Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su darbdavio prašymais Valstybinio socialinio draudimo fondui ("Sodrai"), įskaitant reikalavimus, procedūras ir kitus svarbius aspektus.
A1 Forma: Kas Tai Ir Kam Ji Reikalinga?
A1 forma reikalinga tada, kai komandiruotam arba vienu metu keliose šalyse dirbančiam asmeniui reikia įrodyti, kad jis moka socialines įmokas kitoje ES šalyje.
Darbdavys, turėdamas A formą, yra atleistas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo šalyje, į kurią yra komandiruojami darbuotojai.
Svarbu prisiminti, kad panaikinus A1 formą, anuliuojamas darbuotojų darbo stažas ir sumokėtos įmokos grąžinamos darbdaviui.
Darbo Kodekso Reikalavimai Darbdaviui
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja įvairius minimaliojo poilsio laiko reikalavimus. Pavyzdžiui, DK 122 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei biuletenis nerodomas Sodroje
Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinės Atostogos: Darbdavio Ir Darbuotojo Pareigos
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu.
Taip pat skaitykite: "Sodros" gidas užsieniečiams
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Taip pat skaitykite: Prisijungimas prie „Sodros“: žingsnis po žingsnio
Mokymo Išlaidų Atlyginimas
Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbdavio apmokamose mokymų ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytų aukštesnio lygio žinias nei būtų reikalingos jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kurios suteiktų papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje.
Apmokėjimas Už Viršvalandžius Ir Darbą Švenčių Dienomis
DK 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Prašymas Dėl Priėmimo Į Darbą Ir Atostogų Suteikimo
Darbo kodekse nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.
Darbo Laiko Režimo Pakeitimas
Darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto DK 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Darbdavio Prievolė Mokėti Už Pirmas Nedarbingumo Dienas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal...
Prašymo Pateikimas Sodrai Dėl Įmokų Atidėjimo
Susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint sumokėti mokesčio laiku, galite pateikti prašymą atidėti mokesčio mokėjimą arba jį išdėstyti dalimis, jeigu nesumokėta mokesčio suma yra ne mažesnė nei 125 eurai ir neviršija 1500 Eur.
Asmenys į „Sodros“ skyrių dėl įmokų atidėjimo gali kreiptis iš karto po tos dienos, iki kurios VMI turi būti pateikta metinė pajamų deklaracija, t. y. po gegužės 1 d.
Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus, išskyrus atvejus, kai įmokas baigėte mokėti pagal anksčiau priimtą sprendimą ir iš naujo kreipiatės dėl įmokų atidėjimo.
Jeigu Jūsų įsiskolinimas neviršija 1500 Eur, „Sodra” priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Apie priimtą sprendimą „Sodros“ skyrius raštu informuoja draudėją per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti nuo sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą priėmimo dienos laikantis jame nustatytų terminų ir sąlygų.
Prašymą galite pateikti elektroniniu būdu prisijungusi prie autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI, pasirinkusi:
- Aktualu jungiantis prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui: Pasirinkite „Bendrojo pobūdžio prašymai, skundas“ → „Prašymas dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims, GDR15“.
- Aktualu jungiantis prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui: Pasirinkite „Formos ir šablonai (Ruošiniai)“ → Prašymai/ skundai/ papildoma informacija → Sukurti naują → pasirinkite „Prašymas dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo, PR-ISSA, 01“.
Jeigu nėra galimybės prašymą ir papildomus dokumentus, kai juos būtina pridėti, pateikti elektroniniu būdu, galite atsiųsti paštu (neregistruotu ar registruotu laišku) ar per pasiuntinių (kurjerių) įmones į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) aptarnavimo padalinį (toliau - AVMI) arba į VMI prie FM, adresu Vasario 16-osios g.
Jei prašymas patenkinamas, jis leidžia įmokas SODRAI sumokėti vėliau pagal grafiką mokant ir atitinkamas palūkanas.
Svarbūs Aspektai, Kai Negalima Pateikti Prašymo
- įsiskolinimas mažesnis nei 125 Eur;
- socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas jau yra perduotas antstoliui;
- jei skola buvo atidėta, bet įmokų pagal sudarytą grafiką nemokėjote laiku ar nesumokėjote įmokų už einamąjį laikotarpį, todėl sprendimas neteko galios ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo 1 metai;
- jei turite galiojantį sprendimą / sutartį dėl skolos atidėjimo.
Ši informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Informacijos šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Sodra.