Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl psichologinio smurto ir mobingo prevencijos darbe visoms įmonėms. Griežtesnė atsakomybė ir nauji reikalavimai turėtų paskatinti darbdavius aktyviau kovoti su psichologiniu smurtu bei mobingu darbo aplinkoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas pasikeitė, kokios yra darbdavių ir darbuotojų teisės bei pareigos, ir kaip galima efektyviai užkirsti kelią psichologiniam smurtui.
Nauji Reikalavimai ir Atsakomybė
Darbdaviai, kurie neužtikrins tinkamų prevencijos priemonių, gali būti baudžiami. Baudos siekia nuo 500 iki 1400 eurų - dvigubai didesnės nei iki šiol.
Dabartinis reglamentavimas numato, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Įstatymas įpareigoja darbdavius nustatyti prevencines priemones ir apmokyti darbuotojus, kaip elgtis ir pranešti apie smurto ir priekabiavimo atvejus. Tačiau, DK pakeitimai išplečia darbdavių pareigas ir dar labiau sugriežtina jų atsakomybę.
Vienas svarbiausių pakeitimų - išplėsta atsakomybės apimtis. Nuo šiol, smurtas ir priekabiavimas draudžiami nepriklausomai nuo to, ar juos vykdo darbdavys (fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas), ar bet kuris kitas darbuotojas.
Pakeitimais yra siekiama pašalinti galimas atsakomybės spragas, užtikrinant, kad darbdaviams atstovaujantys asmenys, taikantys psichologinį smurtą ar priekabiavimą, negalėtų išvengti atsakomybės, net jeigu ir buvo įgyvendintos visos DK numatytos prevencinės priemonės.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Psichologinio smurto samprata
Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, smurtas ir priekabiavimas apima bet kokį nepriimtiną elgesį, kuris gali padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti priešišką darbo aplinką. Svarbu atskirti mobingą nuo konstruktyvios kritikos ar teisėtų darbdavio veiksmų.
DK 30 straipsnis papildytas darbdavio pareigas apibrėžiančiu elementu - įsigaliojo smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, papildantis DK 30 straipsnio nuostatas, išsamiai nustatydamas darbdavių pareigas ir būtinų priemonių įgyvendinimo tvarką. Šiuo pakeitimu išsprendžiami neaiškumai, susiję su veiksmais, kurių darbdaviai privalo imtis, kad įgyvendintų DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir kontrolės priemonių.
Nuo šiol darbdaviai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintu aprašu, kuris nustato būtinų prevencijos priemonių, skirtų smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikai ir jų padariniams darbuotojui(-ams) mažinti, sąrašą ir įgyvendinimo tvarką. Aprašas numato būtinas prevencines priemones apimančias smurto ir priekabiavimo draudimo deklaravimą, etikos taisyklių nustatymą, atsakingų asmenų paskyrimą, darbuotojų mokymus ir veiksmingas pranešimų nagrinėjimo procedūras.
Mokymai ir Prevencinės Priemonės
Ypatingas dėmesys skiriamas mokymams apie smurto ir priekabiavimo prevenciją, kurie privalės būti organizuojami periodiškai - ne rečiau kaip kartą per trejus metus, o naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą.
Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos, privalo organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Nuo sausio 1 d., remiantis viešai skelbiama informacija, yra patvirtintas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos klausimynas. Jo pagrindu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) planinių ir neplaninių patikrinimų metu vertins, kaip įmonės įgyvendina imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija.
Šie DK pakeitimai aiškiai sustiprina darbdavių pareigas užtikrinti saugią darbo aplinką ir sukurti veiksmingą prevencijos bei reagavimo sistemą. Darbdaviai privalo laikytis aktyvaus požiūrio nustatydami ir mažindami smurto ir priekabiavimo riziką darbo vietoje. Ši pareiga apima visas priemones, kurių imamasi įmonės darbo (veiklos) etapuose, kad būtų išvengta smurto ir priekabiavimo darbe pasireiškimo rizikos.
Mokymų programos aprašas:
- Psichologinio smurto samprata.
- Smurto priežastys ir pasekmės.
- Smurtinių situacijų dalyviai.
- Reagavimas susidūrus su netinkamu, žeminančiu elgesiu.
- Esminiai smurto darbo aplinkoje prevencijos aspektai.
Baigiamasis žinių vertinimas yra teorinis.
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Darbuotojų Teisės ir Gynimo Būdai
Smurtą ir priekabiavimą patyrę darbuotojai, kurių darbdavys nesiėmė veiksmų, gali kreiptis į VDI su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių taikymo darbdavio atžvilgiu. Taip pat, jei darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę ar neturtinę žalą - turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, o būtent, kreiptis su prašymu į Darbo ginčų komisiją ir pareikšti reikalavimą darbdaviui dėl žalos atlyginimo. Nepaisant to, savo kompetencijos ribose skundus dėl seksualinio ir kitokio priekabiavimo nagrinėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Taip pat skaitykite: Problema medicinos sektoriuje
Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, darbdaviams gali grėsti įvairios pasekmės:
- VDI darbdaviui gali pritaikyti atitinkamas poveikio priemones.
