Širdies ritmo sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant insultą ir širdies nepakankamumą. Todėl svarbu laiku atstatyti širdies ritmą ir imtis reabilitacijos priemonių, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką. Šiame straipsnyje aptarsime kardiologinės reabilitacijos svarbą, jos komponentus ir rekomendacijas pacientams po širdies ritmo atstatymo.
Širdies aritmijos ir jų gydymas
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Širdies aritmijų centro medikai naudoja naujus metodus, kad prieširdžių virpėjimą gydytų saugiau ir efektyviau. Prieširdžių virpėjimas yra dažniausiai pasitaikanti aritmija, nuo kurios kenčia 1-2 proc. populiacijos. Nors nebūtinai visus juos reikia gydyti intervenciniu būdu, kartais to nepakanka ir imamasi intervencijos siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti širdies nepakankamumo ar net mirties riziką. Tada pasiūloma procedūra, kuri vadinasi plaučių venų izoliacija.
Pasak mediko, nėra efektyvaus medikamento, kuris užkirstų kelią ritmo sutrikimams. Gydant prieširdžių virpėjimą medikamentai padeda maždaug 20-30 proc. pacientų.
Naujovės širdies aritmijų gydyme
KUL Širdies aritmijų centre pradėtos taikyti plaučių venų izoliacijos procedūros, kurių metu širdies raumuo veikiamas pulsiniu lauku - elektros srove. Tai nauja procedūra, kuri pasaulyje pradėta taikyti prieš porą metų. Procedūrą galima atlikti greičiau, o jos poveikis yra momentinis. Veikiant karščiu ar šalčiu procedūra užtrunka maždaug tris kartus ilgiau. Procedūros atlikimo laikas yra svarbus tiek medikams, tiek pacientams.
Žmonėms, turintiems simptomus sukeliantį retą širdies ritmą, dažnai reikia širdies stimuliatoriaus. Širdies stimuliatoriaus poreikis yra labai dažnas reiškinys. Nuo tada, kai 1950-jų metų pabaigoje į žmogaus organizmą pirmą kartą sėkmingai buvo implantuotas širdies stimuliatorius, šiuo puikiu išradimu buvo padėta daugiau nei 2 milijonams žmonių.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Širdies stimuliavimo sistemą sudaro širdies stimuliatorius ir stimuliavimo laidas (elektrodas). Širdies stimuliatorius turi elektroninę schemą ir maitinimo elementą. Stimuliavimas reiškia, kad širdies stimuliatorius siunčia elektrinį impulsą į širdį per stimuliavimo laidą. Šis stimuliavimo impulsas sužadina širdies susitraukimą. Širdies stimuliatorius taip pat atpažins (kontroliuos) širdies natūralią elektrinę veiklą.
Širdies stimuliatorių supratimas
Kardiologinė reabilitacija: kas tai?
Kardiologinė reabilitacija yra kompleksas skirtingų priemonių, taikomų pacientui sergančiam širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kardiologinei reabilitacijai nukreipiami pacientai po ūmių susirgimų (miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina), taip pat po atliktų širdies intervencijų bei operacijų. Dažniausiai pacientai nukreipiami į reabilitacijos ligonines, kur priklausomai nuo susirgimo yra gydomi stacionare nuo dviejų iki trijų savaičių.
Pagrindinės kardiologinės reabilitacijos dalimis turėtų būti paciento fizinis treniravimas ir jo turimų rizikos veiksnių korekcija.
Fizinis treniravimas
Fizinis treniravimas - tai suplanuota, struktūruota ir nuolatos, ilgą laiką kartojama fizinė veikla. Fizinis treniravimas kardiologinės reabilitacijos programose turėtų užimti bent 50 procentų viso programai skirto laiko. Treniruotės turėtų būti vykdomos tik atlikus detalų paciento ištyrimą ir įvertinus jo fizinį pajėgumą fizinio krūvio mėginiu.
Ypatingai svarbus kineziterapeuto dėmesys pacientui ir individualaus fizinio krūvio recepto sudarymas atsižvelgiant į paciento būklę ir fizinio krūvio testo rezultatus. Pagrindiniai fizinio treniravimo tikslai yra padidinti fizinį pajėgumą, skersaruožių raumenų jėgą ir taip kompensuoti sumažėjusią širdies sistolinę funkciją.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Taip pat padėti pacientui suvokti savo kūną ir pojūčius treniruotės metu, paaiškinti treniruotės naudą, galimus šalutinius veiksnius bei išlaikyti fizinį aktyvumą parenkant mėgiamą ir tinkamą pacientui fizinę veiklą, kurią jis galėtų tęsti po gydymo reabilitacijos ligoninėje.
Rizikos veiksnių korekcija
Likusį laiką paprastai skiriamas mokymui apie nuo paciento priklausančius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (rūkymą, nutukimą, sutrikusią cholesterolio apykaitą, aukštą arterinį kraujo spaudimą, neadekvačią cukrinio diabeto kontrolę). Reabilitacijos metu visi pacientai konsultuojami psichologo siekiant geros psichoemocinės būklės ir adekvačios reakcijos į ligą užtikrinimo. Socialinio darbuotojo konsultacijos skirtos darbingumo atstatymui ir socialinės adaptacijos gerinimui.
Visų šių priemonių derinys ir nulemia ligos progresavimo lėtinimą, fizinio pajėgumo didinimą, gyvenimo kokybės gerinimą.
Rekomendacijos pacientams po širdies ritmo atstatymo
Persirgusiems ūminį miokardo infarktą, svarbu:
- Praėjus ūmiam ligos laikotarpiui kreiptis į kardiologinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas ir pradėti fiziniu treniravimu paremtą reabilitacinį gydymą.
