Socialinis darbas yra profesija, orientuota į pagalbos teikimą žmonėms, kurie susiduria su socialinėmis, emocinėmis ar ekonominėmis problemomis.
Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis grupėmis, įskaitant vaikus, suaugusiuosius, senyvo amžiaus asmenis ir šeimas, siekdami gerinti jų gyvenimo sąlygas ir skatinti gerovę.
Socialinio darbo teorija ir praktika
Bendrojoje socialinio darbo teorijos ir praktikos dalyje aptariama esminiai socialinio darbo praktiką grindžiantys principai.
Žinoma, kurso pradžia yra skirta išsiaiškinti kas tai yra socialinis darbas, kaip jis apibrėžiamas mokslinėje literatūroje.
Toliau kurse pereinama prie socialinio darbo ir tikslo sampratos bei analizės.
Taip pat skaitykite: Socialinis Darbas (2004, Nr. 3) apžvalga
Be šių žinių sunkiai įsivaizduojama bet kurio profesionalo, tame tarpe ir socialinio darbuotojo veikla.
Socialinis darbuotojas, siekiantis universitetinio socialinio darbuotojo išsilavinimo, turi žinoti ir savo profesijos istorinę raidą, jos kismą bei pažangą.
Ryšium su tuo, kurse yra numatoma socialinio darbo istorinės apžvalgos paskaita.
Socialinis darbas yra praktika skirta keisti situacijos kryptį, žinant interesą arba poreikį.
Kitaip tariant, apie socialinio darbo praktiką turi būti galvojama iš kliento pozicijos, t.y. kur jis jaučia interesą arba yra numanomas poreikis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Atsižvelgiant į tai, studentas supažindinamas su žmogaus poreikių samprata, jų tenkinimo kliūtimis, problemos apibrėžimu.
Pabaigai, studentas turi galimybę įgyti žinių apie pagrindinius kliento ir socialinio darbuotojo sąveikos aspektus, interviu sampratą ir pobūdį, pagrindinius socialinio darbo principus su šeima ir vaikais.
Socialinio darbo apibrėžimai
Kas yra socialinis darbas, kaip jis yra apibrėžiamas įvairiuose šaltiniuose?
Tuo tarpu, Johnson (2001) apibūdinimu, socialinio darbo perspektyva padeda nustatyti tinkamiausius paslaugų tikslus ir numato tinkamą situacijos keitimo kryptį.
Taip pat ši perspektyva paaiškina, kaip integruoti žinias apie žmogaus elgesį ir socialinę aplinką su socialinio darbo praktikos požiūriu, atsiliepiant į žmogaus poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinio darbo praktikos aspektas išplaukia iš klasikinių, šiuolaikinių socialinio darbo temų, kurios naudojamos žmogaus poreikiui apibūdinti.
Kaip matote, jau pristatyta trys požiūriai, tarp kurių galima rasti bendrų aspektų į socialinį darbą.
Akivaizdu, kad tai dar ne viskas.
Todėl pratęskime socialinio darbo apibrėžimų paieškas.
Tai, kad socialinio darbo apibrėžimas lieka diskusiniu klausimu ir nėra vienintelio visaapimančio, įrodo autoriai savo darbe “Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas, 2004”.
Šiame leidinyje pateikiama įvairūs socialinio darbo apibrėžimai:
- Asmenų ir grupių rėmimas iškeliant, išsprendžiant arba minimizuojant problemas, kylančias tarp jų ir aplinkos.
- Potencialių nesklandumo sričių tarp asmenų ar grupių ir aplinkos nustatymas siekiant įveikti nesklandumus.
- Kryptingo ir preventyvaus poveikio priemonėmis nustatyti ir stiprinti asmenų, grupių ir bendruomenių galias.
Vėliau, pvz., Vakarų Virdžinijos socialinio darbo plėtros projekte socialinis darbas apibūdinamas kaip veikla, susijusi su žmonių ir visuomenės institucijų sąveikomis.
Socialinis darbas siekia paveikti žmonių gebėjimus realizuoti gyvenimo uždavinius ir vertybes, taip pat sumažinti jų kančias.
Sąveikos tarp žmonių ir visuomenės instituciją skatinamos siekiant kuo didesnės visuotinės gerovės.
Todėl galima išskirti tris pagrindinius socialinio darbo tikslus:
- Skatinti sistemų, teikiančių žmonėms paslaugas ar aprūpinančių juos ištekliais, veiklos veiksmingumą.
- Užtikrinti ryšius tarp žmonių ir sistemų, teikiančių paslaugas ar aprūpinančių ištekliais.
