Senėjimas - neišvengiamas procesas, kuris dažnai kelia baimę ir nerimą. Tačiau ar įmanoma senatvę priimti kaip natūralią ir netgi džiugią gyvenimo dalį? Knygos apie senatvę nagrinėja šį klausimą įvairiais aspektais - nuo biologinių senėjimo procesų iki psichologinio požiūrio į šį etapą. Jos padeda suprasti, kaip susikurti kitokį, patrauklų ir mielą senatvės įvaizdį.
Senėjimo biologija ir galimybės ją paveikti
Med. dr. teigia: „Senėjimas - ne vėžys, ne širdies ligos - yra pagrindinė daugumos žmonijos kančių ir mirties priežastis. Ta pati virtinė biologinių pokyčių, kuriems vykstant raukšlėjamės ir žylame, atveria duris demencijai ir įvairiems kitiems negalavimams.“
Andrew Steele’as savo knygoje „Nesenstantys“ aprašo, kaip senėjimo biologijos srityje nuo vilties pereita prie pažado. Šioje knygoje autorius atkreipia dėmesį į senėjimą stabdančius gydymo būdus - nuo visiško imuninės sistemos perkrovimo iki DNR taisymo šalinant senstančias ląsteles.
Steele’as apžvelgia žmogaus senėjimo biologiją, taip pat pačius naujausius tyrimus, kaip to išvengti. Mūsų ateičiai reta problema gali būti svarbesnė už galimybę užtikrinti, kad senatvė būtų kiek įmanoma geresnė. Nesenstančiuose paaiškinami išskirtiniai pasiekimai ir daug žadantys moksliniai ilgaamžiškumo tyrimai. Nepaprastai svarbi knyga.
Konsultuodamasis su dauguma šios stebėtinai siauros srities specialistais, Andrew Steele’as, pats jaunas „didžiųjų duomenų” mokslininkas, sukūrė tikslų, tačiau nepaprastai įdomų ir kerintį pasakojimą, kuris niekada nepasens (ir paveiks beveik visus mirtinguosius bei sergančiuosius).
Taip pat skaitykite: Artimųjų slaugos vadovas Lietuvoje
Tačiau ar kada pagalvojote, kad galbūt įmanoma visas šias ligas gydyti ne tik kiekvieną atskirai, bet ir visas iškart, sprendžiant paties senėjimo proceso problemą. Atrodo pernelyg neįtikėtina? Na, tokia drąsi mintis paskatino Andrew Steele’ą parašyti Nesenstančius.
Įgijęs fizikos srities mokslo daktaro laipsnį Oksfordo universitete, Andrew Steele’as nusprendė, kad senėjimas yra pats svarbiausias mūsų laikų mokslo klausimas, ir ėmė domėtis kompiuterine biologija. Jis dirbo Franciso Cricko institute, kur naudojo mašininį mokymąsi tam, kad būtų iššifruota mūsų DNR ir pagal pacientų medicinos dokumentų įrašus būtų galima numatyti infarktą.
Psichologinis požiūris į senatvę
Mes manome, kad „senti” neišvengiamai reiškia senti vis silpstant; gyvybinių jėgų nykimą mes siejame su vyresniu amžiumi. Išmokime į senatvę žiūrėti palankiai. Požiūris į senatvę tiesiogiai veikia ir mūsų pačių senėjimą, o klestintis jaunystės kultas, deja, dažnai neleidžia teigiamai nusiteikus leistis nešamam amžiaus tėkmės.
Reikia suprasti, kad senatvę nebūtinai lydi priklausomybė nuo kitų, fizinis ir psichinis nuosmukis, Alzheimerio liga. Priešingai nei dažnai tvirtinama, senatvė nėra neigiama bauginanti permaina - tai daugybę pranašumų turintis gyvenimo tarpsnis.
Anzelmas Griunas, kiek perkopęs 60 metų, skatina skaitytojus sąmoningai patyrinėti savo senėjimą. „Žmogus sensta savaime. Tačiau ar senatvė bus laiminga, priklauso nuo jo paties. Šioje knygoje benediktinų vienuolis įtaigiai aprašo senatvės keliamus iššūkius - priėmimą, paleidimą, susitaikymą - ir atskleidžia juose slypinčias mūsų galimybes: išmokus pripažinti savo ribotumą, galima mokytis naujų dorybių: dėkingumo, kantrybės, švelnumo ir ramumo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Siekti laimingos senatvės - tai pirmiausia išmokti gyventi visavertį gyvenimą, gyventi gerai, kad ir kokio amžiaus būtume. Tai natūralus mūsų gyvenimo reiškinys. Tačiau kaip senti laimingai? Kaip be baimės priimti neišvengiamus gyvenimo pokyčius? Kaip su džiugesiu laukti naujos dienos ir naujo gimtadienio? Kaip susikurti kitokį, patrauklų ir mielą, senatvės įvaizdį?
