Kiekvienam Lietuvoje dirbančiam gyventojui verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, už ką gaunami taškai stažui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas. Taip pat svarbu suprasti, kaip veikia pensijų kaupimo sistema.
Pensijų dydis yra aktualus klausimas daugeliui žmonių, ypač dabar, kai Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o į darbo rinką įsilieja vis mažesnis skaičius piliečių. Juk pensija ne tik garantuoja finansinį saugumą ateičiai, tačiau kartu tampa ir įvertinimu už ilgametį darbą.
Vis dėlto, toli gražu ne visi piliečiai yra pakankamai informuoti, kaip pensija yra apskaičiuojama, kokios yra reikiamos stažo sąlygos ir kokie veiksniai lemia galutinį pensijos dydį.
Stažo skaičiavimo metodika padeda tiksliai nustatyti sukauptą darbo stažą.
Kas yra darbo stažas?
Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas.
Kas dar įeina į darbo stažą:
- laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
- laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
- apmokamų atostogų laikas;
- neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų;
- neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
- laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo;
- teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Kaip sužinoti, koks mano darbo stažas?
Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą.
Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“.
Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Tai gali užtrukti kelias sekundes. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite, kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Kaip skaičiuojamas darbo stažas?
Vienerių metų darbo stažas įskaičiuojamas, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jam įskaičiuojami 12 mėnesių stažo apskaitos vienetai. Vis tik pensijos dydis skirsis priklausomai nuo to, koks buvo jūsų atlyginimo ir mokamų socialinio draudimo įmokų dydis.
Pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai.
Paprastai, pensijos dydį lemia sukauptas darbo stažas ir asmens per gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kitaip tariant, kuo ilgesnis darbo stažas ir kuo didesnės įmokos, tuo didesnė tikimybė gauti didesnę pensiją.
Vis dėlto, čia galioja daugybė išlygų. Pavyzdžiui, šiuo metu reikalaujama bent 15 metų stažo, tačiau pilnam pensijos dydžiui būtinas kur kas ilgesnis aktyvaus darbo laikotarpis - maždaug 30-35 metai. Tačiau ir tuomet asmenų gaunama pensija gali ženkliai skirtis.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Parasčiau - nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Taip pat skaitykite: Stažas pensijai Lietuvoje
Taigi, tampa aišku, kad žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Tačiau pensijos dydį lemia ne tik sukauptas stažas senatvės pensijai ar įgyti apskaitos vienetai, bet ir galiojantis bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vieneto vertė.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Kaip skaičiuojami darbo stažo taškai?
Stažo taškų skaičiavimas gali būti atliekamas naudojant apskaitos taškus (apskaitos vienetus). 1 taškas gaunate, jeigu sumokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) draudimo įmokų. Jeigu per metus mokamos draudimo įmokos nuo MMA, gaunate 0.5 apskaitos vienetų, kitaip tariant - įgyjamas 1 metų darbo stažas.
Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus.
Kaip iš tikrųjų atrodo pensija?
Kiek metų stažo reikia turėti?
Nuo 2004 m. iki 2017 m. moterims ir vyrams buvo reikalingas 30 metų stažas. Nuo 2017 m. jis didėjo po 6 mėnesius ir šiuo metu reikalingas 33,5 metų darbo stažas. Jis ir toliau didės iki 2027 metų, kai pasieks 35 metai darbo stažo tiek vyrams, tiek moterims.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.
Kaip sužinoti savo būsimos pensijos dydį?
Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Sodros suvestinė ir darbo stažo skaičiuoklė
Stažą lemia ne tik darbo metų skaičius, bet ir tai, kokio dydžio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, kiek buvo sukaupta apskaitos taškų ir koks yra bazinės pensijos dydis. 2025 m. bazinė pensija yra 298.45 eurai.
Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję šia „Sodros skaičiuokle“.
Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pavyzdžiui, jei asmuo turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis bus 246,21 Eur. Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis proporcingai didėja.
Jei žmogus išėjo į pensiją 2023 m. ir turėjo 16 metų stažą, jis sukaupė 19 taškų. Tuomet azinės pensijos dydis ir bus 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė sieks 5,70 Eur. Jei žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis jau bus 462,81 Eur.
Pensijos apskaitos formulė gali kisti.
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 eurų ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 euro.
Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. - daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems - 81 ir pasieks 721 eurus.
Primename, kad šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, vyrų - 64 metai ir 8 mėnesiai.