B. Komptonas siūlo tokį socialinio darbo apibrėžimą: Socialinis darbas - tai į asmenis (individualiai arba grupėje) orientuotas procesas, kurio tikslas - stiprinti individo gyvenimo kontrolę, kad jis įgytų gebėjimų rinktis, įveikti gyvenimo nesklandumus.
Socialinis darbas turi skatinti tokius visuomenės pokyčius, kurie sudaro galimybę asmenims ir grupėms pasiekti paramą ir išteklius, didina pasirinkimo galimybes.
Socialinio darbo studijos
Žinai, kas sieja visus būsimus ir esamus socialinius darbuotojus?
Studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje gali būti derinamos su darbu - tiek studijuojant nuolatine, tiek ištęstine formomis.
Stojančiuosius konsultuojame telefonu +370 615 97 114, el.
Absolventai gali siekti studijų rezultatų įskaitymo, jei ketina studijuoti pagal universitetines pirmosios pakopos studijų programas.
- Nuolatinės studijos - 3 m.
Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros lektorė Aristida Čepienė, el. p.
Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros vedėja Indrė Skirmantaitė, el. p.
Socialinio darbo magistrantūra skirta norintiems įgyti naujų kompetencijų socialinio darbo srityje, pasikeisti patirtimi ir idėjomis, praplėsti karjeros galimybes.
Šią programą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip vieną geriausių socialinio darbo magistro studijų programų Lietuvoje, ją vykdo savo srityje pripažinti, Lietuvoje gerai žinomi dėstytojai ir mokslininkai.
Ypač laukiame jau turinčių socialinio darbo patirties, tvirtai apsisprendusių ir toliau dirbti sunkų, bet prasmingą darbą socialinės pagalbos srityje.
Studijų programą sudaro dalykai, ugdantys studijuojančių kaip mokslininkų-tyrėjų kompetencijas bei dalykai, lavinantys socialinio darbo profesines kompetencijas, ugdantys vadybinius, lyderystės ir organizacinius gebėjimus.
Socialinio darbo magistrantūroje laukiame tiek baigusių socialinio darbo bakalauro studijas, tiek gretimų socialinių mokslų srities programų absolventų, apsisprendusių prasmingam darbui su žmonėmis, susiduriančiais su socialinėmis problemomis ir žmogaus teisių pažeidimais.
Ypač laukiame tų, kurie mato visuomenėje pribrendusius pokyčius ir nori tobulinti lyderystės kompetenciją bei inicijuoti socialines inovacijas.
Šią programą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip vieną geriausių socialinio darbo magistrantūros programų Lietuvoje.
Ją vykdo gerai Lietuvoje žinomi dėstytojai ir mokslininkai.
Absolventai, kuriuos traukia akademinė veikla, gali stoti į doktorantūrą ir pasinerti į mokslinį-tiriamąjį darbą.
Tie, kurie pasirenka praktiką, gali užimti vadovaujančias pozicijas tiek valstybinėse, tiek nevyriausybinėse organizacijose, dirbti tarptautinėse institucijose, socialinio verslo įmonėse, sveikatos, švietimo ir teisėtvarkos institucijose.
„Įsiliejau į VU studentų bendruomenę vedina asmeninių inspiracijų ir per laiką užaugintos motyvacijos didinti savo, kaip asmens, daromą socialinį poveikį.
O VU istoriškai didinguose pastatuose pasitikusios socialinio darbo magistrantūros studijos mane privertė pasijusti moderniai, jaukiai, suteikė gebėjimą jungti jau turimas žinias su naujai įgytomis, įvyko lyg ir vidinė transformacija, labai laiku ir labai gražioje Vilniaus vietoje, o mūsų pilietinėje visuomenėje esamų socialinių problemų identifikavimas ir sprendimai įgavo visai kitus, inovatyvesnius, gilesnius, aiškesnius pavidalus.
„Studijos VU Filosofijos fakultete suteikia galimybę išmokti vertinti socialinio darbo realijas tiek mokslo, tiek profesijos, tiek ypatingo, jautraus ir kartu atsakingo bendravimo su žmonėmis prasme.
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas, įkurtas kartu su universitetu 1579 m.
Vienijantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Socialinio darbo rašto darbai suteikia galimybę gilintis į socialinio darbo teorijas, metodus ir praktikas.
Jie apima socialinių problemų analizę, intervencijų strategijų kūrimą ir vertinimą, bei etikos ir teisės aktų taikymą socialiniame darbe.
Šie darbai padeda suprasti, kaip efektyviai teikti paramą įvairioms socialinėms grupėms ir kaip spręsti kompleksines socialines problemas.
tags: #socialinis #darbas #mokslo #darbai