Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, susiję su mokslo ir studijų institucijų finansavimu bei norminių studijų kainų apskaičiavimu. Nagrinėjami įvairūs aspektai, pradedant norminių studijų kainų nustatymo metodika ir baigiant valstybės biudžeto lėšų skyrimo tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, buvo priimti šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
- 2004 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“.
- 2006 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 974 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.
- 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.
- 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 854 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.
- 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1355 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1272 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.
Šie nutarimai reglamentuoja valstybės biudžeto lėšų skyrimą asmenų, priimtų į aukštąsias mokyklas ir užsienio aukštųjų mokyklų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.
Norminė studijų kaina - tai dydis, parodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti.
Norminė atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama norminės studijų kainos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo studijų krypties (studijų programų grupės) koeficiento, nurodyto šio aprašo priede, ir pridėjus išlaidas studentams skatinti, nurodytas šio aprašo 5 punkte.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Išlaidos studentams skatinti sudaro 3,1 BSI.
Norminės atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) antrosios pakopos ir rezidentūros studijų nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos prie norminės atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kainos pridėjus antrosios pakopos atveju 28 BMA, rezidentūros atveju - 73 BMA.
Norminė trečiosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama prie atitinkamų studijų išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui pridėjus atitinkamų studijų išlaidas prekėms ir paslaugoms bei išlaidas studentams skatinti, nurodytas šio aprašo 5 punkte.
Išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 29,7 BMA padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris yra lygus 3.
Norminė vientisųjų studijų kaina apskaičiuojama taip: pirmosios studijų dalies (240 kreditų) norminė studijų kaina apskaičiuojama kaip norminė universitetinių pirmosios pakopos studijų kaina, o antrosios.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Norminės universitetinių laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) ir koleginių laipsnio nesuteikiančių studijų kainos apskaičiuojamos kaip atitinkamos pirmosios pakopos studijų kainos.
Valstybės biudžeto lėšų suma, kurios reikia biudžetiniams metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (toliau vadinama - lėšų suma studijoms), apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos tam tikro kurso, tam tikros studijų programos tam tikros studijų formos ir pakopos studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose (toliau vadinama - studentai), skaičių padauginus iš aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, - padauginus iš norminės studijų kainos (toliau vadinama - studijų kaina).
Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina visam tos pačios studijų programos nuolatinės ir ištęstinės studijų formų vykdymo laikotarpiui skirtinga, abiejų studijų formų atveju valstybės biudžeto lėšomis apmokama mažesnė tos studijų programos kaina, ne didesnė nei norminė studijų kaina.
Jeigu studentas teisės aktų nustatyta tvarka pakeičia studijų programą toje pačioje studijų srityje ir jo ankstesniųjų studijų kaina skiriasi nuo naujųjų studijų kainos, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms, imama mažesnioji studijų kaina.
Tais atvejais, kai keičiami BMA arba BSI dydžiai, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms ankstesniaisiais metais nustatytų studijų kainų dydžiai yra indeksuojami.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Lėšų suma pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, ateinančiaisiais biudžetiniais metais priimamų į aukštąsias mokyklas, studijoms apskaičiuojama iš atitinkamiems metams numatytos bendros lėšų sumos studijoms atėmus lėšų sumą, apskaičiuotą pagal šio aprašo 13-17 punktų nuostatas.
Studijų programų tipas - parametras, naudojamas studijų programoms klasifikuoti pagal studijų tikslus, sudėtingumo laipsnį, apimtį, įgyjamą kvalifikaciją.
Universitetinių pagrindinių studijų norminiai studentų skaičiai ir studijų krypčių grupių koeficientai pateikti šio aprašo 2 priede, o neuniversitetinių studijų - 3 priede.
Magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų norminiai studentų skaičiai vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui yra 30 procentų mažesni už universitetinių pagrindinių studijų norminius studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui.
Doktorantūros ir meno aspirantūros studijų norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui nepriklauso nuo studijų krypčių grupės ir yra lygus 3, rezidentūros studijų norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui yra lygus 4.
Vienam universitetinių pagrindinių studijų studentui tenkančios išlaidos prekėms ir paslaugoms apskaičiuojamos humanitarinių mokslų studijų srities dieninės studijų formos studentui nustatytą išlaidų prekėms ir paslaugoms dydį padauginus iš atitinkamos studijų krypčių grupės koeficiento, nurodyto šio aprašo 2 priede.
Vienam neuniversitetinių studijų studentui tenkančios išlaidos prekėms ir paslaugoms apskaičiuojamos humanitarinių mokslų studijų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui nustatytą išlaidų prekėms ir paslaugoms dydį padauginus iš atitinkamos studijų krypčių grupės koeficiento, nurodyto šio aprašo 3 priede.
Išlaidos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti, tenkančios vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui, sudaro 7 procentus išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidų prekėms ir paslaugoms, apskaičiuotų šio aprašo 5-7 punktuose nustatyta tvarka vienam universitetinių pagrindinių studijų (kolegijose - neuniversitetinių studijų) humanitarinių mokslų studijų srities (kolegijose - religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui.