- Darbo ginčų komisija gali įpareigoti darbdavį atlyginti darbuotojui turtinę ir neturtinę žalą.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali taikyti švelnesnes priemones, pavyzdžiui, skirti įspėjimą ar perduoti bylą toliau tirti teisėsaugos institucijoms.
Kartu su DK 30 straipsnio pakeitimais, 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio pakeitimai. Įsigaliojus pakeitimams, DK 30 straipsnio pažeidimas, jeigu nebuvo įgyvendintos būtinos priemonės smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ar nebuvo imtasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, arba nustatomas darbdavio - fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimas, užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Šie pakeitimai siunčia aiškią žinią: bet kokios formos smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje nėra toleruojamas, todėl būtina imtis aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta kiekvieno darbuotojo apsauga.
Kaip Apsaugoti Save Nuo Psichologinio Smurto?
Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Štai keletas patarimų, kaip elgtis:
- Nebandykite taisyti smurtautojų: Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
- Venkite savęs kaltinimo: Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
- Teikite pirmenybę savo poreikiams: Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą.
- Venkite bendrauti su smurtautojais: Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus.
- Nustatykite asmenines ribas: Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.
- Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių: Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
- Duokite sau laiko pasveikti: Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.
- Kreipkitės pagalbos į specialistą: Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities.
Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
Seimo Savižudybių ir Smurto Prevencijos Komisijos Įžvalgos
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe prevencijos. Posėdyje nagrinėtos šių reiškinių tendencijas, prevencijos priemonių veiksmingumas ir iššūkiai.
Komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė teigė: „Nors Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų psichologinio smurto, priekabiavimo ir kitų smurtui priskirtinų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, tačiau viešumoje skelbiamos istorijos apie darbe patirtą mobingą, psichologinį smurtą ar priekabiavimą rodo, kad prevencija šioje srityje yra nepakankamai veiksminga. Todėl būtina ieškoti, kokie teisiniai, administraciniai ir kitokie pokyčiai prisidėtų prie mobingo prevencijos stiprinimo Lietuvoje“.
Pasak mobingo ekspertės prof. dr. Jolitos Vveinhardt, labai svarbu nepainioti mobingo ir psichologinio smurto, nes mobingas yra sistemingas, ilgalaikis persekiojimas darbe, kurį asmuo arba grupė taiko dažniausiai kitam asmeniui, siekiant, kad šis asmuo išeitų iš darbo. Darbo kodeksas saugo darbuotoją nuo psichologinio smurto, bet negina nuo mobingo.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovo Daliaus Čepono teigimu, psichologinis smurtas ir kitos smurto ir priekabiavimo darbe formos pastaraisiais metais yra labiau atpažįstamos. 2025 m. I-III ketv. išnagrinėta 318 skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto, iš jų 111 pasitvirtino ar iš dalies pasitvirtino (2024 m. išnagrinėta 367, iš jų pasitvirtino 170 skundų ir pranešimų). Daugiausia skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto Valstybinė darbo inspekcija gauna iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir švietimo sektorių darbuotojų.
Valstybinė darbo inspekcija 2025 m. I-III ketv. užfiksavo 135 atvejus dėl Darbo kodekso 30 str. pažeidimų, surašė 33 administracinio nusižengimo protokolus, iš jų 9 protokolus - už psichologinio smurto darbe taikymą (2024 m. atitinkamai - 122 pažeidimų atvejai, 55 administracinio nusižengimo protokolai, iš jų 6 - už psichologinio smurto darbe taikymą).
Itin aktuali problema - nevienodos ikiteisminės gynybos galimybės valstybės tarnautojams ir viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Viešojo valdymo agentūros direktorės Anos Selčinskienės teigimu, Valstybinei darbo inspekcijai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti tarnybinius ginčus, todėl valstybės tarnautojams, patiriantiems mobingą ar psichologinį smurtą darbe, yra vienintelė galimybė ginti savo teises - kreiptis į teismą.
„Tokia situacija, kai darbuotojų grupės turi nevienodas teisinės gynybos galimybes dėl darbe (tarnyboje) patirto mobingo ar kitų smurto formų, yra netoleruotina. Komisija siūlys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti tarpinstitucines diskusijas su kitomis ministerijomis, Valstybine darbo inspekcija, valstybės tarnautojus ir statutinius valstybės tarnautojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų visų darbuotojų (nepriklausomai nuo jų statuso) vienodas teises į gynybą, patyrus mobingą, psichologinį smurtą, priekabiavimą ir kitas smurto formas“, - teigė komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.
Posėdyje dalyvavusių Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovų teigimu, darbdaviams, įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kitas Darbo kodekse nustatytas pareigas šioje srityje, labai trūksta įgūdžių ir patirties, iškyla įvairių praktinių klausimų, darbovietėse sudarytoms komisijoms tiriant mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo atvejus.
Statistika:
| Metai | Išnagrinėta skundų | Patvirtinta skundų |
|---|---|---|
| 2024 | 367 | 170 |
| 2025 (I-III ketv.) | 318 | 111 |
Psichologinio smurto priežastys ir pasekmės
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).
tags: #psichologinis #smurtas #prevencijos