Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Lietuvoje, ar priklauso senatvės pensija neturint stažo ir ką tokiu atveju dar galima padaryti?
Kas yra stažas ir kodėl jis svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Minimalus ir būtinasis stažas
Pensijos dydis Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sukaupto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudaro 1038 eurus per mėnesį (777 erus „į rankas“).
Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja.
Svarbu! 2025 metais būtinasis stažas senatvės pensijai sieks 34 metus, o nuo 2027 m. - 35 metus. Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima.
Ar galima gauti pensiją neturint stažo?
Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima. Bet Lietuvoje egzistuoja socialinės paramos mechanizmai, leidžiantys užtikrinti bent minimalias pajamas senatvėje.
Šalpos senatvės pensija
Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šios pensijos dydis gali būti nedidelis, tačiau ji gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo. Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Kitos galimybės:
- Papildomas darbas ir stažo kaupimas. Net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus.
- Privačios pensijų kaupimo sistemos. Jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
Pensinis amžius ir pensijos dydis
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Nuo 2025 metų didėja ir mokamų pensijų dydis. Bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didinama 10,63 proc. O individualioji pensijos dalis esamiems pensininkams didinama dar papildomai 1,4 proc. Šis papildomas didinimas aktualus tiems, kurių sukauptas stažas viršija būtinąjį stažą.
SADM skelbia, kad 2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų (šiemet ji siekia 670 eurų). Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų (šiemet ji siekia 720 eurų). Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Pensijos skaičiavimo niuansai Lietuvoje
Pensinis amžius 2025 metais:
- vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių
- moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai
Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Kaip sužinoti savo darbo stažą?
Kiekvienam Lietuvoje dirbančiam gyventojui verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, už ką gaunami taškai stažui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas. Taip pat svarbu suprasti, kaip veikia pensijų kaupimo sistema. Stažo skaičiavimo metodika padeda tiksliai nustatyti sukauptą darbo stažą.
Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas.
Kas dar įeina į darbo stažą:
- laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
- laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
- apmokamų atostogų laikas;
- neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų;
- neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
- laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo;
- teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą.
Kaip skaičiuojamas darbo stažas?
Vienerių metų darbo stažas įskaičiuojamas, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jam įskaičiuojami 12 mėnesių stažo apskaitos vienetai. Vis tik pensijos dydis skirsis priklausomai nuo to, koks buvo jūsų atlyginimo ir mokamų socialinio draudimo įmokų dydis. Pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai.
Nuo 2004 m. iki 2017 m. moterims ir vyrams buvo reikalingas 30 metų stažas. Nuo 2017 m. jis didėjo po 6 mėnesius ir šiuo metu reikalingas 33,5 metų darbo stažas. Jis ir toliau didės iki 2027 metų, kai pasieks 35 metai darbo stažo tiek vyrams, tiek moterims.
Kaip pasitikrinti sukauptą stažą?
Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“.
Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite, kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.
Kaip skaičiuojami darbo stažo taškai?
Stažo taškų skaičiavimas gali būti atliekamas naudojant apskaitos taškus (apskaitos vienetus). 1 taškas gaunate, jeigu sumokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) draudimo įmokų. Jeigu per metus mokamos draudimo įmokos nuo MMA, gaunate 0.5 apskaitos vienetų, kitaip tariant - įgyjamas 1 metų darbo stažas. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus.
Kaip sužinoti savo būsimos pensijos dydį?
Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Stažą lemia ne tik darbo metų skaičius, bet ir tai, kokio dydžio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, kiek buvo sukaupta apskaitos taškų ir koks yra bazinės pensijos dydis. 2025 m. bazinė pensija yra 298.45 eurai. Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję šia „Sodros skaičiuokle“.
Be to, pensinis amžius nereiškia, kad žmogus privalo išeiti į pensiją - ją galima tiek atidėti, tiek paankstinti. Tačiau abiem atvejais tai gana reikšmingai pakoreguoja pensijos dydį.
Svarbu! Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Atnaujinta 2025-06-21
Apibendrinant, pensijų sistema Lietuvoje nuolat keičiasi, siekiant užtikrinti didesnį finansinį stabilumą senjorams. Tačiau svarbu suprasti, kad pensijos dydį lems ne tik stažas, bet ir darbo užmokestis bei mokėtų įmokų dydis. Žmogus, mokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, gaus ženkliai mažesnę pensiją nei tas, kuris įmokas mokėjo nuo vidutinio ar didesnio atlyginimo.