- Tęsti paskirtą medikamentinį gydymą ir toliau aktyviai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą.
- Baigus gydymą reabilitacijos ligoninėje tęsti treniruotes pagal kiekvienam individualiai sudarytą fizinio treniravimo planą atsižvelgiant į širdies susitraukimų dažnį ir patiriama dusulį bei nuovargį. Fizinio aktyvumo nauda stebima tik tol kol jis tęsiamas.
- Koreguoti svorį (kūno masės indeksas turėtų būti <25 kg/m2, liemens apimtis vyrams <102 cm, moterims <88 cm), kasdieniame gyvenime remtis sveikos mitybos principais (vengti sūrių, riebių, saldžių produktų, rinktis daugiau vaisių ir daržovių, valgyti žuvies 1-2 k/sav., kas dieną suvalgyti riešutų, riboti arba visai atsisakyti alkoholio vartojimo).
- Adekvačiai gydyti arterinę hipertenziją (sekti ir žinoti savo arterinį kraujo spaudimą - turėtų neviršyti 140/90 mmHg), atkreipti dėmesį į pulsą (optimalus širdies susitraukimų dažnis ramybėje 65-70 k/min).
Širdies stimuliatoriaus priežiūra
Svarbi Jūsų priežiūros dalis yra širdies stimuliatoriaus ir laidų būklės tikrinimas. Tiek Jūs, tiek Jūsų gydytojas ar kitas medikas turi tikrinti širdies stimuliatorių bei laidus. Norėdami užtikrinti efektyvią stimuliaciją, nepamirškite laiku susitikti su savo gydytoju. Pakartotiniai susitikimai leidžia patikrinti daug Jūsų širdies stimuliatoriaus dalių. Į tai įeina širdies stimuliatoriaus nustatymų ir maitinimo elemento būklės tikrinimas. Laidas yra patikrinamas žiūrint, kaip širdies stimuliatorius sąveikauja su Jūsų širdimi.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Širdies stimuliatorius ir laidai dažniausiai yra patikrinami užrašant elektrokardiogramą (EKG). EKG užfiksuoja tiek Jūsų širdies, tiek širdies stimuliatoriaus veiklą. Kaip dažnai reikia tikrinti širdies stimuliatorių ir laidus, priklauso nuo kelių veiksnių. Į šiuos veiksnius įeina Jūsų širdies stimuliatoriaus ir laidų tipas, Jūsų sveikatos būklė ir tolesnis Jūsų gydymo planas.
| Patikrinimo tipas | Aprašymas |
|---|---|
| Stebėjimas telefonu | Suteikia galimybę patikrinti Jūsų širdies stimuliavimo sistemą be apsilankymo ligoninėje. |
| Apsilankymas gydytojo kabinete | Detalus kabineto vizitas dažniausiai numatomas kartą metuose, jei naudojate vienkamerinį širdies stimuliatorių, du - jei naudojate dvikamerinį širdies stimuliatorių. |
Stimuliatorius yra itin preciziškas ir jautrus įrenginys, turintis didelę įtaką Jūsų saugumui ir sveikatai. Todėl visada laikykitės labai svarbių rekomendacijų ir įspėjimų apie elektros ir magnetinių laukų poveikį. Įrankiai ir įranga, kuri naudoja elektrą ir magnetus turi nuolatinius ar laikinus elektromagnetinius laukus. Šie laukai dažniausiai yra silpni. Silpni laukai paprastai nekenkia širdies stimuliatoriui. Tačiau stiprūs elektromagnetiniai laukai gali sukelti elektromagnetinius trikdžius (EMT). EMT gali laikinai pakeisti jūsų širdies stimuliatoriaus veiklą. EMT gali neleisti Jūsų stimuliatoriui nustatyti esamą širdies ritmą. Dėl to stimuliatorius gali nustoti siųsti stimuliavimo impulsus.
Prieširdžių virpėjimas ir kraujospūdžio reguliavimas
„Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Giedrė Balčiūnaitė pasakojo, kad širdies rimto sutrikimai glaudžiai siejasi su hipertenzija. „Žmogus neretai nieko blogo nejaučia, nesigydo padidėjusio kraujospūdžio, o vėliau - nustemba, kodėl jam sutrinka širdies ritmas. Dėl negydytos arterinės hipertenzijos atsiranda pakitimų širdyje. Tai yra, sustorėja širdies raumuo, padidėja slėgis prieširdžiuose, jie pradeda plėstis. Tai sudaro sąlygas atsirasti ritmo sutrikimams“,- sakė specialistė.
Apie širdies aritmiją byloja neritmiškas ir apsunkintas kvėpavimas, intensyvus širdies plakimas, dažnesnis pulsas, aukštas kraujo spaudimas, skausmas širdies plote. „Pacientai pirmiausia turi suvokti, kad labai svarbu laiku sureguliuoti arterinį kraujospūdį, kad išvengtų šių komplikacijų ateityje. Jei prieširdžių virpėjimai jau atsirado, tikėtina, kad jie kartosis, o ilgainiui net ir dažnės. Sutrikus ritmui pacientai gali jausti, kad širdis plaka labai greitai, netvarkingai, gali atsirasti dusulys“, - simptomus įvardijo G.Balčiūnaitė.
Jeigu praeina daugiau nei dvi paros nuo ritmo sutrikimo pradžios, arba net nėra nežinoma, kokia yra širdies ritmo sutrikimo trukmė, tuomet ritmo atstatymo procedūrai pacientas ruošiamas planine tvarka. Tokiu atveju skiriami, pulsą retinantys ir kraujo krešumą slopinantys vaistai.
tags: #reabilitacija #po #sirdies #ritmo #atstatymo