Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje greitai besikeičianti informacija ir spartus gyvenimo tempas, daugelis žmonių patiria stresą. Stresas darbe atsiranda, kai darbuotojas patiria spaudimą, neapibrėžtumą ar konfliktus. Straipsnyje bus aptariama tema „Sveikata ir darbas stresinėje aplinkoje”.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų. Teigiama, kad stresas yra antra dažniausiai nurodoma su darbu susijusi sveikatos problema Europoje (pirmoji - raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai). Manoma, kad daugiau nei pusė (iki 60 proc.) visų prarastų darbo dienų susidaro dėl streso ir kitos psichosocialinės rizikos.
Apskaičiuota, kad bendros išlaidos psichikos sveikatos sutrikimams, tiek susijusiems su stresu, tiek ne, Europoje per metus siekia 240 mln. eurų. Maždaug pusę šios sumos sudaro tiesioginės gydymo išlaidos, likusi suma susidaro dėl sumažėjusio darbuotojų produktyvumo. Su profesiniu stresu susijusios nacionalinės išlaidos Prancūzijoje 2007 m. sudarė 2-3 mlrd. eurų.
Europos darbuotojų atlikta apklausa atskleidė, kad 72 proc. darbuotojų mano, jog darbo reorganizavimas arba darbo vietų nesaugumas yra viena dažniausių darbe patiriamo streso priežasčių. 66 proc. nurodė, kad stresą patiria dėl per didelio dirbamų valandų skaičiaus arba darbo krūvio“. Kad šių priemonių trūksta, mano keturi iš dešimties darbuotojų. Taip pat 40 proc. darbdavių mano, kad valdyti stresą sudėtingiau nei bendrą darbuotojų sveikatą.
Pasak Technikos priežiūros tarnybos atstovo Rimanto Baravyko, streso rizika ir įtaka šiandien dar nėra vertinama teisingai tarp darbdavių. Svarbiausia problema, dėl kurios tai vyksta yra bendros sveikatos kultūros trūkumas. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovo Vaidoto Levickio, Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, prisiėmė daug įsipareigojimų ir vienas iš jų - skirti dėmesio psicholosocialiniams reiškiniais.
Taip pat skaitykite: Sapno aiškinimas: žmogus vežimėlyje
Streso priežastys darbo aplinkoje
Stresas darbo vietoje gali kilti dėl įvairių veiksnių. Darbo krūvis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie gali sukelti stresą darbo aplinkoje. Per didelis darbo krūvis, kai darbuotojai jaučiasi priblokšti užduočių, gali sukelti stresą. Tai yra susiję su darbuotojų darbo našumu, laiko valdymu ir atsakomybe.
Darbo krūvio poveikis gali būti skirtingas priklausomai nuo darbo pobūdžio ir reikalavimų. Darbo krūvis gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Tai gali apimti fizinę ir psichologinę sveikatą. Vadovo parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris gali padėti sumažinti stresą darbe. Tai yra dėl to, kad vadovo parama gali padėti darbuotojams jaustis vertinamiems ir palaikyti jų pasitikėjimą savimi.
Vadovo parama gali apimti daugybę skirtingų veiksmų, pvz., atvirumą, supratingumą, kantrybę ir pasitenkinimą darbu. Tačiau vadovo parama taip pat gali būti stoka, o tai gali padidinti streso lygį darbo vietoje. Darbo vietos kūrimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie gali padėti sumažinti stresą darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbo krūvis gali būti susijęs su fiziniais reikalavimais, kaip ilgas sėdėjimas, pakartotiniai judesiai ar sunki kroviniai.
Darbuotojai, kurie jaučia, kad jų pastangos nėra vertinamos arba nesulaukia tinkamo palaikymo iš vadovų, dažnai patiria stresą. Jei darbuotojai nėra tikri, ko iš jų tikimasi, tai gali sukelti nerimą. Neefektyvi darbo aplinka, tokia kaip netvarkinga biuro erdvė ar netinkamos darbo sąlygos, taip pat gali prisidėti prie streso.
Per didelis darbų kiekis, pasireiškiantis per neadekvačius laiko terminus ar lūkesčius, neprognozuojamos papildomos darbo valandos, nepastovūs darbo pamainų laikai, daugybė užduočių, reikalaujančių dėmesio vienu metu (šokinėjimas nuo vieno prie kito), netinkami darbo įrankiai kelia stresą, o negalėjimas kontroliuoti situacijos suteikia beviltiškumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Darbuotojo darbo efektyvumui didelės įtakos turi ir vyraujantys darbo kolektyvo santykiai. Tai bendradarbių bei darbuotojų ir vadovo santykiai. Jei tarp vadovo ir darbuotojų vyrauja ne pagarbos, o baimės jausmas, jeigu bendradarbiai apšneka vieni kitus už nugarų, jeigu kolegos "kiša pagalius į ratus", nesveikai konkuruodami vieni su kitais, tuomet darbo santykiai virsta abipusiu karu, o energija iššvaistoma kivirčams, o ne darbui.