Knygos „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senatvę“ apžvalga
Gruodžio 18 d. bibliotekoje vyko naujausios Evos Tombak knygos „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senatvę“ pristatymas. Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, knygoje „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senatvę“ rašytoja E. Tombak gvildena sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, mentalinės sveikatos, kartų santykių, finansinio stabilumo, jaunystės kulto temas.
Knygos pagrindinis taikinys - senėjimo diskriminacija, požiūris, kurį, anot autorės, atėjo laikas keisti, nes jau labai netrukus, 2050-aisiais, kas šeštas pasaulio gyventojas bus 65+ amžiaus. „Ar tuomet ir toliau sakysime, kad pasaulyje nėra vietos senukams?“ - klausia E.
Pasak autorės, mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni.
„Mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė - tai kultūros suformuotas požiūris. Aš jo nepriimu. Man popietės laikas - tai gyvenimo kūrinio koda. Ilga baigiamoji dalis ir kartu kulminacija. Šia knyga E. Tombak siekia įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas ir įsimenantis.
Taip pat skaitykite: Knyga apie vidaus ligas ir slaugą
Eva Tombak - žurnalistė, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja, buvusi žurnalų „Ieva“ bei „Cosmopolitan“ leidėja ir vyriausioji redaktorė. Šiandien E. Tombak - jau 9 knygų autorė.
Pagrindinis taikinys - senėjimo diskriminacija, požiūris, kurį atėjo laikas keisti, nes jau labai netrukus, 2050-aisiais kas šeštas pasaulio gyventojas bus 65+ amžiaus. Mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę.
Senėjimo baimė - tai kultūros suformuotas požiūris. Aš jo nepriimu. Man popietės laikas - tai gyvenimo kūrinio koda. Ilga baigiamoji dalis ir kartu kulminacija. Pabaiga svarbesnė nei pradžia, nes pradžia laikina, o pabaiga - amžina. Šia knyga noriu įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas, įsimenantis.
Knygoje rašoma, kad užkopsime į pabaigą ar jos link nusirisime, priklauso nuo to, kokie esame. Ties finišu nėra kada filosofuoti, ar atitinkame standartą.
Šilutės F. vyr. Liuda Nausėdienė teigia: „Manau, kad geras gyvenimas - tai bebaimis gyvenimo gyvenimas. Pažabojimas bandymų išsisukti, pabėgti nuo streso. Stresas yra kaip gyvenimo prieskonis. Jei iššūkių per mažai, tai gyvenimas virsta šiltnamiu, kuriame užauga nelabai talentingi ir itin lepūs sutvėravimai. Jei streso per daug - jis gali nužudyti. O štai teisinga streso proporcija… - ji išryškina mūsų gebėjimus ir sustiprina gyvenimo skonį.“
Šiais žodžiais žurnalistė, devynių knygų autorė, jogos ir emocinio rašymo mokytoja, buvusi žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja ir vyriausioji redaktorė Eva Tombak pradėjo savo knygos „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę“ pristatymą, vykusį sausio 18 d. Šilutės F.
Autorė pabrėžė, kad knygą adresuoja ne tik senjorų kartai, bet ir jaunesniems skaitytojams. Tiems, kurie dar turi laiko pakeisti diskriminuojantį požiūrį į senėjimą.
Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė - tai kultūros suformuotas požiūris, todėl šia knyga Eva Tombak nori įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas, įsimenantis.
Štai keletas pagrindinių knygų, kurios padės jums geriau suprasti senatvę ir priimti ją su džiaugsmu:
- "Nesenstantys" - Andrew Steele
- "Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senatvę" - Eva Tombak
Taigi, senatvė - tai ne nuosprendis, o naujas gyvenimo etapas, kurį galima priimti su džiaugsmu ir optimizmu. Svarbiausia - pakeisti požiūrį, rūpintis savo sveikata ir mėgautis kiekviena diena.