Šiais metais publikavau kelis įrašus tema, jog Lietuvoje valdomų akcijų fondų rezultatai, švelniai tariant, nedžiugina. Vienas populiarus instrumentas liko nepaminėtas - II pakopos pensijų fondai, kuriuose šiuo metu pinigus kaupia ~1,4 mln. 2019 m. 1996-2002 metų ciklo fonduose šiuo metu pensijai taupo daugiau kaip 131 tūkst. asmenų, o sukaupta suma viršija 230 mln.
Parinkau du realius fondus, o ne kažkokius teorinius indeksus, vieną akcijų ir kitą obligacijų, su kurių rezultatu palyginsiu II pakopos fondus. Antras fondas - iShares € Aggregate Bond ESG UCITS ETF (ticker IEAG). Jeigu 2% daug? Tai nepaprastai prastas rezultatas.
Jeigu 30 metų kas mėnesį investuočiau po 50 eurų, tai per šį laikotarpį iš viso investuočiau 18 tūkst. Investavus šią 18 tūkst. eurų sumą su 6% grąža, galutinis rezultatas būtų ~49 tūkst. eurų, su 8% grąža ~71 tūkst. Skirtumas siekia ~22 tūkst.
2. Kaip pastebėjau ankščiau, dalis rizikingiausių pensijų fondų investuoja nuo 3% iki 10% į obligacijų turto klasę. Aš sakyčiau, kad tas 3-10% obligacijų turėjimas yra tiesiog prasto valdymo požymis, neatitinkantis 1996-2002 m. Swedbank, SEB ir INVL II obligacijų dalis dar kažkiek pateisinama, nes fondai turi realius pinigų srautus, todėl negali 100% lėtų laikyti akcijose.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
3. Iš satelitinių pozicijų fondo valdytojas tikisi aukštesnės grąžos, nei iš pasyvaus core. 4. Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku. Visgi, aš nežinau II pakopos fondų teisinio reguliavimo, įmanoma, kad fondų valdytojas negali 100% turo turto investuoti vien į Airijos fondus, todėl Liuksemburgo ETFs pasirinkimas gali būti reguliacinės aplinkos lemtas sprendimas.
Pradžiai, noriu pabrėžti, tai nėra Goindex reklaminis straipsnis, neturiu su jais jokių sąsajų, tik pritariu pasyviai investavimo į akcijų turto klase strategijai, kuria vadovaujantis Goindex fondai valdomi. Jei mano prognozė išsipildys, Goindex smarkiai lenks kitus žaidėjus rezultatu, tai kitiems irgi teks pasitempti, nes savo nekompetenciją paslėpti bus daug sunkiau nei dabar, kai visi kartu sisiodami nepataiko į taikinį.
Įmonės ir fondo valdomas turtas atskirtas, bei čia nėra P2P platformos, kur teisinė aplinka laiko neišbandyta ir nepatikrinta, todėl didesnių baimių neturėčiau. Bet dar vienas įdomesnis klausimas, kiek ilgai gyvuos ši įmonė, kaip fondų valdytojas, ar verslo modelis yra tvarus.
2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst.
Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkas stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie pensijų kaupimą
5. Ar verta tokiu atveju investuoti į II pakopą, turint omenyje, jog prie jūsų atliktų pervedimų į pensijų fondą prisideda ir valstybė, dėl ko gerokai padidėja tikėtina grąža? Negalėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas. Tai gali būti geriausias investicinis instrumentas daugeliui asmenų. Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio.
Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995, 1996-2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Remiantis Lietuvos banko paskelbtais naujausiais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje visų mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų bendra vertė siekė 8,889 mlrd. eurų, kai 2024 metų pabaigoje dar viršijo 9 milijardus eurų, o tai reiškia, kad per pirmus tris 2025 metų mėnesius jie sumažėjo beveik trimis procentais, tiesa, per pastaruosius trejus metus paaugo penkiasdešimt keturias procentais.
Tarp valdymo įmonių daugiausiai turto kovo pabaigoje, t.y. 36,9 procento visų aktyvų (prieš metus - 38,2 procento) arba 3,281 mlrd. Kovo pabaigoje Lietuvoje veikiantys visi antrosios pakopos pensijų fondai bendrai turėjo iš viso 1,428 milijonus dalyvių, kurių skaičius nuo metų pradžios nežymiai pasikoregavo 0,1 procento, bet per paskutinius trejus metus paaugo beveik trimis procentais. Luminor investicijų valdymo šio tipo pensijų fondų grynojo turto vertė šiais metais smuko mažiausiai, t.y. tik 1,4 procento, o per trejus metus augo sparčiausiai - 56 procentais, kaip ir dalyvių skaičius, kuris pakilo beveik septyniais procentais. SEB investicijų valdymas praėjusio ketvirčio pabaigoje valdė 2,29 mlrd. eurų ir turėjo 316,552 tūkstančius klientų, arba antroji pozicija tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų. Tiesa, abu rodikliai per pirmąjį šių metų ketvirtį krito, bet per trejus metus pakilo atitinkamai 51,2 bei 0,2 procento. Goindex 2025 metais yra vienintelis, kuris padidino tiek savo valdomų antrosios pakopos pensijų fondų aktyvų kiekį, tiek dalyvių skaičių. Bent kol kas mažiausiai per minimą laikotarpį prarado visų pirma Artea (buvęs Šiaulių bankas) bei Swedbank valdomi antrosios pakopos pensijų fondai.
Pažvelgus į paveikslėlius, kur pateiktos diagramos su antrosios pakopos pensijų fondų investicine grąža per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, visais atvejais turime visiškai kitą vaizdą - prieaugį, kas, žinoma, yra labai pozityvu. Tarp valdytojų per aptariamą laikotarpį geriausius rezultatus kol kas rodo Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Nuo 2019 metų, kai Lietuvoje startavo šie apžvelgiami antrosios pakopos pensijų fondai, stambiausiomis investicinėmis grąžomis išsiskiria trijų Lietuvoje veikiančių bankų, t.y. Artea, SEB bei Swedbank valdymo įmonių fondai.
- II pakopos fondai Lietuvoje turi didelį dalyvių skaičių ir didelį akumuliuotą turtą, kai kurie fondai daugiau įtraukia obligacijų turto klasę, o kiti - akcijų.
- Investicijų grąža per pastaruosius metus dažnai rodo nuosmukį tol, kol kai kurios įmonės pasiekia stabilesnius rezultatus veikiant rinkos kintamumui.
- Valdytojų dydžiai ir mokesčiai gali daryti įtaką ateities pajamoms, tad prognozės dėl rinkos dalies ir portfelio dydžio turi būti laikomos atsargiai.
- Nagrinėjant II pakopos fondų teisinį reguliavimą, gali būti, kad tam tikros investicijų tilto galimybės ribojamos, ypač užsienio ETF pasirinkimuose.
Trumpa išvada apie II pakopos fondų investavimo kryptis
- Rinkos situacija rodo, kad dauguma II pakopos fondų patiria grąžos sumažėjimą arba nuostolio ženklus - išimtis gali būti tie fondai, kurie sėkmingai diversifikuoja portfelį.
- Saliniai fondų požiūriai į obligacijas dažnai skiriasi: kai kurie valdytojai laiko nedidelę dalį obligacijų (3-10%), o tai gali būti ženklas prasto valdymo arba reguliavimo apribojimų.
- Satelitinės priemonės kartais gali būti siekiama aukštesnės grąžos, lyginant su pasyviu core fondų modeliu.
Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkas stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir Perspektyvos