Šiuo metu Lietuvoje apie 1,4 mln. žmonių kaupia pinigus II pakopos pensijų fonduose. Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. eurų.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama II pakopos pensijų fondų veiklai ir jų rezultatams. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, šiuo metu lietuviai „kojinėje“ laiko 22,6 mlrd. eurų. Tinkamai įdarbinti, šie pinigai galėtų generuoti finansinę grąžą bei kurti papildomą naudą.
2024 m. LB duomenimis, pagrindinėmis taupymo priežastimis lietuviai įvardija galimas nenumatytas išlaidas ir finansinės būklės pablogėjimą. Noras, kad sukauptos lėšos generuotų investicinę grąžą, aktualus vos 9 proc. lietuvių.
V. Rūkas pastebi, kad uždirbtas pelnas nėra virtualus, nuo 2026 m. jį bus galima „pačiupinėti“ ir nesulaukus pensijos. Gyventojai turės galimybę kartą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, visas lėšas, jei kaupimas taptų apsunkintas ar betikslis, o pasitraukimo atveju - investuotą sumą kartu su uždirbtu pelnu.
Tiek kaimyninės Estijos pavyzdys, tiek mūsų šalies apklausų duomenys rodo, kad iš kaupimo II pensijų pakopoje gali pasitraukti nuo 20 proc. iki 40 proc. „Estijos reformos duomenys atskleidė, kad didžiausia atsiimtų lėšų dalis teko vartojimui ar liko gulėti sąskaitose, užuot davusios grąžą. Tik nedidelė atsiimtų lėšų dalis buvo įdarbinta, nežinia kokia jų - sėkmingai. Galima daryti prielaidą, jog ir Lietuvos gyventojų pelnas iš finansinio turto sumažės daliai žmonių atsiėmus lėšas iš pensijų fondų“, - pabrėžia V.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos demografinę situaciją ir matant jos tendencijas, nesunku daryti išvadą, kad mūsų šalies pensijų sistema patirs vis didesnį spaudimą. Šiuo metu Lietuvos gyventojai vidutiniškai gauna maždaug 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Šis dydis vadinamas vidutine pajamų pakeitimo norma.
2024 m. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų skaičiavimais, vien tam, kad ji būtų išlaikyta, Lietuvai artimiausiais dešimtmečiais gali tekti papildomai skirti 5 proc.
„Galimybių, kaip užtikrinti finansavimą pensijų gavėjams esamame lygyje, nėra labai daug. Pirmoji - didinti „Sodros“ mokesčius taip, kad perskirstymas palypėtų nuo dabartinių 7 proc. iki 12 proc. BVP. Antroji - toliau ilginti pensinį amžių, kaip buvo daroma iki šiol. Trečioji - Lietuvos darbo rinką papildyti 700 tūkst. imigrantų, kai 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno maždaug 217 tūkst. užsieniečių. Ir ketvirtoji - kam tęsti, o kam pradėti finansinio turto kaupimą savo ateičiai jau šiandien. Todėl kuo ilgiau atidėsime kaupimą, tuo labiau reikės imtis pirmųjų trijų priemonių“, - konstatuoja V.
Kiekvieną mėnesį kaupiant II pakopos pensijų fonde tipine 3 proc. + 1,5 proc. apimtimi (šiandien tai sudaro apie 73 Eur + 30 Eur per mėnesį nuo vidutinio darbo užmokesčio), po 30 metų II pakop būtų sukaupta 137 tūkst. eurų.
„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų įkūrimo 2018 m., vidutinė metinė pensijų fondų investicinė grąža buvo 9,9 proc., o bendrai per pastaruosius septynerius metus Lietuvos II pakopos pensijų fondai papildomai juose kaupiančiųjų turtą išaugino net 75,8 proc. Bendra juose sukaupto turto suma šiemet perkopė įspūdingą 10 mlrd. eurų ribą. Tokios sumos pakaktų jau šiandien mokėti pensijas visiems senatvės pensijų gavėjams beveik dvejus metus“, - pasakoja V.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie pensijų kaupimą
2018 m. sukurtoje ir tebeveikiančioje „Sodros“ pensijų fondų skaičiuoklėje tikėtasi 3 proc. investicinės grąžos iš obligacijų ir 7 proc. iš akcijų. Realybėje pasiektas rezultatas viršijo prognozes su kaupu.
„Kaip ir bet kurioje kitoje profesinėje srityje, pensijų fondų valdytojams tai yra kasdienis darbas. Kitaip tariant, jie šiai sričiai kiekvieną dieną skiria tiek laiko, kiek individualiai investuojantis žmogus skirti niekuomet negalės“, - sako V.
Pasak jo, nereikėtų užmiršti ir kitų II pakopos pensijų fondų privalumų - pavyzdžiui, fakto, kad tai yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvieną mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (2026 m. apie 400 Eur per metus).
