kartais susigundo keisti fondą, pereiti į saugesnį ar rizikingesnį, dažnai nudega, prisiimdami daug rizikos, ypač tada, kai iki pensinio amžiaus jau būna likę nedaug. Kaip tai vertina finansų profesionalai? T. Bakutis prisimena 2008-tųjų pasaulinę finansų krizę ir klientų elgseną - tuomet tarp gyventojų nebuvo daug racionalių sprendimų, nes daug ką lėmė psichologinis faktorius.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
„Krentant akcijų rinkai, kartais rizikos išsigąstama, bet pensijų fondų valdytojai turi priemonių pasirinkti geriausius taktinius sprendimus. Rinkų svyravimų bijoti nereikia - geriau į juos žvelgti kaip į galimybes. Žinoma, daug ką nulemia ir investuotojų gyvenimo ciklai bei jų pasiruošimas pensijai“, - pažymi pašnekovas.
„Kaip aktyvūs valdytojai matėme ženklų, kad rinkose galimi svyravimai, tad kaupėme grynųjų pinigų dalį arba buvome ją nukreipę į santykinai mažiau svyruojančias investicijas. Rinkų kritimą išnaudojome įsigydami vertybinių popierių pigesnėmis kainomis. Pensijų fondų rezultatams daugiausia įtakos turi JAV dolerio ir euro santykio svyravimai. Nuo pat 2008-ųjų ši tendencija buvo palanki: JAV doleris nuolat stiprėjo euro atžvilgiu. Šiais metais atsirado ženklų, kad tendencija gali keistis. Tai lemia ir geopolitiniai įvykiai, ir dabartinis JAV politikos neapibrėžtumas. Tačiau rizikas kruopščiai vertiname, turime įvairių priemonių, paskutiniu metu didelę lėšų dalį atitraukiame į Europos regioną“, - sako fondų valdytojas.
Finansiniai spąstai, Statusas ir Savivertė, Impulsyvus pinigų leidimas ir kita | Dainius Jakučionis
Jis primena, kad kaupimas pensijai užtrunka daugiau nei tris dešimtis metų, tad esmė - rezultatas per ilgą, o ne per trumpą laikotarpį. „Ilguoju laikotarpiu „Swedbank“ rezultatai yra konkurencingi, buvo metų, kai mes lenkėme kitus rinkos dalyvius. Tad mūsų strategija investuoti į tvarumo principų besilaikančias įmones, kurioms svarbi aplinkosauga ir jų darbuotojų gerovė, pasiteisino.
Robotizuoti algoritmai ir automatizavimas valdyme
Kaip aktyvūs valdytojai, investuojame į tam tikrus geografinius regionus, jei manome, kad tai atneš investuotojams didesnę grąžą. Kai nusprendžiame, kuri turto dalis turi būti paskirstoma tarp akcijų ir obligacijų, parenkami tinkamiausi instrumentai. Vadovaujamės pasauliniu akcijų indeksu - pagal jį investuojame ir stengiamės atspindėti jo proporcijas.
Robotizuotų algoritmų naudojimas leidžia spartinti sprendimų priėmimą, optimizuoti portfelio ribas pagal gyvenimo ciklą ir įvertinti geografinės rizikos pokyčius. Pensijų fondų valdytojai turi priemonių pasirinkti geriausius taktinius sprendimus, o algoritmai padeda greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir vykdyti užsakytus pertvarkymus segmentuose pagal riziką.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Individo sprendimai ir valstybės reguliavimas
„Nors pensijų fondai specializuoti, jie kaupiami vienam tikslui: kad žmogus turėtų pajamų prisidurti prie senatvės pensijos. Tuo pačiu jie leidžia tiems, kurie turi galimybę investuoti, jaustis ramiau ir nebijoti koncentruotis į savo investicinius sprendimus. Tai atveria papildomų galimybių vartotojams oriai pasitikti ilgiausias gyvenimo atostogas“, - teigia T. Bakutis.
2019 metais daugumą Seime turi valstiečiai žalieji. Tuomet prasidėjo antra reforma, antras pasitraukimo langas. „Sodros“ įmokos nustojo keliauti į privačius pensijų fondus. Įmokos dydis - vėl keitėsi: nuo mažiau nei 1,8 proc. iki 3 proc. 2023-aisiais. Tai reiškia, kad jau ne pats žmogus pasirinks investavimo riziką, o ji bus parenkama jam pagal amžių. Nuo šių metų langas vėl atidaromas. Jau trečias. Pensijų reformą pernai priėmė daugumą Seime turintys socialdemokratai.