Neuniversitetinių, universitetinių pagrindinių, magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų vakarinės ir neakivaizdinės studijų formos studijų išlaidos, tenkančios vienam studentui, sudaro 80 procentų atitinkamų dieninės studijų formos studijų išlaidų.
Tam tikro studijų programos tipo tam tikros studijų krypčių grupės tam tikros studijų formos studijų išlaidos apskaičiuojamos vienam studentui tenkančias studijų išlaidas padauginus iš visų kursų studentų skaičiaus.
Kolegijose 0,3 procento ateinantiesiems metams numatytos lėšų studijoms sumos skiriama taikomajai konsultacinei veiklai ir meninei kūrybai plėtoti (kolegijose vykdomiems tyrimams, leidybos veiklai, konferencijoms, seminarams, parodoms, kvalifikacijos tobulinimo kursams organizuoti ir kitiems darbams, kurie vykdomi šalies ir užsienio juridinių ir fizinių asmenų užsakymu pagal sutartis).
Šios lėšos numatomos Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose ir ateinančiaisiais biudžetiniais metais paskirstomos aukštosioms mokykloms teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, tais metais priimtų į aukštąsias mokyklas, skaičių ir studijų kainas.
Šiame kontekste svarbu aptarti ir socialinio darbo su įkalintais asmenimis metodus, siekiant padėti nuteistiesiems atrasti viltį ir gyvenimo prasmę tikėjime į Dievą.
Egzistencialistinės paradigmos vaidmuo ir raiška socialinio darbo praktikoje yra itin svarbūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad įkalinimas yra egzistencinės krizės patirtis. Tyrimo konceptualizacija remiasi teoriniais pagrindais, apimančiais viltį teologinio esencializmo ir socialinio konstruktyvizmo paradigmų perspektyvoje.
Vilties kūrimas socialinės sąveikos kontekste yra esminis, o Frankl prasmės teorija - Logoterapija - gali būti taikoma socialinio darbo praktikoje kaip sielogyda, gydymas prasme.
Žmogiškojo asmens transcendentalumo raiška tikėjime į Dievą atveria galimybes dvasinei asmens prigimčiai pasireikšti, o religinis atsivertimo (įtikėjimo) fenomenas tampa esminiu lūžiu žmogaus gyvenimo patirtyje.
Krikščioniškasis Alfa kursas gali būti laikomas egzistencialistinės paradigmos socialiniame darbe taikymo modeliu, skirtu įkalintų asmenų socialinei - dvasinei reabilitacijai.
Alfa kurso grupės - egzistencinio patyrimo grupės modelis - suteikia nuteistiesiems galimybę tarpusavyje pasidalinti gyvenimo ir tikėjimo patirtimi, kuri tampa vilties bei gyvenimo prasmės ugdymo vieta.
Alfa kursas - vilties istorijos - supažindina su buvusių nuteistųjų sėkmės istorijomis arba autentiško asmeninio tikėjimo ir gyvenimo liudijimo reikšme įkalintų asmenų vilties stiprinimui.
Socialinis darbuotojas kaip egzistenciškai angažuota asmenybė atlieka svarbų vaidmenį krikščioniškame Alfa kurse, ugdant nuteistųjų vilties ir gyvenimo prasmės pajautą: dvasinis palydėjimas ir sielovadinė pagalba yra itin svarbūs.
Įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirčių, atradus Dievą, tyrimo metodologija remiasi kokybiniu tyrimu: socialinis tikrovės konstravimas iš tyrimo dalyvio perspektyvos. Dalyvaujantis veiklos tyrimas orientuotas į įgalinimą kaip stiprybių stiprinimą.
Nuteistųjų priskiriamos prasmės pažinčiai su panašią į jų patirtį turėjusių žmonių (buvusių nuteistųjų, buvusių priklausomų nuo alkoholio ar narkotikų ir pan.) asmeniniais gyvenimo ir tikėjimo liudijimais ir šios pažinties su kitų žmonių sėkmės istorijomis reikšmė, kuriant įkalintų asmenų ateities viltį ir motyvaciją gyvenimo pokyčiui.
Nuteistųjų priskiriamos prasmės dalyvavimui krikščioniškame Alfa kurse ir šio dalyvavimo Alfa kurse, kaip socialinės reabilitacijos programoje, reikšmė įkalintų asmenų motyvacijai gyventi socialų - moralų gyvenimą laisvėje ir jų pasirengimui integracijai į visuomenę.
Kaip gauti Šventąją Dvasią. Alfa kursas (IV)
Apibendrinant, galima teigti, kad socialinis darbas su įkalintais asmenimis, naudojant egzistencialistines paradigmas ir krikščioniškąjį Alfa kursą, gali būti veiksmingas būdas padėti nuteistiesiems atrasti viltį, gyvenimo prasmę ir integruotis į visuomenę po įkalinimo.