Šiame straipsnyje panagrinėsime socialinės reklamos vaidmenį skatinant skaitymą Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į įvairias kampanijas ir jų poveikį visuomenei.
Skaitymas lyg veiksmas, kuris, tokių darbą dirbančių žmonių nuomone, tarsi turėtų būti vertesnis laiko nei kiti laisvalaikio užsiėmimai. O gal ir neturėtų? Gal skaitymas reklamuotinas ne dėl to, kad žmonės jam neskiria laiko, nelaiko prioritetine veikla, o todėl, kad tiesiog kai ko nežino? Galiausiai, ar man pačiai atrodo, jog reikia reklamuoti skaitymą? Nors pati beveik nieko daugiau gyvenime ir nedarau - literatūra, skaitymas yra tapę man ir pomėgiu, ir darbu.
Ši citata man, nežinančiai, nuo ko pradėti, parodė kelią. Man skaitymas yra labai asmeniška veikla, norėčiau, kad ir tie, kuriuos skatinu jungtis į skaitančiųjų bendruomenę, taip suprastų skaitymą. Norėčiau, nes žinau pakankamai apie skaitymo naudą žmogaus protui, jausmams, jo būsenai, sprendimams.
Kalbant apie asmenišką veiklą, neturiu galvoje, jog nereikia kalbėti apie perskaitytas knygas su kitais, klausti patarimų bei rekomendacijų. Turiu galvoje labiau patį susikaupimo prie knygos veiksmą, tylą, netgi prabangą skaityti, o ne skaitymo masiškumą. Kita vertus, vis dažniau girdžiu, jog jeigu norime, kad žmonės (ypač jauni) skaitytų, skaitymas pirmiausia turi būti socialinė veikla.
Bet kuris rinkodaros specialistas pasakys: jeigu norite, kad žmonės ką nors imtų, veiktų, pirktų, tą daiktą ar reiškinį reikia padaryti socialinį, madingą, netgi masinį. Taip elgiamės su kiekvienu madingu dalyku, jeigu jis netampa mūsų gyvenimo būdo dalimi, mūsų pomėgiu. Todėl būtent skaitymo asmeniškumas, - skaitymas tiek, kiek pačiam norisi, - tampa labai svarbus ir įtikina, jog nevertėtų skaitymo daryti socialiniu veiksmu, nevertėtų perdėtai jo reklamuoti, nes taip skaitymas praranda pačią savo esmę - skaityti imama ne dėl savęs, o dėl parodymo, esą skaitoma.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Koks yra pagrindinis bet kokios reklamos tikslas? Ką nors parduoti. Taigi reklamuoti skaitymą, vadinasi, jį parduoti. O parduoti skaitymą, vadinasi, parduoti knygą, geriausia - daug knygų. Vien jau tai, kad daugelis skaitymo akcijų, skaitymo įgūdžių tyrimų yra užsakoma didžiųjų leidyklų, parodo ryšį tarp gražių visuomeninių tikslų ir finansinės naudos. Mintimi, jog reklamuoti skaitymą lygu parduoti knygą, remiasi kritikuojantys įvairias skaitymo akcijas.
Būtent todėl dažnai reklamuojamas skaitymas tampa ne tik nepatrauklus, bet ir atgrasus. Užsakovai siekia parduoti, samdo reklamos ar viešųjų ryšių įmones ir gana dažnai atsitinka, jog į pačią problemą visiškai nesigilinama, neklausiama, kodėl reikia skatinti skaityti, kodėl vaikams turime pirkti knygas, raginti juos eiti į bibliotekas, ką duoda knygos skaitymas. Mano akimis, ypač tai pastebima Lietuvoje, kai knyga tampa absoliučiu produktu, kai akcentuojama ne tiek knygos vidus, kiek tai, jog privaloma ją įsigyti.
Tačiau jie žino, kaip būti sėkmingais kūrėjais, dalijasi paslaptimis, kaip uždirbo pirmąjį milijoną, kaip numetė svorio, galiausiai yra atpažįstami iš kitų savo veiklų (pageidautina iš televizijos), ir jų knygų tiražai yra dešimt kartų didesni nei grožinės literatūros, literatūrinėmis premijomis įvertintų autorių. Plačiajai auditorijai skirtuose reportažuose po Knygų mugių dažniausiai šmėsčioja Beata Nicholson, Vidas Bareikis, Agnė Jagelavičiūtė, Aistis Mickevičius - žmonės, kurių pavardžių greičiausiai niekada nerasime nei „Metų“, nei „Literatūros ir meno“ puslapiuose.
Reklamos atvejai, kuriuos norėčiau išskirti kaip vertingus ir netgi būtinus, yra įvairios knygų rinkimų akcijos - Metų knygos rinkimai, kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, verstinių knygų penketukas. Kai kalbame apie šiuos rinkimus, kalbame apie literatūrą, ne apie knygą kaip prekę. Pabrėžiama būtent išliekamoji knygos vertė, ne jos praktinė nauda. Nors knygos reklamuojamos, vyksta susitikimai su autoriais ir knygų parduodama daugiau, tai yra pati tikslingiausia knygos kaip literatūros kūrinio reklama.
