Visuomenės gerovę įprasta vertinti pasitelkus šalyje sukuriamo BVP vienam gyventojui perspektyvą. Tačiau šiandien šis rodiklis susilaukia nemažai kritikos. Vis dažniau sutariama, jog BVP, kuriam nesvetimi rimti matavimo trūkumai bei pasikeitusios ekonomikos poreikių neatitikimas, yra uzurpavęs viešųjų diskusijų erdvę ir politinę darbotvarkę.
Apie būtinybę atsisakyti BVP „vienvaldystės“ ir kreipti viešąjį diskursą visuomenės gerovės linkme signalizuoja ir pasaulyje neseniai kilusi populizmo banga. Sutariant, jog BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, yra bandymų ir siūlymų, kokiu kitu lengvai suprantamu ir komunikuojamu rodikliu būtų galima jį pakeisti ar papildyti.
Ko gero populiariausias alternatyvus būdas stebėti gyvenimo lygio progresą yra pasitelkti į pagalbą iš atskirų rodiklių sukonstruotus indeksus. Šio būdo entuziastingai ėmėsi įvairios tarptautinės institucijos ne tik savo sudarytų indeksų pokyčių stebėjimui, bet ir šalių reitingavimui pagal juos.
Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja - šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.
Žmogaus socialinės raidos indeksas
Štai Jungtinių tautų Žmogaus socialinės raidos indekso reitinge (angl. Human Development Index), kuris vertina šalies pasiekimus sveikatos, švietimo ir pajamų dimensijose, Lietuva patenka tarp aukščiausiai įvertintų šalių ir užima 37 vietą iš 188 šalių. Visgi būtina paminėti ir tai, kad daugiausia progreso pasiekta iki 2010 m., tačiau nuo tada šalies progreso tempas gerokai sumenko ir 2015 m., lyginant su 2010 m., Lietuva šalių reitinge smuko 1 vieta žemyn. Be to, pakoregavus šį indeksą pagal pajamų, gyvenimo trukmės ir išsilavinimo nelygybės rodiklius, šalies indekso vertė sumenksta 10,5 proc. ir tai yra viena didžiausių korekcijų tarp minėtos grupės šalių.
Taip pat skaitykite: Gyventojų portalas EGAS: viskas apie "Sodrą"
Žmogaus socialinė raida - tai procesas, ugdantis žmogaus sugebėjimus ir realizuojantis jo galimybes. Tai žmogaus pasirinkimo galimybes. Tai alternatyvos, kurios laikui bėgant kinta. Tai, kad ir koks visuomenės gyvenimo lygis būtų, žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Nesant šių pagrindinių dalykų, kitos pasirinkimo galimybės lieka nepasiekiamos.
2011 m. HDI - bendras rodiklis, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo ir gyvenimo lygiai. Aukščiausią HDI turinčių šalių penketukas: Norvegija, Australija, Šveicarija, Vokietija, Danija, Singapūras.
Pasak VU docentės, Lietuva nepasiektų 36-osios vietos, jei būtų vertinamas bendrojo vidaus produkto rodiklis. Mūsų šalį smukdo žemyn sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. O Lietuvos HDI aukštyn kelia gyventojų išsilavinimas. Pokalbio dalyviai juokavo, kad lietuviai yra išsimokslinę, tačiau gyvena šiaip sau, o jų gyvenimo trukmė artimesnė tų vietų rodikliams, iš kurių žmonės bėga. Lietuvos HDI tempiantys žemyn gyvenimo trukmės rodikliai priklauso, pavyzdžiui, nuo savižudybių, o šios nuo alkoholio suvartojimo.
Dr. V. Karpuškienė priminė, kad statistiniai skurdo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos lygio ir gyventojų pajamų. Paradoksalu, kad 2008-2009 m. sunkmečiu skurdas buvo mažiausias. Tačiau tai statistikos teikiamas vaizdas, kadangi skurdo riba laikomos pajamos, sudarančios 60 proc. medianinių pajamų (tokių, kurios dalija gyventojų pajamų skalę perpus). Augant viršutinei algų ribai, mediana didėja, todėl didėja ir skurdo ribos reikšmė. Antai 2017 m.
