Pastaruoju metu, atsivėrus 2026-2027 m. pensijų reformos „langui“, dalis gyventojų svarsto galimybę atsiimti sukauptas lėšas. Tačiau svarbu prisiminti, kad 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, ir dalis gyventojų ja pasinaudojo, o tai, kaip rodo analizė, jiems kainavo tūkstančius eurų.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, 2019 m. sausį kaupimą nutraukę gyventojai prarado ne tik laiką, kai pinigai galėjo dirbti už juos. Pavyzdžiui, 1975 m. gimęs asmuo, kaupęs pagal 3+1,5 proc. sistemą, kurio atlyginimas „ant popieriaus“ siekia apie 4 tūkst. eurų, nusprendęs nutraukti kaupimą 2019 m. sausį, iki 2025 m. gruodžio būtų sukaupęs apie 6 tūkst. Eur daugiau, nepriklausomai nuo pasirinkto pensijų fondo.
Panaši situacija ir jaunesnių gyventojų atveju. 2000 m. gimęs asmuo, kaupęs pagal tą pačią sistemą ir dabar gaunantis apie 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“, iki 2025 m. pabaigos galėjo sukaupti apie 3,4 tūkst. Eur.
L. Načajienė ragina į galimybę atsiimti pensijos lėšas 2026-2027 m. „lango“ metu žiūrėti atsargiai. II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7-9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja, todėl tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas.
Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70-80 proc. buvusio atlyginimo. Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50-60 proc. buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 7,8 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 22,9 proc.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.
Pensijų Kaupimo Sistema Lietuvoje
Kaip ir kitos Vakarų bei Centrinės Europos valstybės, Lietuva išgyvena visuomenės senėjimo procesą. Šalies demografinė situacija blogėja - mažėja dirbančių žmonių, daugėja pensininkų. Pensinio amžiaus žmonių pradėjo daugėti jau nuo 1973 m. Tuomet jie sudarė 17,7 proc. visų gyventojų, dabar - virš 20 proc. Pensijų gavėjų skaičius, nepaisant 1995 m. įvykdytos pensijų reformos, nuolat didėja.
Gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 1990 m. ir 1994 m. jis pasiekė mažiausią skaičių per visą šalies istoriją, o natūralus gyventojų prieaugis tapo neigiamas (daugiau žmonių mirė nei gimė). Labai padidėjo darbingo amžiaus žmonių (ypač 30 - 35 metų vyrų) mirtingumas - ir dėl ligų, ir dėl traumų.
Pensijų draudimas užtikrina saugų, ramų, materialiai aprūpintą gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus. Jis keičia tradicinę skurstančio pensininko sampratą: veiklus ir energingas ateities pensininkas atras laiko ir turės lėšų, kurias galės skirti sau. Gaudami vien valstybinę pensiją, patenkintumėte tik nedidelę dalį savo poreikių.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pagal pensijų draudimo sutartis kaupiamoms lėšoms bendrovės garantuoja palūkanas, be to, kasmet apdraustajam bus skiriama tam tikra bendrovės pelno dalis, kuri padidins jo pensijų išmokų sumą. Galima pasirinkti pensijos mokėjimo periodiškumą - pensijai sukaupta suma gali būti išmokėta visa iš karto, arba mokama periodiškai - kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį arba kartą per metus.
Pensijų fondai - tai lėšų kaupimo senatvei fondai. Tai būtent kaupimo, o ne skirstymo, kaip dabartinė “Sodra”. Būsimoji pensija iš tikrųjų priklauso nuo kiekvieno mokamų individualių įmokų ir jomis uždirbto investicijų pelno. Įmokos mokamos į asmenines sąskaitas, šios lėšos investuojamos per kapitalo rinką. Praktika rodo, kad taip investuojamų įmokų grąža, t.y. tai, kas galų gale išmokama pensininkui, yra kur kas didesnė nei valstybinio socialinio draudimo.
