Sveikatos priežiūros įstaigose dažnai tikimės profesionalumo, empatijos ir tarpusavio pagarbos. Tačiau už uždarų durų, tarp baltų chalatų ir ligoninių koridorių, neretai slepiasi viena iš pavojingiausių psichologinio smurto formų - mobingas.
Mobingas medicinoje - tai ne tik pavieniai konfliktai tarp kolegų, bet ir sisteminė problema, kuri gali griauti ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir visos įstaigos veiklą. Ir nors apie tai kalbėti nepatogu, būtent tylėjimas leidžia šiai problemai įsitvirtinti.
Kas yra mobingas ir kaip jis pasireiškia medicinos sektoriuje?
Mobingas - tai nuolatinis psichologinis spaudimas ar priekabiavimas darbo aplinkoje, kai vienas ar keli asmenys tyčia žemina, ignoruoja, izoliuoja ar kitaip veikia kitą darbuotoją. Medicinos srityje tai gali pasireikšti ypač subtiliai - per žvilgsnius, replikas, darbo krūvio didinimą, reikalingos informacijos slėpimą ar net atvirą pažeminimą kolegų ir pacientų akivaizdoje.
Gydytojai rezidentai, slaugytojos, jaunesni specialistai ar naujai įsidarbinę medikai dažnai tampa pagrindiniais taikiniais. Jie susiduria su „senbuvių“ kontrole, hierarchiniu spaudimu ir kartais net tyliu sabotažu, kuris ilgainiui virsta nuolatiniu stresu ir profesine kančia.
Kodėl mobingas medicinoje toks dažnas?
Sveikatos sektorius pasižymi dideliu stresu, atsakomybe, ilgomis darbo valandomis ir sudėtingais santykiais tarp įvairių pareigybių. Toks kontekstas tampa palankus autoritarinei vadovystei ir neformalioms galių struktūroms. Kai kurie darbuotojai, patys patyrę spaudimą ar pažeminimą karjeros pradžioje, šį elgesį perduoda toliau, tarsi tai būtų „normali medicinos realybė“.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Taip pat verta paminėti ir gilias profesines hierarchijas - gydytojo, slaugytojo, vadovo santykiai dažnai grįsti ne lygiaverčiu bendradarbiavimu, o nerašyta subordinacija. Tokiose struktūrose mobingas neretai lieka nepastebėtas arba sąmoningai ignoruojamas, ypač kai jį vykdo aukštesnio rango specialistai.
Apie medikų patiriamą psichologinį smurtą iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių gydytojų pradėta kalbėti po to, kai spalį nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikas.
Psichologinės ir fizinės pasekmės darbuotojams
Ilgalaikis mobingas medicinos darbuotojams sukelia rimtas pasekmes: išsekimą, nerimo sutrikimus, nemigą, depresiją ar net minčių apie savižudybę. Nuolatinis patyčių ir įtampos fonas suardo profesinį pasitikėjimą, menkina motyvaciją bei skatina darbuotojus palikti savo darbo vietas - kartais visam laikui.
Svarbu suprasti, kad tai nėra „asmeninė problema“. Kai kenčia vienas darbuotojas, išsibalansuoja visa komanda - mažėja bendravimo kokybė, didėja klaidų tikimybė, prastėja pacientų aptarnavimas. Kitaip tariant, mobingas tiesiogiai veikia ne tik darbuotojus, bet ir pacientų saugumą.
Tylos kultūra: kodėl apie mobingą kalbėti sunku?
Dauguma medikų, patyrusių mobingą, bijo kalbėti. Jie baiminasi būti apkaltinti jautrumu, profesionalumo stoka ar net netekti darbo. Dažnai vadovybė neskatina atvirumo, o kolegos linkę nekreipti dėmesio, nenorėdami „kištis“. Tylos kultūra leidžia problemai įsišaknyti ir daugintis.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Kai kurios gydymo įstaigos bando spręsti situaciją formaliai - paruošia „etikos kodeksą“, tačiau nesukuria realaus mechanizmo, kaip elgtis nukentėjusiajam ar stebėtojui. Todėl išlieka svarbus klausimas: kaip keisti sistemą, kurioje tokios problemos vis dar laikomos tabu?
Keturi darbovietės patyčių tipai
Prevencija: ką galime padaryti jau šiandien?
Norint sustabdyti mobingą medicinoje, neužtenka vien žinoti, kas tai yra. Reikia drąsos, aiškių veiksmų ir kultūrinių pokyčių. Pirmas žingsnis - įvardyti problemą, suteikti erdvės nukentėjusiesiems ir parodyti, kad organizacija netoleruoja jokios prievartos formos.
Mobingo mokymai - vienas iš efektyviausių būdų pradėti pokytį. Tai ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, kaip atpažinti, reaguoti ir užkirsti kelią mobingui kolektyve. Tokie mokymai skirti tiek vadovams, tiek visai komandai, nes tik visuotinis supratimas padeda kurti saugią ir sveiką darbo aplinką.
Taip pat reikalingos aiškios skundų nagrinėjimo procedūros, galimybė anonimiškai kreiptis pagalbos, psichologinės pagalbos paslaugos darbuotojams ir reguliari organizacinės kultūros peržiūra. Pokytis prasideda tada, kai atsiranda ne tik taisyklės, bet ir tikras noras jas taikyti.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Tyrimo rezultatai apie mobingą
Tyrimas vykdytas vienoje rajono ligoninėje. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, naudojant darbo autorės sudarytą klausimyną mobingo pasireiškimui įvertinti. Tyrimo metu apklaustas 191 asmens sveikatos priežiūros specialistas. Atsako dažnumas - 78 proc. Nustatyta, kad darbe mobingą kartais ir dažniau patyria daugiau negu pusė respondentų. Beveik pusė apklaustųjų kartais ir dažniau patyrė su darbu susijusias patyčias, beveik trys ketvirtadaliai darbuotojų susidūrė su jų darbo kritika, beveik pusė respondentų kartais ir dažniau patyrė negatyvius susirėmimus, susitikimus.
Slaugytojos / akušerės ir slaugytojos padėjėjos mobingą patyrė dažniau nei kiti ASPĮ darbuotojai, o tyrime dalyvavę vyrai - smarkų priekabiavimą, patyčias darbe dažniau nei moterys. Slaugytojos / akušerės ir slaugytojos padėjėjos dažniau patyrė mobingą iš lygių pareigų bendradarbių nei kitas personalas, o gydytojai - iš mažiau su darbu susijusios patirties turinčių kolegų. Jaunesni darbuotojai dažniau patyrė mobingą iš daugiau už juos darbo patirties turinčių bendradarbių, iš viršesnes pareigas užimančio bendradarbio ir iš vyresnių kolegų.
tags: #psichologinis #smurtas #medicinoje #tai