Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje problemą, jos priežastis ir pasekmes visuomenei. Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, o įstatymai griežtinami, statistika vis dar išryškina skaudžią realybę - smurtas šeimoje išlieka viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų rūšių mūsų šalyje.
Smurto prevencija yra vienas iš svarbiausių žingsnių mažinant smurto atvejų skaičių.
Smurto statistika Lietuvoje
Lietuvos policijos departamentas kasmet pateikia duomenis apie užregistruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pastarieji skaičiai rodo, kad ši problema įgauna vis didesnį mastą. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo užregistruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - tai beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Didžioji dalis atvejų susijusi su fiziniu smurtu, tačiau daugėja ir psichologinio bei ekonominio smurto apraiškų. Pastarosios formos dažnai lieka nepastebėtos, kadangi jų įrodyti sunkiau, o aukos neretai bijo kalbėti apie savo patirtis.
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje atskleidžia ne tik problemos mastą, bet ir būtinybę imtis nuoseklių, ilgalaikių veiksmų.
Kaip atpažinti, kad draugė kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje
Smurto formos
- Fizinis smurtas: Tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą.
- Psichologinis smurtas: Tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Psichologinis smurtas gali pasireikšti nuolatiniu žeminimu, izoliavimu, grasinimais, emociniu šantažu ar kontrolės siekiu.
- Seksualinis smurtas: Tai kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai.
Smurto priežastys
Smurto artimoje aplinkoje priežastys yra kompleksinės ir susijusios tiek su individualiomis, tiek su socialinėmis aplinkybėmis. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, svarbiausios ir dažniausios smurto prieš moteris priežastys yra nesutarimai šeimoje ir šeiminiai konfliktai, vyro alkoholizmas, depresija, žiaurus partnerio charakteris, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų, vaikų auklėjimo problemos, nuolatiniai moterų priekaištai, nedarbas bei skurdas.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Alkoholio vartojimas yra viena iš dažniausių smurto priežasčių.
Taigi, Stambulo konvencijos teiginys, jog vyras smurtauja prieš moterį „dėl to, kad ji yra moteris“, t. y. dėl jos lyties, kelia grėsmę, kad smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir kovai su juo bus naudojamos ne moksliniais įrodymais, bet nepagrįstomis teorinėmis prielaidomis paremtos priemonės.
Alkoholio įtaką smurtui patvirtina ir statistika. Ketvirtadalis iš ištirtų nusikalstamų veikų Lietuvoje 2011-2015 m. buvo padarytos neblaivių asmenų.
Pvz., per 2017 m. buvo užregistruota 3 683 neblaivių asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, iš jų 3 383 asmenys, arba 91,9 proc., buvo vyrai ir 300, arba 8,1 proc., - moterys.
Alkoholio veikiami ir savikontrolę praradę asmenys kitiems dažniausiai sukelia fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą (dažniausiai pasitaikanti smurto forma artimoje aplinkoje). 2017 m. užregistruoti 3 763 atvejai, iš kurių nusikalstamą veiką padarė 3454 vyrai ir 309 moterys (2018 m. jau 3861 atvejai, iš jų 3580 vyrų ir 281 moterų). Reikia pabrėžti, kad 2019 m. smarkiai sumažėjo vyrų sukelto fizinio skausmo arba nežymų sveikatos sutrikdymo dalis (iš viso 3371, iš jų 3073 vyrų ir 298 moterų). Moterų padarytų nusikaltimų skaičius išlieka pastovus.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Teisinė bazė ir pagalba
Lietuvoje nuo 2011 metų galioja įstatymas, numatantis smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems. Įstatymas leidžia pareigūnams nedelsiant imtis veiksmų - iškeldinti smurtautoją, net jei būstas jam priklauso. Vis dėlto, nors teisinė bazė atrodo pakankamai išplėtota, praktikoje kyla iššūkių dėl priemonių įgyvendinimo. Kai kurios institucijos vis dar stokoja resursų, o tarpžinybinio bendradarbiavimo trūkumai neleidžia pasiekti efektyviausių rezultatų.
Jei matote ar girdite smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pranešti apie įvykį policijai arba artimiausiam pagalbos centrui. Aukos turi teisę į apsaugą nuo smurtautojo, teisinę pagalbą, emocinę paramą bei socialines paslaugas.
| Metai | Užregistruota pranešimų dėl smurto |
|---|---|
| 2022 | ~53,000 |
| 2023 | ~58,000 |
Smurto artimoje aplinkoje pranešimų skaičius Lietuvoje.
Pasekmės
Smurtas artimoje aplinkoje neapsiriboja fizine žala. Jis turi ilgalaikių pasekmių, kurios gali paveikti aukos psichinę sveikatą, santykius su artimaisiais ir gebėjimą pasitikėti kitais. Tyrimai rodo, kad psichologinės traumos, patirtos vaikystėje, gali pasireikšti depresija, nerimo sutrikimais, agresijos protrūkiais ar net priklausomybėmis.
Prevencija
Norint mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių, būtina investuoti į švietimą ir visuomenės sąmoningumo didinimą. Prevencinės programos, skirtos mokykloms, bendruomenėms ir darbovietėms, padeda žmonėms geriau suprasti, kaip atpažinti smurto požymius ir kaip tinkamai reaguoti. Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, kurie siūlo nemokamas konsultacijas, teisinę pagalbą ir psichologinę paramą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Nukentėję asmenys gali kreiptis į savivaldybių socialines tarnybas arba specializuotus pagalbos centrus. Kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, itin svarbu keisti visuomenės požiūrį. Būtina pripažinti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas ir kad tylėjimas tik skatina jo tęstinumą.
Pagalbos centrai teikia paramą smurto aukoms.
Su šeimomis dirbančių specialistų nuomone, geriausias būdas kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą prieš moteris, yra ne teisiškai valdyti smurto pasekmes, bet siekti socialiai įgalinti artimą aplinką sudarančius asmenis ir stiprinti šeimas. Kitaip tariant, ilgalaikėje perspektyvoje naudingiausia kovoti ne vien su pasekmėmis, bet pirmiausia - su priežastimis.
tags: #smurtas #kaip #socialinis #reiskinys