Pasak VU docentės, minimaliosios mėnesinės algos (MMA) augimui aplenkiant visos ekonomikos augimą, tokia dinamika skatina automatizaciją, robotizaciją - vaizdžiai kalbant, žmonių keitimą mašinomis. Dr. V. 2018 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje svarstoma apie socialinę atskirtį, skurdo lygį, minimaliąją mėnesinę algą ir alkoholio vartojimą šalyje.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros docentę dr. Dr. V. Karpuškienė komentuoja žinią, kurią ji laiko gera - pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human Development Index, HDI) mūsų šalis priskiriama labai išsivysčiusių šalių grupei (Lietuva užima 36 vietą). Ši žinia nėra naujiena - minėtai grupei Lietuva priklauso nuo pastarojo dešimtmečio pradžios.
Įtraukiančio vystymosi indeksas
Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame Įtraukiančio vystymosi indekso (angl. Inclusive Development Index) reitinge Lietuva ir šiemet, ir pernai tarp besivystančių šalių atsidūrė pirmoje vietoje ir aplenkė daugelį naujųjų ES šalių. Lietuva šiame reitinge patenka tarp 20 proc. pažangiausių besivystančių šalių pagal tokius rodiklius, kaip darbo jėgos produktyvumas, vidutinės disponuojamosios pajamos, nacionalinės santaupos ir netgi turto nelygybė, kuri yra gerokai mažesnė nei daugelyje senųjų išsivysčiusių šalių.
Visgi pastarųjų 5 metų tendencijos atskleidžia ir nerimą keliančių ženklų. Augantis išlaikomo ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, pajamų nelygybė, menkas progresas mažinant skurdą bei išaugęs santykinis išskiriamo anglies dvideginio kiekis neigiamai veikia visuomenės gerovę.
Laimės ekonomika
Kiek kitokį sprendimą gerovės matavimo problemai siūlo „laimės ekonomikos“ apologetai. Pastarieji teigia, jog svarbiausia yra subjektyvus laimės vertinimas, kuris nustatomas apklausų pagalba, o politikos formuotojų užduotis ją maksimizuoti. JT Pasaulio laimės ataskaitoje ėmėsi reitinguoti šalis pagal suvokiamą laimės lygį ir bando įvertinti, kokie veiksniai jį lemia.
Visgi šis būdas vertinti gerovę turi ir trūkumų. Praktiškai sudėtinga nustatyti, kokie konkrečiai veiksniai lėmė suvokiamos laimės pokyčius, tad neretai gali būti sudėtinga parinkti galimus sprendimus. Be to, politinės priemonės net ne visada gali būti veiksmingos, kadangi laimės pojūtį gali veikti nuo jų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, asmeninės savybės, tautinės ypatybės, istorinė patirtis ar net nuotaika.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų gyventojų teisės
Visgi nepaisant išaugusio įvairių indeksų bei subjektyvaus laimės vertinimo populiarumo, pasaulyje bandoma kurti ir labiau rafinuotus naujus gerovės rodiklius, kurie taip pat galėtų tapti reguliariai stebimais. Pavyzdžiui, Stenfordo universiteto mokslininkai Jones ir Klenow sukonstravo visiškai naują gerovės matą, kuriame vartojimo duomenys koreguojami pagal tokius gerovės aspektus, kaip laisvalaikis, nelygybė bei tikėtina gyvenimo trukmė.
Pavyzdžiui, pasirodo, jog dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, mažesnės nelygybės ir trumpesnių darbo valandų Vakarų Europos šalyse gyvenimo standartai yra gerokai aukštesni nei rodo BVP vienam gyventojui. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, Kinijoje, Pietų Azijoje, gyvenimo standartai yra gerokai žemesni nei rodo BVP statistika.
Tad nors alternatyvių būdų įvertinti visuomenės gerovę ir jos raidą jau yra, kol kas visi minėti indeksai ir rodikliai sunkiai skinasi kelią į viešąsias diskusijas. Tikėtina, jog taip yra dėl to, kad ir patys politikai netrykšta dideliu užsidegimu kažką keisti - juk siekti ne vien spartaus, bet ir tvaraus bei įtraukiančio ekonomikos augimo būtų gerokai sunkesnė jiems tenkanti užduotis.
Vis tik, net jei toks gerovės rodiklis ir nebūtų labai mėgstamas politikų, jis, tikėtina, paskatintų tiek visuomenę, tiek politikus pažvelgti į ekonomiką ir į visuomenės gerovę kompleksiškai ir paskatintų siekti teigiamų pokyčių.
Kaip išeitį iš užgerimo. Abstinencijos sindromas
tags: #gyventoju #socialines #raidos