Naujausi teisiniai pakeitimai ir savanoriškumo principas
Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Atsisakoma automatinio įtraukimo. Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes. Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųs priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos.
Pereinamasis laikotarpis, pasitraukimo galimybės ir lanksčios išmokos
Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Seimas taip pat sutarė dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė siūlė pereinamąjį laikotarpį taikyti iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebus ribojamas.
Išsiėmimo sąlygos ir apmokestinimas
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką - 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Naujomis nuostatomis sutarta iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą - 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, bus leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais: netekus 70-100 proc. dalyvumo; nustatyta sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis. Tokiais atvejais žmogui jo sukauptas turtas bus išmokamas per 30 dienų.
Anuitetai ir skaičiavimo praktika
Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, (t. y. pensijų anuiteto ribą) pensijų anuitetų mokėtojas nustatys kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal įstatyme nustatytą formulę. Preliminariai skaičiuojama, kad 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14 861 euras, o riba, nuo kurios būtų sudaryta galimybė dalį sukaupto pensijų turto, viršijančio nustatytą pensijų turto dydį privalomai įsigyti anuitetą, gauti vienkartine išmoka galėtų sudaryti apie 74 307 eurus.
Praktinė patirtis: dalyvių elgsena ir žinių reikšmė
2004 metais kaupiančiųjų skaičius siekė 400 tūkst. Po metų - jau daugiau nei pusė milijono. Po penkerių - daugiau nei milijonas. Ekonomistai R. Lazutka ir T. Medaiskis sakė, kad žmonės iš pradžių nesuprato, kas ta antroji pakopa. „Nebereikia tos „Sodros“, čia viską padarys privati sistema. „Sodra“ esanti socialistinė, komunistinė“, - manipuliacijos pavyzdį pateikė T. „Pakako pasakyti: „Štai, žiūrėkite, „Sodra“ žlunga ir, jeigu jūs nepasirūpinsite privačiu kaupimu, tai jūs išvis liksite be pensijų“, - kitą pavyzdį minėjo R.
Žmonės, kurie pradėjo dalyvauti būdami 50 ir dar vyresnio amžiaus, jau sulaukė pensinio amžiaus, ir pasirodė, kad jie gauna labai menkutes lėšas, sukaupta yra labai nedaug“, - sakė R. „Buvo stengiamasi šitą problemą išspręsti, bet gali būti, kad iš tikrųjų pavieniai atvejai, kai taip atsitiko“, - pridūrė T.
Rekomendacijos investuotojams ir ilgalaikė perspektyva
Pasak T. Bakučio, jei savo ateitimi pradeda rūpintis jaunas žmogus, pensijų fonde jis yra santykinai sukaupęs nedidelę dalį turto, tad periodiniai mokėjimai santykinai turi didesnį svorį nei vėlesniuose kaupimo etapuose. Tada patys rinkų svyravimai suteikia galimybių turtą „įdarbinti“ didesne proporcija. Vėlesniuose etapuose, kai lėšų jau sukaupta daugiau, įsijungia turto apsaugos mechanizmas, tad investicijos būna santykinai saugesnės.
Svyravimai ilgesniame laikotarpyje išsilygina. Gyvename permainų laikais, tad jau esame prisitaikę prie besikeičiančios finansinės aplinkos. Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje.
| Tematika | Pagrindinė žinia |
|---|---|
| Valstybinis reguliavimas | Savanoriškumo įtvirtinimas, pereinamasis laikotarpis ir išsiėmimo galimybės |
| Valdymo strategija | Gyvenimo ciklo fondai: daugiau akcijų jaunimui, daugiau obligacijų artėjant pensijai |
| Technologijos | Robotizuoti algoritmai spartina sprendimus ir padeda valdyti riziką |
| Rizika | Rinkų svyravimai trumpuoju laikotarpiu, išlyginti ilgalaikėje perspektyvoje |
Norintiems investuoti savarankiškai ekspertas pataria antroje ar trečioje pakopoje pensijai sukauptą turtą laikyti savo investicijų portfelio dalimi. „Nors pensijų fondai specializuoti, jie kaupiami vienam tikslui: kad žmogus turėtų pajamų prisidurti prie senatvės pensijos.
Su laiku investicijų rizika mažėja. Su laiku investicijų rizika mažėja. „Kai nusprendžiame, kuri turto dalis turi būti paskirstoma tarp akcijų ir obligacijų, parenkami tinkamiausi instrumentai.