Pensijų klausimas yra itin aktualus kiekvienam dirbančiajam, planuojančiam savo ateitį. Lietuvoje senatvės pensijų dydžiai priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant darbo stažą, sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir pensijų sistemos pokyčius. Šiame straipsnyje aptarsime istorinius duomenis, dabartinę situaciją ir perspektyvas, susijusias su senatvės pensijų dydžiais Lietuvoje.
Dabartinė pensijų situacija Lietuvoje
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst., 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst. Tuo tarpu vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų.
Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją. Tai rodo, kad ne visi senjorai, turintys reikiamą stažą, gauna pakankamai dideles pensijas.
2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Didžiausios ir mažiausios pensijos
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Kozič.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja. „Paprastai tariant, jei žmogus pradėjo nuo valytojo, o per 20 metų tapo direktoriumi, vis tiek tos įmonės teikiamoje informacijoje jis dokumentuose funkcionuos su valytojo kodu. Galbūt žmogus visą gyvenimą dirbo vadovaujamose pareigose, o kelerius metus iki pensijos praleido būdamas sodo bendrijos pirmininkas. Tad šiuo metu neturime įrankių analizuoti pensijų dydžius pagal buvusias profesijas, vertiname bendrai - pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo metais ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio“, - komentuoja M. J.
Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų.
Pensijų sistemos ypatumai Lietuvoje
I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. „Aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje“, - akcentuoja I.
Patį senatvės pensijų pasiskirstymą, anot jos, lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan. Vis dėlto, pensijų sistemos ilgaamžiškumui itin svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją. Ją įsitraukti į sistemą didina glaudesnis įmokų ir išmokų ryšys, sistemos stabilumas, nes dažni pokyčiai mažina pasitikėjimą sistema, valdysenos skaidrumas ir kaštų naštos visuomenei ir sistemos dalyviams pagrįstumas“, - komentuoja I.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas. Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Pajamų pakeitimo norma
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta. Vis dėlto, kitaip nei Lietuvoje, daugelyje Europos ir pasaulio valstybių pensijos (ypač didesnės) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (kad ir Latvijoje) gerokai skiriasi.
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Eurostat duomenys - neteisingi?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina tokio prasto Lietuvos rodiklio. Esą jis skaičiuojamas iš apklausos duomenų, 2022 metų reikšmė atspindi 2021 metų pajamas, aiškino ministerija. Į klausimą, kas daroma, kad šis rodiklis pagerėtų, o pensininkų pajamos padidėtų, ministerijos specialistai atsakė taip: „Pažymėtina, kad nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, o bendroji pensijos dalis nebemažinama tiems, kas turi tik minimalųjį stažą, bet neturi būtinojo.“
Tiesa, kaip nurodė ministerija, kadangi rodiklis atspindi 2021 m. pajamas, minėti Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai šiuose „Eurostat“ skaičiavimuose dar nesimato. „Taip pat pažymėtina, kad šis rodiklis rodo „bruto“ pensijas ir jas lygina su „bruto“ atlyginimais. Lietuvoje nuo pensijų nėra mokami jokie mokesčiai ar socialinio draudimo įmokos, tad Lietuvos atveju yra lyginamos „neto“ pensijos su „bruto“ atlyginimu“, - komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pensijų didinimo perspektyvos
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst.).
Galimos priemonės pensijų didinimui
„Tam spręsti gali prireikti nepopuliarių priemonių - teks ir toliau ilginti pensinį amžių ir galvoti apie galimybes didinti imigraciją“, - įspėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad lietuviai pagal gyventojų, kurie turi nuosavo nekilnojamojo turto, dalį populiacijoje, yra vieni lyderių ES. „Eurostat“ duomenimis, net 72,6 proc. gyventojų Lietuvoje yra būsto savininkai, turintys nuosavą būstą be įsipareigojimų bankams, ir tik 16 proc. gyventojų - savininkai, turintys būsto paskolą.
„Taigi, nekilnojamojo turto (nesvarbu, ar tai papildomas būstas, buvęs kolektyvinis sodas, žemės sklypas, garažas ir t.t.) nuoma, pardavimas būsto didmiestyje ir pigesnio įsigijimas atokesnėje vietoje, ar jau per didelio būsto keitimas į mažesnį pasikeitus gyvenimo ritmams senatvėje - tai tos alternatyvos, kuriomis mes, lietuviai, naudotis ir pasididinti pajamas senatvėje galime gerokai labiau, nei Vakarų valstybių gyventojai“, - svarstė pašnekovė.
Išvados
Senatvės pensijų dydžiai Lietuvoje yra svarbus socialinis klausimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Nors pastaraisiais metais pensijos augo, tačiau pajamų pakeitimo norma vis dar atsilieka nuo kitų ES šalių. Siekiant užtikrinti orų pragyvenimą senatvėje, būtina toliau gerinti pensijų sistemą, didinti finansavimą ir skatinti gyventojus kaupti papildomą turtą.
tags: #pensiju #dydis #istoriniai #duomenys