„Be abejo, kiekvieno žmogaus situacija yra unikali. Bendras vardiklis ar universalus receptas, kaip elgtis su II pakopoje sukauptomis lėšomis, neegzistuoja - kiekvienam teks apsispręsti pačiam. Bet kuriuo atveju reikia nuodugniai apsvarstyti visas galimas pasekmes ir neskubėti priimti sprendimo, kurio vėliau gali tekti gailėtis“, - apibendrina V.
„Invaldos INVL“ dukterinės bendrovės „INVL Asset Management“ įsteigtas alternatyvių investicijų fondas pritraukė 5,5 mln.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
1996-2002 metų ciklo fonduose šiuo metu pensijai taupo daugiau kaip 131 tūkst. asmenų, o sukaupta suma viršija 230 mln.
Jeigu 30 metų kas mėnesį investuočiau po 50 eurų, tai per šį laikotarpį iš viso investuočiau 18 tūkst. Investavus šią 18 tūkst. eurų sumą su 6% grąža, galutinis rezultatas būtų ~49 tūkst. eurų, su 8% grąža ~71 tūkst. Skirtumas siekia ~22 tūkst.
Kaip pastebėjau ankščiau, dalis rizikingiausių pensijų fondų investuoja nuo 3% iki 10% į obligacijų turto klasę. Aš sakyčiau, kad tas 3-10% obligacijų turėjimas yra tiesiog prasto valdymo požymis, neatitinkantis 1996-2002 m. Swedbank, SEB ir INVL II obligacijų dalis dar kažkiek pateisinama, nes fondai turi realius pinigų srautus, todėl negali 100% lėtų laikyti akcijose.
Iš satelitinių pozicijų fondo valdytojas tikisi aukštesnės grąžos, nei iš pasyvaus core.
Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku. Visgi, aš nežinau II pakopos fondų teisinio reguliavimo, įmanoma, kad fondų valdytojas negali 100% turto investuoti vien į Airiškus fondus, todėl Liuksemburgo ETFs pasirinkimas gali būti reguliacinės aplinkos lemtas sprendimas.
Pradžiai, noriu pabrėžti, tai nėra Goindex reklaminis straipsnis, neturiu su jais jokių sąsajų, tik pritariu pasyviai investavimo į akcijų turto klase strategijai, kuria vadovaujantis Goindex fondai valdomi. Jeigu mano prognozė išsipildys, Goindex smarkiai lenks kitus žaidėjus rezultatu, tai kitiems irgi teks pasitempti, nes savo nekompetenciją paslėpti bus daug sunkiau nei dabar, kai visi kartu sisiodami nepataiko į taikinį.
Įmonės ir fondo valdomas turtas atskirtas, bei čia nėra P2P platformos, kur teisinė aplinka laiko neišbandyta ir nepatikrinta, todėl didesnių baimių neturėčiau. Bet dar vienas įdomesnis klausimas, kiek ilgai gyvuos ši įmonė, kaip fondų valdytojas, ar verslo modelis yra tvarus.
2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst. Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd.
Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkoks stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln.
Ar verta tokiu atveju investuoti į II pakopą, turint omenyje, jog prie jūsų atliktų pervedimų į pensijų fondą prisideda ir valstybė, dėl ko gerokai padidėja tikėtina grąža ? Negalėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas. Tai gali būti geriausias investicinis instrumentas daugeliui asmenų.
Svarbu: Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl.
Norite gauti maksimalią naudą iš naujos pensijų reformos? Norite išvengti brangiai kainuojančių klaidų, kurias daro daugelis?
- tęsti kaupimą pensijų fonduose (kas užtikrins, kad atgausite sumokėtus 3 proc. į pensijų fondus nuo savo algos?
- likti pensijų fonduose ir SODROJE (kokio dydžio pensijas mokės SODRA po 20-30 metų?
- pasirinkti savarankišką kaupimą (ar turite pakankamai patirties investavimo srityje ir žinote kur kaupti? Ar galėtumėte patys prisiimti 100 proc.
- mokėti už...? (ar pagalvojote kokią naudą galėtumėte sukurti savo šeimai, jeigu 3 proc.
Investicinės Grąžos Palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami investicinės grąžos palyginimai, remiantis pateiktais duomenimis:
| Investavimo Scenarijus | Investuota Suma | Grąža | Galutinis Rezultatas |
|---|---|---|---|
| 30 metų, 50 EUR/mėn. su 6% grąža | 18,000 EUR | 6% | ~49,000 EUR |
| 30 metų, 50 EUR/mėn. su 8% grąža | 18,000 EUR | 8% | ~71,000 EUR |
| II pakopos pensijų fondas (3% + 1.5%), 30 metų | N/A | N/A | ~137,000 EUR |
Šaltinis: Lietuvos Bankas