Be to, uždirbtos investicijų pajamos ir toliau investuojamos, ko visiškai nėra Sodros fonde. Todėl ir pensija uždirbama kur kas didesnė - iki 60-70 proc. Kitas labai svarbus dalykas - apdraustieji yra savo lėšų senatvei savininkai. Jie patys susikaupia savo senatvei, todėl teisė į pensiją ir jos dydis nepriklauso nuo politikų valios, nuo to, kaip kaitaliojami pensijų įstatymai, ir pan.
Nereikia pamiršti ir pensijų fondų poveikio kapitalo rinkai. Pensijų fondai nedideles sumas surenka į vieną didžiulį rezervą, kurį galima kur kas sėkmingiau investuoti nei mažyčius įnašus pavieniui. Todėl ši taupymo priemonė yra ypač patraukli kaip tik vidutinių pajamų žmonėms. Tie, kurie turi daugiau laisvų lėšų, paprastai randa būdų kaip jomis pasinaudoti - tai jie daro jau dabar ir pensijų fondų jiems vargu ar reikia.
Vienas iš efektyviausių, duodančių didžiausias pajamas, būdų yra investicijos kapitalo rinkoje - akcijų, obligacijų įsigijimas. Pensijų fondai sudarys sąlygas visiems pasinaudoti šios rinkos privalumais. Be to, šie fondai gauna palankų mokesčių režimą - įmokos ir investicijų pelnas bus neapmokestinami, o mokesčiai sumokami tuomet, kai gaunamos išmokos. Toks mokesčių “atidėjimas” yra labai paplitęs Vakarų šalių pensijų fonduose.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Europos Sąjungos dokumentuose nėra nusistovėjusios pensijų fondų sąvokos. Tai kyla pirmiausia iš PF prigimties dvilypumo: PF yra siekianti pelno organizacija, kuri kartu turi nesiekiančios pelno institucijos statusą. Taigi neaišku, ar PF yra įmonė ir kokios tada taisyklės jiems turi būti taikomos. Tvirto sutarimo dėl apibrėžimo nėra, tačiau pagal Europos Sąjungos Sutartį 58, 85, 86 straipsnius PF yra įmonės. Specialių Europos Sąjungos direktyvų dėl PF nėra. Yra tik bendras reikalavimas dėl laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo. Maždaug nuo 1990 m. PF pradedami išskirti iš kitų finansinių institucijų.
Pensijų fondų kūrimosi Lietuvoje pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos Pensijų fondų įstatymas, priimtas 1999 metų birželio 3d. Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, besiverčiantis pensijų fondo veikla, už savo prievoles atsakantis tik nuosavu turtu. Pensijų fondas negali būti steigiamas ribotam laikui.
Be Vertybinių popierių komisijos išduoto leidimo verstis pensijų fondo veikla draudžiama. Leidimas pensijų fondo veiklai gali būti išduotas naujai įsteigtam pensijų fondui ar jau veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis pensijų fondo veikla. Pensijų fondas negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus tą, kuri susijusi su pensijų fondo veikla.
Savo veiklą pensijų fondai grindžia pensijų programomis. Pensijų programa - teisinių ir organizacinių priemonių visuma, apibrėžianti pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų programos turto investavimo strategiją bei kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų programos dalyvių ir pensijų fondo teises bei pareigas.
Pensijų sutartį su pensijų fondu sudaro įmokų mokėtojas. Pensijos sutartis, sudaryta darbdavio ar kito asmens pensijų programos dalyvio naudai, gali būti individuali, sudaryta tarp pensijų fondo ir įmokų mokėtojo vieno programos dalyvio naudai, ir grupinė, sudaryta įmokų mokėtojo daugiau negu vieno programos dalyvio naudai. Darbdavys turi teisę sudaryti pensijos sutartį savo darbuotojų naudai.