Apmaudu, jog norėdamas būti išgirstas, perskaitytas dažnai privalai nuleisti rašymo stilių iki tokio, kuris yra „visiems suprantamas“. Negali kaltinti tokių tekstų autorių blogais ketinimais. Kita vertus, straipsnis „Kaip priversti vaiką skaityti?“ aiškiai peržengia ribą. Man teko dirbti su reklamos kompanija, labai entuziastingai puolusia siūlyti įvairiausius lozungus, - buvo aišku, jog jie visiškai nesupranta, kuo knyga skiriasi nuo drabužių, limonado ar baldų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taigi būtent faktai ir skaičiai įpareigoja atskirti reklamuojamą skaitymą, kaip bet kokių knygų pardavimą, nuo skaitymo skatinimo. Sakyčiau, viena kitam netgi šiek tiek prieštarauja. Vaikas, kuriam skaitoma nuo mažų dienų, gebės atsirinkti knygas ne pagal reklamą, ne pagal viršelį, o pavartęs, išklausęs draugų, mokytojų, knygų klubo narių ar bibliotekininkų patarimų.
Gebėti ir norėti skaityti reiškia mokėti atsirinkti, mąstyti, žinoti, ko nori.
Štai keletas įdomių faktų apie skaitymą:
- Jeigu šeimoje yra skaitoma, šešiamečio vaiko žodynas siekia 17 tūkst. žodžių, jeigu neskaitoma - 7 tūkstančius.
- Net 91 proc. vaikų mėgstamiausia knyga nurodo tą, kurią išsirenka patys, niekam nerekomendavus. O jeigu vaikas skaito tai, kas patinka, jis greičiau pamils knygą ir skaitymą apskritai.
- 76 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų sako, jog skaitymas įprasmina jų gyvenimą ir kelia malonius jausmus. Nuolat skaitantys žmonės yra labiau patenkinti gyvenimu, laimingesni ir jaučiasi gyvenantys taip, kaip patys nori.
- Išskiriami įvairūs skaitymo savo malonumui privalumai: geresnis teksto suvokimas bei gramatika, aukštesni rašymo gebėjimai, platesnis žodynas, bendros žinios, kitų kultūrų supratimas, gebėjimas priimti sprendimus etc.
Skaitymo situacijos tyrimai rodo, jog Lietuvoje kasmet vis daugiau tėvų prisipažįsta neskaitantys savo vaikams. 2014 m. tėvų, teigiančių, jog neskaito savo mažiems vaikams, buvo 67 proc., 2015 m. - jau 73 proc. Visiškai neskaitančių yra 41 proc.
Tai komunikavimo žanras, kurį reikėtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Štai ir šie plakatai, kurių užsakovas neaišku kas, nes nėra nei vieno logotipo, parodo ne tiek dizainerių kūrybinę impotenciją, kiek valstybinių institucijų pilkos valdininkų klasės kompetencijos lygį ir jos požiūrį į nacionalinę kultūrą ir jos viešinimo finansavimą. Paskutinį kartą dėmesio vertą kultūros srities plakatą mačiau bene 2011 m., jis buvo skirtas Česlavo Milošo metams ir sukūrė jį lenkų dailininkas Michał Tadeusz Golański, laimėjęs Vilniaus m.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasitelkia socialinę reklamą kaip priemonę informuoti visuomenenę apie lygias galimybes ir didinti sąmoningumą apie žmogaus teisių iššūkius bei sprendimus. Tarnyba įgyvendino ne vieną sėkmingą sąmoningumo didinimo kampaniją.
Štai keletas pavyzdžių:
- 2023 m.
- 2022 m. Kampanija skirta pristatyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę.
- 2022 m. Kampanija skirta Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gyventojams. 63 proc. vyrų nemano, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., yra nekaltas dėmesio rodymas. Šiuos ir kitus sociologinio nuostatų tyrimo duomenis dvi savaites trukusioje kampanijoje #kąmanomiestiečiai buvo galima išvysti Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gatvėse
- 2021 m. Partnerio smurtą patiria bent 1 iš 3 moterų. Tai gali būti Jūsų draugė arba kaimynė. Viskas prasideda nuo lyčių stereotipų ir nuostatų apie moteris ir vyrus. Kampanijos priemonės: plakatai.
- 2020 m. Plakatuose pasakojamos istorijos, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir medicinos personalo darbuotojai gali padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančiai moteriai. Istorijos turi dvi alternatyvias pabaigas - kas nutiko, kai specilaistė padėjo ir kas nutiko, kai specialistė nepadėjo. Plakatai buvo išdalinti specialistams visoje Lietuvoje.
- 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais - „ką jam pasakei?“, „pati kalta“, atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas. Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, nebijant galimų išankstinių nuostatų ir neigiamų reakcijų, Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas moterysmoterims.lt. Skirtukai išplatinti bibliotekose visoje Lietuvoje.
- 2018 m. Socialinė kampanija „Palaikyk“ skirta paskatinti visuomenę palaikyti smurtą patiriančias moteris.
- 2018 m. Kontroliavimas, pavydas, nepagarba, žeminimas, gąsdinimas - visa tai yra nepastebimų, tačiau vis tik nesveikų smurtinių santykių požymis. Taip pat plakatais siekta ne tik reabilituoti šuns įvaizdį, bet ir paskatinti žmones pasirūpinti beglobiais šunimis.
- 2014 m. Kampanijos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į vyresnių žmonių diskriminaciją dėl amžiaus.
- 2011 m. Ar tikrai mes tokie skirtingi?
- 2007 m. TĖVYSTĖ VEŽA!
Apibendrinant, socialinė reklama gali būti veiksminga priemonė skatinant skaitymą ir atkreipiant dėmesį į svarbias socialines problemas. Svarbu, kad kampanijos būtų gerai apgalvotos, tikslingos ir atspindėtų visuomenės poreikius.
Socialinės reklamos kampanija Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gyventojams
Diskriminacija dėl amžiaus: gauk Verutę
Statistika apie skaitymą Lietuvoje
| Rodiklis | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|
| Tėvų, neskaitančių vaikams, dalis | 67% | 73% |
| Visiškai neskaitančių gyventojų dalis | 41% | |