Pensijų fondai yra investiciniai fondai, kurių tikslas - generuoti papildomas pajamas asmeniui senatvėje. Tokie fondai yra itin svarbūs išsivysčiusiose ekonomikose, kur gimstamumas nedidelis, o visuomenė sparčiai sensta. Vakarų Europoje šių fondų sistema stipriai išvystyta, o tuose fonduose sukauptos milžiniškos lėšos. Tuo tarpu Lietuvoje pensinių fondų istorija dar palyginti jauna, ir visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis.
Lietuvos pensijų fondų rinkos netrukus laukia nemenkos permainos - bendrovė „Finasta investicijų valdymas“ (FIV) perima du kartus daugiau klientų turinčius bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ (PZU) pensijų fondus. FIV ketina perimti keturis PZU pensijų fondus, kuriuose šiuo metu pensijas kaupia daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Iš viso juose sukaupta daugiau nei 10 mln. litų.
Pasak „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinio direktoriaus Daniaus Valterio, sprendimą perduoti bendrovės valdomus pensijų fondus lėmė įmonės stebėtojų tarybos bei valdybos patvirtinti strateginiai tikslai, kurie bus orientuoti į tiesioginę veiklą - gyvybės draudimo paslaugų pardavimą.
Lietuvos Pensijų Sistema: Pakopos ir Ypatumai
Pasaulyje yra gan skirtingų tokio tipo fondų sistemų. Taip pat skirtingos šių sistemų kryptys yra JAV ir Europoje. JAV pensijų fondais dažniausiai rūpinasi bendrovės, savo darbuotojams kaip dalį darbo užmokesčio siūlydamos įvairius pensinius planus.
Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų:
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
- I pakopa - tai yra standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokestį, kuris perskirstomas „Sodros“ biudžete, ir didžioji dalis jo nukeliauja dabartinių pensininkų pensijoms, o likusi dalis kitoms socialinėms išmokoms. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - čia jos paprasčiausiai surenkamos ir išmokamos.
- II pakopa - tai pasirinktinos įmokos į fondus, kai prie privačių įmokų kaupimo prisideda ir „Sodra“. Gyventojas pats renkasi ar nori dalyvauti šioje sistemoje ar ne. Dalyvavimo II-oje kaupimo pakopoje taisyklės buvo jau ne kartą keistos, o 2019 metais jos vėl keičiasi iš esmės: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo 2019 metais siekia 1,8% ir palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais, bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc.
- III pakopa - tai asmens taupymas pensijai savarankiškai, naudojantis tam tikromis valstybinėmis lengvatomis.
Gyventojai apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Tokiu atveju jie galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir investicinį pelną, tačiau neatgaus valstybės (Sodros) įmokų, už kurias bus priskaičiuojami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai to asmens valstybinei pensijai.
Norint atsisakyti tolimesnio II-os pakopos pensijos kaupimo, reikia per 6 mėnesius nuo metų pradžios parašyti prašymą pensijų fondą valdančiai bendrovei.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Tiek II-os pakopos, tiek ir III pakopos pensiniai fondai yra valdomi privačių bendrovių. Tokius fondus valdyti gali tik tam licenciją turinčios Valdymo įmonės, o tokią licenciją išduoda Lietuvos bankas (anksčiau išduodavo Vertybinių popierių komisija).
Investavimo Strategijos: Rizikos Lygiai ir Pasirinkimas
Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-ios pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį:
- Gyvenimo ciklo strategija - jos principas nesudėtingas, sukuriama keletas fondų, suskirstant juos pagal rėžius, taikomus tam tikram gyventojų amžiui. Iki kol gyventojui lieka keliolika metų iki pensijos, iš esmės beveik visa lėšų dalis investuojama į akcijas. Artėjant prie pensinio amžiaus, nuosekliai didinama obligacijų dalis.
- Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikrai tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją.
- Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Šie pensijų fondai dalį investicijų nukreipia į akcijas, dalį į įmonių bei valstybių obligacijas.
- Agresyvūs - investuojantys į akcijas. Tai aukščiausios rizikos pensijų fondai. Ilguoju laikotarpiu tokia investavimo strategija atneša didžiausią grąžą, tačiau dideli svyravimai taip pat gali sukelti nemažai galvos skausmo.
Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita. Teoriškai, geriausia kilimo laikotarpiu investuoti į agresyvius investicijų fondus, o kritimo laikotarpiu - į konservatyvius.
Taip pat skaitykite: Darbo sutartis Lietuvoje
Pensijų Išmokos: Anuitetas ir Vienkartinė Išmoka
Kalbant apie II-os pakopos pensijų fondus, jų sukauptais pinigais galima pradėti naudotis tik suėjus pensiniams amžiui (įskaitant išankstinę pensiją). Šiuo metu metu pensinis amžius vyrams ir moterims skirtingas, bei kintantis - jei nežinote, kada išeisite į pensiją, pasinaudokite pensijinio amžiaus skaičiuokle.
Suėjus pensiniam amžiui, yra du pagrindiniai būdai atsiimti sukauptą sumą:
- Atsiimti sukauptą sumą iš karto. Šis būdas galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tokios sumos, pagal kurią bazinis anuitetas iš II-os pakopos pensijų fondo būtų lygus pusei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (2017 10 metais bazinė pensija sudarė 130 EUR) - kad būtų lengviau įsivaizduoti, apytiksliai galima orientuotis į tai, jog 65 metų į pensiją išeinančiam asmeniui fonde sukauptos sumos dydis turėtų būti mažesnis nei 11 tūkst.
- Atsiimti pensiją anuiteto būdu. Anuitetas - tai kasmėnesinė (teoriškai gali būti mokama iki karto per tris mėnesius) išmoka asmeniui iki gyvos galvos.
Tuo tarpu, kalbant apie III-os pakopos pensijų fondus, pinigų atsiėmimo tvarka kiek skiriasi nuo II-osios pakopos.
Pensijų Sistemos Problemos ir Iššūkiai
Lietuvos pensijų sistemoje daug problemų. Pirmiausia, yra sudėtingas pats kaupiamų senatvės išmokų kūrimo etapas - norint, kad pensijos būtų kaupiamos ateičiai iš valstybės (ar „Sodros“) lėšų, tam reikia skirti dalį lėšų iš dabar surenkamų mokesčių. Tą problemą dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, ir išvažiuojantys iš šalies darbingi žmonės.
Kita savarankiško kaupimo problema yra dažni pokyčiai ir sistemos nestabilumas. Visos tokios ilgalaikės sistemos turi būti grįstos absoliučiu pasitikėjimu, o koks gali būti pasitikėjimas pensijų fondais, kai sistemos esmė kartas nuo karto pakeičiama? Net ir paskutinė koalicija Lietuvoje žada į sistemą įnešti daug naujovių. Vis tik, jos neturėtų paliesti tų, kurios kaupia lėšas ir privačiomis lėšomis (pervedant nustatytą dalį tiesiai iš darbo užmokesčio), kas būtų pasikėsinimas į privačias lėšas.
Taip pat skaitykite: Šiaulių banko rezultatai
Atsiliepimai ir Patirtis
Internete galima rasti įvairių atsiliepimų apie pensijų fondus, įskaitant ir PZU fondus. Kai kurie žmonės teigia, kad net ir ekonomikos augimo laikotarpiu fondai nurašydavo daugiau nei uždirbdavo. Kita vertus, yra ir teigiamų atsiliepimų, pabrėžiančių, kad ne visi fondai nurašydavo daugiau nei uždirbdavo.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad fondų praeities rezultatai niekaip neatspindi, ko jūs galite tikėtis ateityje. Ši informacija yra skirta susipažinti ir praplėsti akiratį. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jog rezultatuose neatsispindi visi galimi mokesčiai (dalis jų yra įskaičiuota, o dalis ne), kurie yra skirtingi visose fondo valdymo įmonėse. Svarbu: Fondai gali turėti papildomų mokesčių, kurie nėra susiję su rezultatais.
Kadangi nuo kitų metų laukia didelės pensijų sistemos permainos, klausimas kiek sistema išliks populiari, ir naudinga didžiajai daliai būsimų pensininkų? Ar verta kaupti, ką daryti atsisakius tolimesnių įnašų?