Nei pensijų fondo nuosavas kapitalas, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 4 mln. Pensijų fondas įstatymo nustatyta tvarka privalo sudaryti garantijų rezervą. Nuosavas kapitalas turi būti investuotas į diversifikuotą investicijų portfelį. daugiau kaip 40 procentų bendros turto vertės. Pensijų fondas negali turėti kitokio skolinto kapitalo, išskyrus trumpalaikes paskolas likvidumui palaikyti.
Pensijų fondai yra specializuota taupymo senatvei institucija. Jie mažus įnašus sutelkia į vieną didelį fondą ir juos investuoja labai ilgam laikotarpiui kapitalo rinkoje. Seniai patikrinta, kad tokios investicijos yra labai efektyvios.
Bankų pagrindinis vaidmuo yra surinkti laisvas lėšas iš vienų asmenų ir perskolinti jas tiems, kam jos tuo metu reikalingos. Šis perskolinimas yra susijęs su rizika, kad paskola niekada nebus grąžinta. Draudimo įmonių tikslas yra padėti padengti finansinius nuostolius, kai ištinka tam tikros rizikos, kurios yra tikimybiškai paskaičiuojamos.
Pensijų fondas kaupiamas lėšas tik investuoja, perskolinti jas draudžiama. Taigi, draudimosi jame rizika yra kitokia nei padėjus indėlį į banką. Draudimo kompanijos paprastai vykdo ne vien tik pensijų draudimą, bet ir kitas gyvybės draudimo rūšis. Čia nėra turto, priklausančio apdraustiesiems ir pačiai draudimo kompanijai, atskyrimo.
2000 m. balandžio 6 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl pensinio aprūpinimo reformos, beveik po savaitės Vyriausybė pritarė pensijų sistemos reformos koncepcijai, numatančiai privalomojo kaupiamojo draudimo pensijų, valdomų privačių pensijų fondų, sistemos įvedimą, nedidinant pensijų draudimui skiriamo tarifo. T.y., dalį socialinio draudimo tarifo pervedant kaupimui pensijų fonduose.
Privalomojo kaupimo privačiuose pensijų fonduose įvedimas yra labai naudingas. Privati pensijų sistema, paremta lėšų investavimu, užtikrintų didesnes išmokas, esant toms pačioms ar net mažesnėms įmokoms. Padidėtų žmonių motyvacija kaupti senatvei. Kaupimu paremta pensijų sistema yra labai reikalinga ir šalies kapitalo rinkai.
Pensijų reforma buvo neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Visuomenė sensta, mažėja gimstamumas, todėl mažėja ir dirbančių asmenų. Dabartinė socialinio draudimo sistema („Sodra“) veikia einamuoju finansavimo principu - gautos lėšos iš karto paskirstomos pensijoms ir pašalpoms mokėti, kaupiamųjų rezervų nėra. Be to, senatvės pensija sudaro vos 25-40 proc. buvusio atlyginimo.
Pasirinkus kaupimą privačiame pensijų fonde, įmokų mokėjimo pobūdis ir dydis nesikeičia, nereikia nieko papildomai mokėti. Darbdavys moka tokią pačią įmoką (34 proc.) „Sodrai“, o ši atskaito reikiamą sumą pensijų fondams. Kaupdami pensiją privačiai, apdraustieji nepraranda teisės į pašalpas nelaimės atveju bei valstybinės socialinės pensijos. Be to, sukauptos lėšos tampa apdraustojo nuosavybe ir yra paveldimos.
Gyvybės Draudimo Įmonių Pensijų Kaupimo Veikla
Šioje dalyje trumpai pristatomos ir palyginamos pensijų draudimą vykdančios gyvybės draudimo įmonės. Nagrinėjama, koks jų įstatinis kapitalas, pagrindiniai akcininkai, įmonių reitingai, rinkos užimama dalis ir jų siūlomi pensijų fondai. Analizėje naudojami iki 2004 metų liepos 31 dienos duomenys, pasibaigus antram pensijų reformos etapui. Antroje dalyje analizuojamos sukauptų finansinių lėšų investavimo kryptys, fondų pelningumas.