Psichikos sveikata darbo vietoje – viskas, ką reikia žinoti (kol kas) | Tom Oxley | TEDxNorwichED
Emocinė būklė stresinėje darbo aplinkoje
Darbo vieta gali turėti didelę įtaką darbuotojų emocinei būklei. Stresinė darbo aplinka gali sukelti įvairias emocines reakcijas, tokiu kaip nerimas, nuovargis, išsekimas, depresija ir kt. Nors kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai į stresą, yra keletas bendrų emocinių reakcijų, kurias patiria dauguma žmonių.
Stresinėje darbo aplinkoje darbo reikalavimai gali būti itin aukšti. Be to, stresinėje darbo aplinkoje gali būti keliami aukšti emociniai reikalavimai. Darbo reikalavimai taip pat gali reikalauti didelės fizinės jėgos arba fizinio atsparumo.
Stresas ir sveikata
Sveikata ir darbas yra glaudžiai susiję. Stresas darbe gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija, nemiga, padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt. Todėl svarbu suprasti, kaip stresas darbe veikia žmogaus organizmą ir kaip jį galima valdyti. Ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabetas, depresija ir nerimas. Stresas gali sumažinti darbuotojų produktyvumą.
Kai organizmas susiduria su stresine situacija, jis pradeda reaguoti į ją, kad būtų galima susidoroti su problema. Lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Jis gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti imuninę sistemą. Stresas gali turėti neigiamą poveikį miegui. Jis gali sukelti nemigą, kurios metu sunku užmigti arba išlikti užmigus.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Stresas, depresija ir nerimas gali turėti neigiamą poveikį fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Jie gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti imuninę sistemą ir padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir kitomis ligomis.
Pastaraisiais metais techninė kultūra Lietuvoje labai pagerėjo - tik dėl techninių sutrikimų Lietuvoje jau nėra nelaimingų atsitikimų, visos nelaimės susijusios su darbo organizavimo ir darbo vietos saugumo užtikrinimu. Jei žmogus nesijaučia darbe saugus, jis daro labai daug klaidų.
Kaip kovoti su stresu darbo aplinkoje
Atsižvelgiant į streso priežastis ir pasekmes, svarbu žinoti, kaip su juo tinkamai kovoti. Organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbo krūvio valdymui. Tai apima užduočių paskirstymą tinkamai ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą paramą atlyginimų, personalo ir resursų prasme. Darbo krūvio poveikis gali būti sumažintas naudojant tinkamas darbo organizavimo strategijas ir priemones. Tai gali apimti efektyvų laiko valdymą, darbo krūvio balansavimą ir darbo užduočių paskirstymą.
Vadovai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų bendravimą su savo komanda. Darbuotojai turi jaustis saugūs bendraujant apie savo problemas ir jausmus. Komandinis darbas gali sumažinti stresą, nes darbuotojai gali dalintis užduotimis ir remtis vienas kitu. Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata yra esminis aspektas. Tai gali apimti sveikus maisto pasirinkimus, fizinį aktyvumą, meditaciją ar jogos pamokas.
Kiekvienas darbuotojas turėtų išmokti efektyviai valdyti savo laiką. Nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Psichologai ir terapeutos gali suteikti naudingų įrankių ir strategijų, kaip valdyti stresą. Efektyvūs streso valdymo būdai darbe apima reguliarias pertraukas, aiškius tikslus ir komunikaciją, darbo ir poilsio balansą, psichologinę paramą bei ergonomišką darbo aplinką.
Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate. Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti. Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje. Planuokite savo laiką.
Darbo vieta neturi kelti rūpesčių dėl saugumo. Kai darbuotojas nuolatos šąla ar jaučiasi nepatogiai, jis galvoja apie tai, kaip patogiau įsitaisyti, o ne apie tai, kaip geriau atlikti darbo užduotis. Darbuotojas turi dirbti tą darbą, kuris jam patinka. Ar darbo užduotys darbuotojui bus malonios, reikia išsiaiškinti prieš priimant jį darbą. Nereikia priimti į darbą žmogaus tik dėl to, kad jam labai reikalingas darbas.
Kad ir koks malonus būtų darbas, visą laiką atliekamos tos pačios užduotys nusibosta. O kai užduotys nuobodžios, darbuotojas dirba ne visu savo pajėgumu. Todėl vadovas turėtų suteikti darbuotojui vis sudėtingesnių užduočių, kurioms atlikti reikėtų ir daugiau atsakomybės, ir naujų įgūdžių.
