Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl neigiamų padarinių.
Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių:
- Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
- Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
- Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
- Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Kitos psichologinio smurto formos:
- Ekonominis spaudimas: Grasinama išmesti iš namų, atimti turtą. Tai gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
- Patyčios ir nuolatinis ujimas: Žeminantys komentarai ir elgesys.
- Kiti grasinimai ir bauginimai: Bet kokie veiksmai, keliantys baimę.
Psichologinis smurtas gali vykti šeimoje, poroje, draugų rate, darbe ar net viešoje erdvėje. Dažnai tai prasideda subtiliai, todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Psichologinio Smurto Priežastys ir Pasekmės
Konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų, neištikimybės ir ekonominių nepriteklių. Smurtautojai dažnai nori dominuoti ir jaustis kaip valdovai.
Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Tai pažeidžia asmenybės vystymąsi, sutrikdo savivertės ir pasitikėjimo savimi formavimąsi, išugdo negatyvų požiūrį į save ir pasaulį.
Psichologinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės:
- Depresija
- Nerimo sutrikimai
- Miego problemos
- Fiziniai sveikatos negalavimai
- Savižudybės rizika
Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
7 subtilūs emocinės prievartos požymiai
Psichologinis Smurtas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Nors psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs, oficiali statistika neatspindi tikrojo masto. Dauguma atvejų lieka nepastebėti arba nepranešti.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
2020 metais Lietuvoje psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis (172 atvejai). Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis.
Visuomenės sąmoningumas apie psichologinį smurtą didėja, tačiau vis dar yra svarbu šviesti žmones apie jo pavojingumą ir atpažinimo būdus.
Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis.
Psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama. BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota. Psichinė prievarta paprastai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Už grasinimą nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizavimą, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą.
Kaip Įrodyti Psichologinį Smurtą?
Įrodymų trūkumas yra viena didžiausių problemų, keliant psichologinio smurto bylas. Svarbu rinkti bet kokius galimus įrodymus:
- Pokalbių įrašai: Įrašinėkite pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.
- SMS žinutės ir elektroniniai laiškai: Išsaugokite visus grasinimus ir įžeidimus.
- Liudytojų parodymai: Kviesti į pagalbą liudininkų - kaimynų ar pareigūnų.
- Policijos pareiškimai: Parašykite pareiškimą policijai dėl psichologinio smurto.
- Dienoraštis: Slapta nuo smurtautojo aprašykite kiekvieną smurto atvejį.
- Vaizdo įrašai: Esant galimybei, įsigykite vaizdo kamerą ir filmuokite (slapta kamera).
- Psichologo ar gydytojo pažymos: Kreipkitės į specialistus dėl patirtos žalos įvertinimo.
Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais ir apžiūromis.
Ką Daryti Patyrus Psichologinį Smurtą?
Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui.
- Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
- Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
- Nustatykite ribas. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
- Rūpinkitės savimi. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
- Kreipkitės į specialistus. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pagalbos Kontaktai Lietuvoje
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos:
- Motinos ir vaiko pensionas
- Vilniaus moterų namų krizių centras
- Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai
- Moterų informacijos centras
- Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikiniai psichoterapijos filialai
- Pagalbos centras Gera būsena
- Lietuvos moterų konsultacinis centras
- Paramos centrai prie policijos nuovadų
- Įvairių krizių ir socialinių paslaugų centrai ir kitos įstaigos
tags: #psichologinis #smurtas #tai #tyciojimasis #grasinimai #gasdimai