Pensijų sistemos reforma, startavusi 2003 metais liepos 4 dieną Seimui priėmus 11 įstatymų paketą įsibėgėjo. Pasibaigus antram pensijų reformos etapui pensijų draudimą vykdė 12 įmonių, iš kurių 7 gyvybės draudimo įmonės. Be draudimo gyvybės įmonių pensijų kaupimą vykdo investicinės bendrovės, kurias prižiūri vertybinių popierių komisija.
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995, 1996-2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Remiantis Lietuvos banko paskelbtais naujausiais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje visų mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų bendra vertė siekė 8,889 mlrd. eurų, kai 2024 metų pabaigoje dar viršijo 9 milijardus eurų, o tai reiškia, kad per pirmus tris 2025 metų mėnesius jie sumažėjo beveik trimis procentais, tiesa, per pastaruosius trejus metus paaugo penkiasdešimt keturiais procentais.
Tarp valdymo įmonių daugiausiai turto kovo pabaigoje, t.y. 36,9 procento visų aktyvų (prieš metus - 38,2 procento) arba 3,281 mlrd. eurų, valdė Swedbank investicijų valdymas, o antroje vietoje buvo SEB investicijų valdymas (25,8 procento arba 2,29 mlrd. eurų). Kovo pabaigoje Lietuvoje veikiantys visi antrosios pakopos pensijų fondai bendrai turėjo iš viso 1,428 milijonus dalyvių, kurių skaičius nuo metų pradžios nežymiai pasikoregavo 0,1 procento, bet per paskutinius trejus metus paaugo beveik trimis procentais.
Luminor investicijų valdymo šio tipo pensijų fondų grynojo turto vertė šiais metais smuko mažiausiai, t.y. tik 1,4 procento, o per trejus metus augo sparčiausiai - 56 procentais, kaip ir dalyvių skaičius, kuris pakilo beveik septyniais procentais. SEB investicijų valdymas praėjusio ketvirčio pabaigoje valdė 2,29 mlrd. eurų ir turėjo 316,552 tūkstančius klientų, arba antroji pozicija tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų.
Kalbant apie antrosios pakopos pensijų fondų, kurie veiklą vykdo mūsų šalyje, grąžą šiais metais, tai visais atvejais, išskyrus kelis mažiausiai rizikingai investuojančius šio tipo fondus, vyrauja ryški kritimą ir neigiamą rezultatą arba nuostolius simbolizuojanti raudona spalva. Bent kol kas mažiausiai per minimą laikotarpį prarado visų pirma Artea (buvęs Šiaulių bankas) bei taip pat Swedbank valdomi antrosios pakopos pensijų fondai.
Pažvelgus į paveikslėlius, kur pateiktos diagramos su antrosios pakopos pensijų fondų investicine grąža per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, visais atvejais turime visiškai kitą vaizdą - prieaugį, kas, žinoma, yra labai pozityvu. Tarp valdytojų per aptariamą laikotarpį geriausius rezultatus kol kas rodo Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas.
Nuo 2019 metų, kai Lietuvoje startavo šie apžvelgiami antrosios pakopos pensijų fondai, stambiausiomis investicinėmis grąžomis išsiskiria trijų Lietuvoje veikiančių bankų, t.y. Artea, SEB bei Swedbank valdymo įmonių fondai.
| Valdymo įmonė | Valdomas turtas (mlrd. eurų) | Rinkos dalis (%) | Dalyvių skaičius (tūkst.) |
|---|---|---|---|
| Swedbank investicijų valdymas | 3.281 | 36.9 | N/A |
| SEB investicijų valdymas | 2.29 | 25.8 | 316.552 |
| Luminor investicijų valdymas | N/A | N/A | N/A |
| Artea Asset Management | N/A | N/A | N/A |
| Allianz Lietuva gyvybės draudimas | N/A | N/A | N/A |
| Goindex UAB | N/A | N/A | N/A |