Darbas gali būti malonus ir keliantis entuziazmą, bet jeigu darbo krūvis viršys galimybes, darbuotojas fiziškai ar protiškai pervargs. O persitempusio žmogaus, kad ir kaip jis norėtų dar dirbti, darbas nebus efektyvus. Be to, per didelis darbo krūvis kenkia darbuotojo sveikatai. O juk vadovui reikalingi sveiki darbuotojai.
Štai keletas patarimų, kaip tą galima padaryti: pertraukėlės darbo metu, tinkamas poilsis po darbo, neapsiimkite per daug darbo. Mokslininkų teigimu, nuo 40 iki 70 proc. visų ligų, negalavimų ar paprasčiausią diskomfortą lemia didelis darbo krūvis ir nuolatinė įtampa.
Nuovargis darbe
Nuovargis - tai fizinės, emocinės ar protinės energijos išsekimas, kurį dažniausiai sukelia ilgalaikis darbo krūvis, prastas miegas, nuolatinis psichologinis spaudimas ar gyvenimo būdo disbalansas. Ilgainiui neišspręstas stresas perauga į chronišką nuovargį. Tokiu atveju būtinas kompleksinis požiūris: tiek streso valdymas darbe, tiek nuovargio mažinimo strategijos tampa esminės.
Darbuotojų nuovargis yra vienas dažniausių šiuolaikinės darbo kultūros iššūkių. Tai gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo asmens, darbo pobūdžio ir organizacinės aplinkos. Nuovargio jausmas neatsiranda iš niekur - jį sukelia kompleksinės priežastys, susijusios su darbo pobūdžiu, organizacijos kultūra, psichologiniu klimatu ir asmeniniais darbuotojo įpročiais.
Efektyvus nuovargio valdymas reikalauja sąmoningų sprendimų ir nuoseklių įpročių. Laikykitės darbo ir poilsio režimo, venkite nuolatinio viršvalandžiavimo. Laiku pradėkite ir baigkite darbo dieną, planuokite pertraukas ir atostogas. Fizinė veikla padeda mažinti įtampą, pagerina nuotaiką ir gerina miego kokybę.
Perdegimo sindromas
Perdegimo sindromas darbe - tai būklė, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria daugelis skirtingų profesijų darbuotojų. Dažniausiai „perdegimas“ pasireiškia tiems, kurie dirba tiesiogiai su žmonėmis: mokytojams, medikams, klientų aptarnavimo specialistams, pardavėjams bei socialiniams darbuotojams. Darbuotojas jaučia įtampą, neviltį, bejėgiškumą.
„Perdegimo“ sindromas - tai ženklas keisti darbą? Dažniausiai darbuotojas, kuris jaučia „perdegimą“ nusprendžia, kad laikas keisti darbą. Tačiau tai nėra geriausias problemos sprendimo būdas. Suprasti, kad jaučiate stiprų streso poveikį. Jūsų motyvacija darbe keičiasi bei jaučiate tai nuolatos. Paskutinis punktas - „atkurti“ - tai yra atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Apibendrinant, perdegimo sindromas darbe - tai dažnas atvejis. Atpažinus perdegimo simptomus svarbu jokiu būdu nepalikti to savieigai - bus tik blogiau.
Naudingi kontaktai
- Darbo inspekcija - tai valstybinė institucija, kuri teikia informaciją apie darbo saugą ir sveikatą, darbo teisę, socialinę apsaugą ir kitus klausimus.
- Sveikatos psichologijos centras - tai organizacija, kuri teikia psichologinę pagalbą ir konsultacijas žmonėms, kurie patiria stresą ir kitas psichologines problemas.
- Sveikata.lt - tai internetinis portalas, kuriame galima rasti informacijos apie sveikatą, mitybą, fizinę veiklą ir kitus sveikatos klausimus.
- Streso valdymo centras - tai organizacija, kuri teikia mokymus ir seminarus apie streso valdymą ir psichologinę sveikatą.
- Psichologijos ir psichoterapijos centras - tai organizacija, kuri teikia psichologinę pagalbą ir konsultacijas žmonėms, kurie patiria stresą ir kitas psichologines problemas.
Statistika
Pateikiama statistika apie streso paplitimą ir jo poveikį darbuotojams:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbuotojų, patiriančių psichosocialinę riziką Europoje | 28% |
| Prarastos darbo dienos dėl streso | Iki 60% |
| Bendros išlaidos psichikos sveikatos sutrikimams Europoje per metus | 240 mln. eurų |
| Darbuotojų, manančių, kad darbo reorganizavimas yra streso priežastis | 72% |
| Darbuotojų, manančių, kad per didelis darbo krūvis yra streso priežastis | 66% |