Prancūzija - didžiausia pagal plotą Vakarų Europos valstybė, kurios geografinė padėtis labai patogi. Ji ribojasi su ekonomiškai stipriomis valstybėmis: Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija. Šalies pietinius krantus skalauja Viduržemio jūra, o vakarinius - Biskajos įlanka ir Lamanšo sąsiaurio vandenys. Prancūzija yra vidutinėje ir subtropinėje klimato juostoje, o jos kraštovaizdžio įvairovė yra didelis turtas.
Prancūzijos geografinė padėtis
Istorinis Kontekstas
Daugiau kaip prieš 2000 metų dabartinės Prancūzijos žemėse įsikūrė gentys, kurias graikai vadino keltais, o romėnai - galais. Kaip tik galai ir sudarė prancūzų tautos pamatą, o jų kraštas senovėje vadinosi Galija. I a. Galiją užkariavo romėnai ir valdė ją penkis šimtmečius. Vėliau ją VI a. užkariavo frankai, atėję iš šiaurės. Dabartinės Prancūzijos teritorija tapo Frankų valstybės centru, taigi frankai davė vardą tautai ir šaliai. IX a. ta valstybė suskilo.
XII-XIII a. vyko Prancūzijos žemių savanoriškas ir priverstinis vienijimas. Bet netrukus kilo Šimtametis karas (1337m.-1453m.) su Anglija. Šiaurės Prancūzijos žemės buvo užkariautos. Prancūzai priešinosi. Sukilėlius suvienijo valstietė mergina Žana d’Ark, kurios drąsa ir išradingumas padėjo pasiekti pergalę. Paryžiuje stovi paminklas legenda tapusiai prancūzų didvyrei. Prancūzijos vienijimasis baigėsi XV a., o XVI a. krašto istorijoje išliko kaip Renesanso arba Atgimimo laikotarpis. Karaliaus Liudviko XIV valdoma Prancūzija buvo stipriausia Europos valstybė - joje klestėjo amatai, mokslas, menai.
Prancūzijos, ir ne tik jos, istorijai itin reikšmingas 1789 m. liepos mėnuo. Sukilusiems paryžiečiams paėmus Bastilijos tvirtovę prasidėjo Didžioji prancūzų revoliucija, buvo paskelbta respublika. Iš tų laikų mus pasiekė šūkiai „Laisvė, lygybė, brolybė!“, „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“. Atėjus į valdžią Napoleonui Bonapartui, Prancūzija buvo paskelbta imperija. Napoleonas užkariavo vos ne visą Europą (1804m.-1814m.), bet netrukus imperija žlugo.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Iki Pirmojo Pasaulinio karo Prancūzija buvo antroji pasaulyje po Anglijos, turimų kolonijų skaičiumi Afrikoje, Azijoje, Okeanijoje. Per Antrąjį Pasaulinį karą Prancūzija buvo okupuota, o po karo jos kolonijos viena po kitos išsikovojo nepriklausomybę. Dabar Prancūzija ima vaidinti vis svarbesnį vaidmenį Europos vienijimosi ir Europos Sąjungos kūrimo procese. Rytų Prancūzijos miestas Strasbūras yra Europos parlamento sostinė.
Demografinė Situacija ir Tautinė Įvairovė
Apie 10% visų gyventojų yra ne prancūzai, nors dėl patrauklios kultūros ir kitų sąlygų svetimtaučiai gana greitai suprancūzėja. Didžiausios tautinės mažumos: apie 2 milijonai vokiečių (daugiausia Elzase ir Lotaringijoje), 1,3 milijonai bretonų, 0,16 milijonai flamų, 0,3 milijonai italų, 0,15 milijonų baskų. Iki II-ojo Pasaulinio karo gyventojų prieauglis buvo labai mažas, kartais mažiau gimdavo negu mirdavo, bet nuo 1945m. pakilo (iš 1000 žmonių per metus gimsta apie 20), o mirtingumas sumažėjo ir per metus gaunamas apie 7% prieauglis.
Paminėtinas gyventojų kėlimasis iš žemės ūkio sričių į pramonės vietas (miestus), tačiau kaimo tipo gyvenvietėse dar gyvena apie 53% visų gyventojų. Didžiausi miestai: Paryžius, Marselis, Lionas, Tulūza, Bordeaux, Nantes, Nica, Strasburgas, Lilis, St. Etionne, Le Havre.
Užsieniečiai kartu su šeimomis sudaro apie 4,3 mln. Prancūzijos gyventojų (60 % europiečiai, 35 % afrikiečiai, 4 % azijiečiai). Užsieniečiai sudaro apie 66,5 % darbo jėgos, iš jų dirba apie 40 %. 1,3 mln. Sudaro natūralizuoti asmenys (gavę pilietybę užsieniečiai). Pasaulyje gyvena apie 55 mln. prancūzų: Prancūzijoje 97 %, JAV 1,3 %, Italijoje 0,3 %, Belgijoje, Kanadoje, Šveicarijoje.
Kalba ir Švietimas
Prasidėjus septynioliktam šimtmečiui, prancūzų kalba visoje Europoje buvo pripažinta oficialia diplomatijos ir kultūros kalba. Taigi 1635 m. Rišelje (Richelieu) įsakė Prancūzų akademijai „uoliai ir rūpestingai sunorminti mūsų kalbą, sukurti tam tikras taisykles, išgryninti, paversti ją išraiškinga, tinkama vartoti meno ir mokslo srityse“. Nacionaline šalies politika tapo būdas bausti mokinius, kalbančius vietinėmis tarmėmis. Dabar net tie prancūzai, kuriems ši kalba gimtoji, nepaprastai daug pastangų skiria jos įgūdžiams tobulinti. Dėl lingvistinio šovinizmo prancūzai į kitas kalbas linkę žiūrėti iš aukšto.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kai kuriose srityse šnekama vietiniais dialektais: bretonų (panašus į valų kalbą) - Bretanėje; vokiška tarme - Elzase ir Lotaringijoje (tik 85% elzasiečių prancūzų kalbą laiko pagrindine); flamandų - šiaurės rytuose; ispanų, katalonų ir baskų - pietvakariuose; provansalų (šia kalba XII amžiuje trubadūrai dainavo romansus) ir italų dialektu - Korsikoje bei pietryčiuose. Apie 21% prancūzų mano, kad regioninę kalbą moka gerai, o 14% - visai neblogai.
Prancūzijoje gyvena 15 milijonų mokinių ir studentų, tačiau tik apie 2 milijonus mokosi aukštojo mokslo, kiti 13 milijonų lanko mokyklą. Švietimo sistema Prancūzijoje yra unifikuota (suvienyta). Yra pradinės mokyklos, koledžai bei licėjai. Nuo 1970 metų visi 3 - 5 metų vaikai gali lankyti vaikų darželį. Į mokyklą pradeda vaikai eiti nuo 6 metų. Pradinėje mokykloje vaikai mokosi 5 metus. Vidurinis mokslas yra padalintas į dvi nuoseklias dalis. Beveik visi vaikai nuo 11 iki 15 metų lanko koledžą. Po koledžo jie mokosi techniniame arba profesiniame licėjuje. Juose moksleiviai paruošiami atitinkamiems bakalauriniams egzaminams, kuriuos jie papratai laiko sulaukę 18 metų.
Ekonominė Padėtis ir Socialinė Apsauga
Prancūzija - ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių. Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka - mašinų pramonė. Jos ištakos siekia XIX amžių, kai šalyje buvo įkurta viena pirmųjų pasaulyje automobilių gamybos bendrovių „Renault“. Garsi ir automobilių gamybos bendrovė „Peugeot - Citroёn“ bei padangų gamybos firma „Michelin“.
Prancūzijoje žmonių 1 gydytojui tenka 350, o tūkstančiui gyventojų tenka 400 televizorių. Socialinė apsauga Prancūzijoje apima išmokas: ligos ir motinystės, invalidumo, senatvės, našlių, mirties, nelaimingų atsitikimų darbe. Visi dirbantieji automatiškai tampa socialinės apsaugos sistemos dalimi - jie turi teisę į socialines išmokas. Dirbančiųjų gydymo išlaidos yra padengiamos. Apdraustieji sveikatos draudimu turi teisę į ligos pašalpą (ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų).
Imigracijos Iššūkiai ir Nusikalstamumas
Sienos tarp Prancūzijos ir kitų Europos šalių yra atviros ir, kaip ir visos Europos sienos - skylėtos. Šimtai tūkstančių imigrantų kasmet nelegaliai patenka į Europą. Daugelis jų vyksta į Prancūziją ir ten pasilieka. Nuo 2000 m. jiems teikiama finansinė pagalba ir nemokama medicininė priežiūra, kuria negali pasinaudoti net neturtingi Prancūzijos piliečiai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pasak neseniai išleistos buvusio Paryžiaus policijos vadovo Didier Lallemento knygos „Būtinas įsakymas“, Prancūzijoje nelegalūs imigrantai yra beveik pusės šalyje įvykdomų nusikaltimų vykdytojai. Jis pažymi, kad maždaug 48 proc. visų 2021 m. Paryžiuje įvykdytų nusikaltimų įvykdė nelegalūs imigrantai.
Visuomenės Nuotaikos ir Ateities Perspektyvos
Apklausos rodo, kad Prancūzijos gyventojai pastebi smarkiai didėjantį smurtą: 68 % prancūzų teigia, kad jaučiasi vis nesaugiau, o 75 % teigia, kad E. Macrono ir vyriausybės kovos su nusikalstamumu rezultatai yra prasti. Nepaisant to, 2022 m. gegužės mėn. dauguma rinkėjų perrinko E. Macrono. Daugelis komentatorių teigia, kad Prancūzijos gyventojai dabar tikisi savo šalies žlugimo. Jie cituoja kasmet atliekamas apklausas, kurios rodo, kad Prancūzijos gyventojai yra pesimistiškiausi pasaulyje.
2022 m. balandžio mėn. paskelbtoje apklausoje teigiama, kad 77 proc. prancūzų įsitikinę, jog šalis neįveiks dabartinės ekonominės ir socialinės krizės. Kalbėti apie „didįjį gyventojų pakeitimą“ Prancūzijoje yra tabu. Kiekvienas, kuris tai daro, iš karto demonizuojamas ir apibūdinamas kaip sąmokslo teorijų sekėjas. Tačiau skaičiai aiškūs. Be šimtų tūkstančių nelegalių imigrantų, jau esančių Prancūzijoje, kasmet į Prancūziją atvyksta dar apie 400 000 imigrantų iš Afrikos ir arabų šalių. Tuo pat metu šimtai tūkstančių prancūzų kasmet emigruoja iš Prancūzijos.
Statistika
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Užsieniečių dalis gyventojų | Apie 10% |
| Užsieniečiai su šeimomis | Apie 4,3 mln. |
| Gyventojų prieauglis | Apie 7% per metus (nuo 1945 m.) |
| Jaučiasi nesaugiai | 68% prancūzų |
| Nelegalūs imigrantai Paryžiaus nusikaltimuose | Apie 48% (2021 m.) |
Geltonųjų liemenių protestai Paryžiuje
tags: #socialine #padetis #prancuzijoje