Kirkšnies išvarža: pooperacinis laikotarpis, reabilitacija ir priežiūra

Kirkšnies išvarža yra dažna chirurginė būklė, kai dalis pilvo ertmės audinių, dažniausiai žarnyno ar riebalinio audinio, išsikiša per silpną vietą pilvo sienelėje kirkšnies srityje. Lietuvoje kirkšnies išvaržos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių atliekamos planinės operacijos. Kirkšnies išvarža - viena dažniausių ligų pasaulyje ir Lietuvoje, kai prireikia chirurginės intervencijos. Ši būklė dažniau pasitaiko vyrams nei moterims (apie 10 kartų dažniau), ypač vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant kūdikius.

Negydoma išvarža gali sukelti komplikacijų, tokių kaip įstrigimas ar žarnyno nepraeinamumas, todėl svarbu laiku ją atpažinti.

Kirkšnies išvarža gali išsivysto dėl pilvo sienelės silpnumo ir padidėjusio slėgio pilvo ertmėje.

Išvaržos dažniausiai atsiranda kirkšnies kanale - anatominiame takelyje, per kurį vyrams praeina sėklinis latakas, o moterims - apvalusis raištis.

Pilvo sienos išvarža dažniausiai atsiranda dėl šios srities silpno jungiamojo audinio. Kadangi konservatyvaus gydymo nėra, dažniausiai taikomas chirurginis. Pilvo sienos išvarža atsiranda dėl šios zonos audinių silpnumo, kurį gali lemti genetiniai veiksniai. Ši problema gali išsivystyti ir dėl netinkamo gyvenimo būdo (pvz., esant nutukimui).

Taip pat skaitykite: Kirkšnies išvaržos operacijos reabilitacija

Kirkšnies išvarža dažniausiai diagnozuojama vyrams, bet pasitaiko ir moterims.

Išvarža retai sukelia žymesnį skausmą. Ji aptinkama apčiuopus mažą darinį ar guzelį kirkšnies srityje, gana dažnai - po didesnio fizinio krūvio.

Kirkšnies išvaržos simptomai

Kirkšnies išvarža pasireiškia priklausomai nuo išvaržos dydžio, tipo ir komplikacijų. Kai kurios išvaržos gali būti besimptomės, ypač ankstyvoje stadijoje.

Maža, besimptomė kirkšnies išvarža dažnai netrukdo kasdienei veiklai, tačiau didesnės ar skausmingos išvaržos gali riboti fizinį aktyvumą, darbą ar sportą. Komplikacijos, tokios kaip įstrigimas ar smaugiamoji išvarža, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti gyvenimą.

Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų grįžta prie įprastos veiklos per kelias savaites.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo lygis esant stuburo išvaržai

Jei įtariate kirkšnies išvaržą ar pastebite simptomus, tokius kaip guzelis kirkšnyje, skausmas ar diskomfortas, būtina konsultuotis su chirurgu ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.

Chirurginis gydymas

Kirkšnies išvarža dažniausiai gydoma chirurgiškai, nes jos retai išnyksta savaime, o negydomos gali sukelti komplikacijų.

Kirkšnies išvaržos operacija atliekama laparoskopiniu būdu, padarius tris nedidelius pjūvius (didžiausias jų siekia 1 cm, kiti - vos kelis milimetrus) pilvo sienoje ir šalia bambos. Operacijos metu išvaržos vietoje paliekamas tinkliukas, kuris uždaro išvaržos angą ir neleidžia formuotis naujai išvaržai. Standartinė išvaržos operacija trunka iki valandos. Kitą dieną po laparoskopinės operacijos pacientas išleidžiamas namo. Pacientai skausmo nejaučia arba jis būna silpnas, komplikacijos pasitaiko retai.

Žmogus po šios operacijos greitai grįžta į įprastą gyvenimą. Prieš operaciją būtina atvykti į gydytojo chirurgo konsultaciją. Konsultacijos metu suteikiama detali informacija apie operaciją ir tikslią operacijos kainą.

Kaip atliekama pilvo išvaržos operacija? Kiekvienas atvejis yra individualus ir sprendimą, kaip bus operuojamas pacientas, anot kineziterapeutės, priima gydytojas pilvo chirurgas kartu su pacientu, atsižvelgdamas į išvaržos dydį, paciento amžių ir fizinį aktyvumą.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos po laparoskopinės miomektomijos

Įprastai „Hila“ centre pilvo sienos išvaržos operuojamos laparoskopiniu būdu, atliekant nedidelius pjūvius.

Laparoskopinės išvaržos (TAPP) operacijos privalumai ir trūkumai:

• Privalumai:
  • Po operacijos pirmas 3 dienas reikia šiek tiek mažiau analgetikų.
  • Pranašesnė kosmetiniu požiūriu.
  • Pranašesnė pacientams su viršsvoriu.
• Trūkumai:
  • Būtina intubacinė narkozė, nejautra.
  • Būtinas tinklelis (svetimkūnis-plastikas).
  • Būtina intervencija į pilvo ertmę (po to pooperacinių sąaugų ir komplikacijų tikimybė).
  • Bambos srities troakaro dūrio vietoje randinės išvaržos susiformavimo tikimybė (maža).
  • Didesnė sėklinių latakėlių pažeidimo rizika.

Atviros išvaržos operacijos privalumai ir trūkumai:

• Privalumai:
  • Užtenka spinalinės-regioninės nejautros.
  • Nebūtinas tinklelis (svetimkūnis-plastikas), apie jo reikalingumą nusprendžiama operacijos metu.
  • Nemmanipuliuojama pilvo ertmėje, todėl nesusidarys sąaugų, bei iš to kylančių komplikacijų.
  • Kontaktas su ligoniu operacijos metu (dėl tinklelio poreikio).
• Trūkumai:
  • Pooperacinei skausmo kontrolei reikia daugiau analgetikų.
  • Didesnis randas (kosmetika).
  • Galima sėklidės edema-patinimas.

Po operacijos chirurgas suteikia visą reikiamą informaciją apie pirmąsias dvi savaites po operacijos, taip pat galimus pratimus ir pooperacines rizikas.

Praėjus kelioms savaitėms po operacijos, pacientas pas chirurgą apsilanko pakartotinai profilaktiniam patikrinimui.

Atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, gali būti skiriama reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos.

Reabilitacija po operacijos

Kineziterapeutė S. Bizauskaitė atkreipė dėmesį, jog po pilvo išvaržos operacijos keičiasi paciento liemens raumenų aktyvumas ir stabilizacinė funkcija, todėl reabilitacija būtina, siekiant išvengti raumenų disbalanso, netaisyklingos laikysenos, apatinės nugaros dalies skausmo bei sumažinti pakartotinės pilvo išvaržos rizikos tikimybę.

Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos taip pat labai svarbi rando gijimui, mobilumo atstatymui ir skausmo mažinimui. Reabilitacijos metu pacientas mokomas teisingų svorių kilnojimo technikų ir kasdienės ergonomikos principų.

Kineziterapeutės teigimu, pacientas dažniausiai išleidžiamas namo jau kitą dieną po operacijos ir iš karto gali grįžti prie įprastų, fizinio krūvio nereikalaujančių veiklų, tokių kaip vairavimas, darbas prie kompiuterio ir pan.

Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos dažniausiai pradedama praėjus dviem savaitėms po operacijos, tačiau, siekiant kuo greitesnio atsistatymo, gali būti pradedama ir anksčiau.

„Pirmosiomis savaitėmis svarbiausi uždaviniai - skausmo mažinimas ir laikysenos korekcija, siekiant sumažinti spaudimą į pilvo sieną. Taip pat labai svarbu mokytis teisingai atlikti judesius kasdienių veiklų metu, palaikyti optimalią širdies-kraujagyslių sistemos veiklą - tam skiriamas dozuotas fizinis krūvis“, - paaiškino S. Bizauskaitė.

Pacientas kartu su kineziterapeutu aptaria galimas rizikas ir kaip jų išvengti, mokomas taisyklingos daiktų kėlimo, kvėpavimo technikos bei čiaudėjimą ar kosėjimą palengvinančių padėčių. Kineziterapijos metu elektrostimuliacijos pagalba gali būti skatinamas lengvas raumenų susitraukimas neatliekant fizinių judesių. Taip pradėjus treniruotis, rezultatų pasiekiama greičiau.

Kaip sakė kineziterapeutė, šis laikotarpis dažniausiai laikomas tikrąja reabilitacijos pradžia, mat nuo antros savaitės didinamas fizinis aktyvumas.

„Visi pratimai atliekami be skausmo. Pirmiausia pacientas mokomas teisingo svorių kėlimo technikos, diafragminio kvėpavimo, tempimo pratimų. Didelis dėmesys skiriamas laikysenos korekcijai, siekiant išvengti per didelių apkrovų pilvo sienai“, - kalbėjo specialistė.

Pacientui atliekamas kineziterapinis ištyrimas ir pagal gautus duomenis sudaroma individuali pratimų programa, atsižvelgus į jo laikyseną, raumenų jėgą ir kitus svarbius veiksnius. Taip pat įvertinami dubens dugno raumenys, didelis dėmesys skiriamas dubens dugno raumenų treniravimui.

„Išlieka tie patys principai kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, tik palaipsniui didinamas krūvis - tinkamai dozuojamas krūvis užtikrina geresnį operuotos zonos ir pažeistų audinių gijimą. Didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų koordinacijai gerinti, skiriamas aplink operuotą zoną esančių audinių miofascialinis masažas“, - pasakojo kineziterapeutė S. Bizauskaitė.

Jeigu pacientas patiria pooperacinių komplikacijų ir gijimas yra lėtesnis, krūvis mažinamas ir grįžtama prie 2-4 savaitės programos. Vis dar ribojamas didesnių svorių kilnojimas. Šiuo laikotarpiu labai svarbu skatinti randinio audinio gijimą, todėl taikomos įvairios fizioterapijos procedūros.

Praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėmis po abdominalinės operacijos, reabilitacija tęsiama panašiai kaip ir anksčiau, tik šiuo laikotarpiu pacientas gali papildomai būti siunčiamas mankštai vandenyje.

Priežiūra namuose po operacijos

• Mityba:
  • neribotai gerkite skysčius (išskyrus alkoholinius gėrimus);
  • po operacijos vakare rekomenduojamas skystas, lengvai virškinamas maistas (sriuba, košė, sultinys, jogurtas ir pan.). Kitomis dienomis maitinkitės įprastai, tačiau venkite sauso, šalto, kepto, rūkyto, aštraus, riebaus maisto. Valgykite virtus, troškintus patiekalus, vaisius, daržoves, gerkite daugiau skysčių.
• Judėjimas:
  • kosėdami ar čiaudėdami, žaizdą prilaikykite ranka;
  • pasistenkite suteikti operuotai vietai ramybę, patogią padėtį; namuose galite vaikščioti, net lipti laiptais, tačiau nereikėtų persistengti;
  • gydytojui paskyrus nuolat nešiokite korsetą. Tai pagerins ir pagreitins gijimą, sumažins skausmą;
  • nerekomenduojama dėvėti aptemptų drabužių, ilgai stovėti ar sėdėti toje pačioje pozoje;
  • pirmą mėnesį venkite sunkaus fizinio darbo, nekelkite daugiau nei 5-6 kg svorio.
• Skausmo malšinimas:
  • reguliariai vartokite gydytojo paskirtus nuskausminamuosius kelias dienas po operacijos;
  • skausmas ir skausmą mažinančių medikamentų poreikis turi mažėti. Priešingu atveju kreipkitės į gydytoją.
• Higiena:
  • laikykitės asmens higienos, nes drėgmė ir prakaitas - gera dirva bakterijų augimui;
  • prausdamiesi po dušu, naudokite vandeniui atsparius tvarsčius. Po dušo tvarstį pakeiskite. Pašalinus siūlus galėsite maudytis duše be tvarsčio po paros laiko, vonioje - po 2 parų.
• Žaizdų priežiūra:
  • pooperacinių žaizdų kasdien perrišti nereikia;
  • jeigu žaizda parausta, ima veržti, skaudėti, permirksta tvarstis, pakyla temperatūra - nedelsiant kreipkitės į gydytoją;
  • siūlai išimami po 8-12 d., tačiau tvarstį dar palaikykite 2-3 paras.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus guzelį, skausmą ar kitus įtartinus simptomus, ypač jei yra komplikacijų požymių.

Venkite savarankiškai naudoti išvaržos diržus, vartoti vaistus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar atitolinti gydymą.

Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip sveikas svoris, pilvo raumenų stiprinimas ar lėtinio kosulio gydymas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei.

Taip pat galite apsvarstyti reguliarius patikrinimus, ypač dirbant sunkų fizinį darbą ar turint šeimos istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

Atsargi rekomendacija

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais.

Antalgija - personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą.

tags: #kirksnies #isvarza #pooperacinis #laikotarpis #biuletenis