Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.
Autizmo spektro sutrikimų ypatumai
Kiekvienas autizmo spektre esantis žmogus labai skirtingas, ir gebėjimai ar negebėjimai gali būti labai netolygūs. Todėl šiandien net yra kvestionuojamas skirstymas į „high functioning“ ir „low funkcioning“ autistus, nestipriai ir stipriai išreikšto autizmo žmones. Pagal šį skirstymą vaikas turėtų būti tas, kuris yra „silpnai autistiškas“, t.y. jis ir kalba, ir adekvačiai elgiasi, ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje. Iš tiesų uždarumas ir užsisklendimas savyje yra, ko gero, pats ryškiausias bruožas, ir su tuo elgtis tenka labai jautriai ir kantriai.
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Autizmas ir vairavimas
Vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir atsakomybė už save ir kitus eismo dalyvius. Tam, kad žmogus galėtų saugiai vairuoti, būtina gera rega, koordinacija, budrumas, psichinė pusiausvyra ir gebėjimas reaguoti į aplinką. Kai kurios ligos gali reikšmingai paveikti gebėjimą saugiai valdyti transporto priemonę, todėl joms sergant reikia įvertinti riziką tiek savo, tiek kitų žmonių saugumui. Jei turite diagnozuotą ligą iš šiame straipsnyje pateikto sąrašo - būtina pasitarti su gydytoju, reguliariai tikrintis sveikatą ir atsakingai elgtis kelyje.
Dauguma autizmo paliestų žmonių neatvirauja, būna atitolę nuo visuomenės ir yra priklausomi nuo šeimos. Oficialią diagnozę Povilas gavo būdamas tik šešiolikos metų. Mama bijojo, kad sūnaus nepakviestų į kariuomenę, todėl nuvedė į ką tik įsikūrusį Vaiko raidos centrą Vilniuje.
Lentvarietis POVILAS STANIULIS - programuotojas, baigęs informatikos magistro studijas Vilniaus universitete. Daiva atvirai sako, kad sūnui vairavimo pamokos - efektyviausia terapija: „Aš Henrikui paminklą pastatyčiau. Jis nustelbia bet kokius psichologus. Povilas tiesiog keičiasi akyse - priima sprendimus, nebepanikuoja, yra gerokai drąsesnis. Stebiu kasdienį sūnaus progresą.
Teorinę egzamino dalį Povilas išlaikė iš pirmo karto ir aukščiausiais balais, o praktinė dalis buvo neįveikiama. Internete radau Henriką Kazakauską iš „Amplius LT“, daugkartinį Baltijos šalių, Lietuvos ralio čempioną, kitų prestižinių lenktynių nugalėtoją ir prizininką, patyrusį automobilių sporto trenerį, dabar dirbantį vairavimo instruktoriumi. Po metų jau pavyko išlaikyti vairavimo egzaminą! Daiva prisimena, kad gauti vairuotojo pažymėjimą atsirado dar viena kliūtis - reikėjo psichologo parašo.
Autistiškų vaikų daugėja, jie tampa paaugliais, suaugusiais žmonėmis - daliai jų visuomeninis transportas bus vienintelė susisiekimo priemonė, mat tikrai ne visi galės vairuoti automobilius ar dviračius. Tad tikimybė, kad keliaudami sutiksime autistiškų keleivių ir jų artimųjų - didelė.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Autizmas IR mokymasis vairuoti | Purple Ella
Kaip įvertinama sveikata vairuotojams?
Visi norintys gauti ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimą privalo praeiti sveikatos patikrą gydymo įstaigoje. Gydytojas, radęs galimą pavojų saugiam vairavimui, gali:
- Apriboti vairavimo teisę tam tikram laikotarpiui.
- Nerekomenduoti vairuoti, jei būklė nesuderinama su saugiu dalyvavimu eisme.
- Siųsti pacientą papildomam specialisto vertinimui (neurologo, psichiatro, kardiologo ar oftalmologo).
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Apribojimai vairuoti esant tam tikriems psichikos sutrikimams
Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Visuomenės supratimas ir pagalba
Svarbu suprasti ir priimti, kad žmonės gali būti įvairūs ne tik savo išvaizda, išore, atvirai matoma negalia - įprasta išvaizda gali neatskleisti nematomų dalykų, taip vadinamos nematomos negalios, neuroįvairovės, kurią turintys taip pat neretai susiduria su aplinkinių nejautrumu ar stigmatizuojančiu elgesiu.
Jei dėl emocijų valdymo, jutiminių ar elgesio ypatumų jam ir jo artimiesiems kyla iššūkių, kartu keliaujantys gali pasiteirauti, galbūt jiems reikėtų kuo pagelbėti. Labiausiai tėvai nori išvengti nereikalingų pamokymų ar replikų.
Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje