Poreikis - tai tarsi noras žengti žingsnį pirmyn savęs realizavimo link. Kaip sako A. Moslow, - „Kuo dažniau žmogus žengia atgal ir praleidžia galimybę žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas tarp to, kuo žmogus yra ir kuo galėjo tapti“. Apleisti poreikiai gali sukelti neigiamas emocijas - ypač liūdesio ar savigraužos jausmą, depresiją, nerimą.
Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Kodų 2310 ir 2311 reikšmė ir kontekstas
Specialiųjų ugdymosi poreikių grupių kodai (pvz., 2310 ir 2311) naudojami Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Taikoma specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, išskyrus mokinius, turinčius kalbos ir komunikacijos sutrikimų.
Įtraukiojo ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir joje nustatytos vaikų su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais.
Kas yra mokinių grupės kodai praktikoje?
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės (su atitinkamais kodais) leidžia klasifikuoti mokinius pagal poreikių pobūdį ir intensyvumą, o tai svarbu planuojant švietimo pagalbos priemonių apimtį, personalo poreikį bei finansavimą. Specialiojo ugdymo centrams, skirtiems šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, apskaičiuotos bazinės ugdymo lėšos didinamos 5 procentais.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo tvarka ir atsakomybė
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. Pirmą kartą į tarnybą vaiką prašome atvesti vieną iš tėvų (globėjų), nes specialistai turi surinkti informaciją apie vaiko gimimą, raidą, socialinę aplinką, sunkumus, gautą pagalbą ir kitus artimųjų pastebėjimus, susijusius su vaiku. Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas. Įvertinimas - vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.
Švietimo teisinis pagrindas ir pakeitimai
2024 metais Lietuvoje įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria panaikintos diskriminacinės nuostatos, leidusios bendrojo ugdymo mokykloms nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl tariamo ar tikro ugdymo sąlygų mokykloje nepritaikymo. 29-uoju įstatymo straipsniu įtvirtinta mokinių, įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių, teisė mokytis mokykloje, gyvenant jai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Jei mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ar neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, siūlomas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis toje pačioje arba kitoje bendrojo ugdymo mokykloje. Reikšmingus Švietimo įstatymo pakeitimus sąlygojo tarptautiniai Lietuvos valstybės įsipareigojimai tarptautinei žmogaus teisių teisei, konkrečiai, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijai.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Praktiniai aspektai: ugdymo pritaikymas ir pagalbos formos
Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta ugdymosi aplinka, įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą. Tai gali būti masažo, logopedo, kineziterapeuto paslaugos, vaistų sugirdymas ligos atveju.
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Finansavimas, personalo poreikis ir mokymo lėšos
Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas reglamentuoja iš valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų apskaičiavimą, paskirstymą ir panaudojimą mokinių, kurie mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas, ugdymo reikmėms tenkinti. Bendrojo ugdymo mokinių srautui skiriamos bazinės ugdymo lėšos (BULn) skaičiuojamos, atsižvelgiant į nustatytą sąlyginį klasės dydį.
Bendras sąlyginis pareigybių skaičius apskaičiuojamas sąlyginį pareigybių skaičių klasei (grupei) (pn) padauginus iš sąlyginių klasių (grupių) skaičiaus. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į pakitusį mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 d., perskirsto specialios tikslinės dotacijos dalį, skirtą ugdymo reikmėms finansuoti nuo rugsėjo 1 d.
Terminologijos aiškinimas: negalios, specialiųjų poreikių, integracijos ir įtraukties skirtumai
Tarp mokytojų, švietimo specialistų bei vaikų be negalios tėvų dažnai pastebimas klaidingas negalios ir specialiųjų ugdymosi poreikių terminų sutapatinimas. Tam reikia nepainioti ir atskirti specialiųjų poreikių ir negalios sąvokas. Integracija yra laikytina siekiu pritaikyti vaiką su negalia prie tipinių aplinkų ir ugdymo metodų, o tai dažniausiai lemia nesėkmę ir nusivylimą. Įtrauktis, priešingai, yra laikytina siekiu pritaikyti ugdymo aplinkas prie vaiko su negalia savybių gerai pažįstant jo/jos poreikius, aprūpinant vaiką ir pedagogą visa būtina vaikui reikalinga parama, pritaikant bendravimo priemones ir ugdymo medžiagą pagal vaiko poreikius.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui. Reikalinga tolesnė analizė siekiant atpažinti realios įtraukties praktikas mokyklose.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Oficialiosios statistikos portale pateikti skaičiai rodo, kad mokinių su negalia Lietuvos mokyklose yra vos keli nedideli procentai. 1-ame paveiksle pateikti duomenys rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokiniai su negalia sudaro tik 1,5 proc. visų Lietuvos moksleivių, iš viso - 4 090. Didžiąją dalį mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro vaikai su emociniais, elgesio ir kitais sutrikimais - tai 10,5 proc.
2-paveiksle Švietimo valdymo informacinėje sistemoje patiektų duomenų analizė leidžia matyti, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse daugiausia mokosi mokiniai, kurių ugdymosi poreikiai nedideli arba vidutiniai. Iš viso mokinių su negalia Lietuvoje yra 2,95 proc. visų Lietuvos vaikų, tai yra 10 306 mokiniai. Paveiksle pateikti analizės duomenys patvirtina, kad mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga nežymiai. Kita vertus, vaikų su negalia skaičius labiausiai auga bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose lavinamosiose klasėse.
Vertinimo praktika: pavyzdys iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos
Pirmą kartą į tarnybą vaiką prašome atvesti vieną iš tėvų (globėjų), nes specialistai turi surinkti informaciją apie vaiko gimimą, raidą, socialinę aplinką, sunkumus, gautą pagalbą ir kitus artimųjų pastebėjimus, susijusius su vaiku. Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas. Įvertinimas - vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.
Dokumentai ir rekomendacijos specialistams
Siekiant profesinio tobulumo, kokybės, aukštų rezultatų turime vadovautis pareigybės pagrindiniais dokumentais. Prisiminkime klasikų frazę: “nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, todėl pasistengėme pateikti visus pagrindinius įstatymus, nutarimus, aktus ir kitus dokumentus reikalingus socialinio pedagogo tiesioginiame darbe.
Logopedų veiklą reglamentuojantys dokumentai, švietimo įstatymas, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo aprašai, mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai sudaro reglamentavimo pagrindą, pagal kurį klasifikuojami specialiųjų poreikių kodai (pvz., 2310, 2311) ir numatomos pagalbos priemonės.
Praktiniai pasiūlymai mokykloms ir pedagogams
- Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui.
- Reikalinga nepainioti specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalios terminų bei aiškinti skirtumus mokyklos bendruomenei.
- Ugdymo procese, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, turi dalyvauti mokytojas kartu su švietimo pagalbą teikiančiu asmeniu arba daugiau nei vienas mokytojas.
- Teikti logopedinę, psichologinę, socialinę ir kitą pagalbą remiantis mokinio individualiomis rekomendacijomis.
Lentelė. Pagrindiniai specialiųjų poreikių nustatymo etapai
| Etapas | Atlikėjai | Rezultatas |
|---|---|---|
| Pirminis vertinimas | Mokyklos Vaiko gerovės komisija | Sprendimas dėl švietimo pagalbos skyrimo |
| Kompleksinis įvertinimas | Pedagoginė-psichologinė tarnyba (psichologas, logopedas, specialusis pedagogas, kt.) | Išsami rekomendacija dėl specialiojo ugdymosi pritaikymo |
| Ugdymo pritaikymas | Mokykla, mokytojas, švietimo pagalbą teikiantys specialistai | Individualizuotas ugdymo planas, pagalbos priemonės |
Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose.
Naujausia statistika rodo, kad santykinai, lyginant su bendra vaikų populiacija, vaikų su negalia yra labai mažai, o jų skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga labai lėtai. Prie to neabejotinai prisidėjo švietimo praktikoje paplitęs specialiųjų ugdymosi poreikių terminas, kuris tapatinamas ir painiojamas su negalios sąvoka.